Meditacija

[vArnas]

Ar vizualizacija yra meditacija?

[astropasaulis]

Ar vizualizacija yra meditacija?

Ne. Meditacija yra, kai tu tampi sąmoningas, ignoruoji visas mintis, o vizualizacija, tai kitas etapas, kai įsivaizduoji pasąmonėje tam tikrus vaizdus.

[TinSoldier]

Si "meditacija" gal kokius 5 kartus buvo uzsibaigusi, kai pamatydavau kazka neryskaus ir smarkiai sudrebedavau.

Crystal, man irgi taip būdavo, kad sudrebi.

Kiek žinau, žmonės sudreba prieš pat užmigdami. Grimztant į miegą kūnas patenka į tokią buseną, tokį jausmą lyg jis kristų laisvu kritimu. Smegenys duoda signalą ieškoti atramos ir atsiranda tokie krūpčiojimai. Tai nemanau, kad čia su meditacija tai susiję.

O šiaip noriu biški atgaivinti temą ir paklausti rimčiau medituojančių, turbūt nr.1 DUK:

Kaip žinoti, ar meditavau? Kaip žinoti, ar medituojama taisyklingai, ar esi tokioje būsenoje, kaip ir turėtum būti.

Tik prašyčiau be jokių paranormalių, fantastinių paaiškinimų apie kitas erdves, trečias akis ir pan. Ačiū

[eternal.bliss]

Žiūrint apie kokią meditaciją kalbi. Aš meditaciją vadinu- visišką minčių nebuvimą. Kiti kalba apie visokius vaizdinius ir t.t - man tai vizualizacija.

Kalbant apie pirmają- jeigu neturi minčių tai ir medituoji, nesvarbu kur esi. Jeigu galiausiai nebeįsiterpinėja vaizdiniai ir mintys, būsena turėtų būti ramybės ir laimės, tarytum visiško buvimo- net nenorėtum baigti meditacijos nes tai labai malonu, tarytum ta akimirka yra viskas ko tau reikia.

Antruoju atveju- vizualizacija gali kelti visokius jausmus- gali patirti betkokius jausmus kuriuos patiri gyvenime, ar apskritai kurių nesi patyręs.

[TinSoldier]

Dėkui už atsakymą

Turėjau galvoje meditaciją (pirmą variantą). Net neįsivaizduoju, kaip į šitą temą kažkokia vizualizacija įsivėlė :?

Ir va, daugiausiai šaltinių rašo, kad reikia koncentruotis į vienintelį kvepavimą - kad tai būtų vienintelė mintis medituojant (nes visai minčių neturėti neįmanoma).
Kai kurie šaltiniai rašo, kad reikia koncentruotis į kvepavimą, t.y., drąstiškai sumažinti minčių kiekį, o galiausiai jų neturi likti visiškai.
Vienas kitas šaltinis rašo, kad tereikia leisti mintims klejoti, lakioti ir laisvai sruventi jų nevaržant, o ne vyti šalin.

Tai kurį variantą, pvz, tu naudoji? Kurį naudoja kiti čia praktikuojantys?

Ir dar klausimas:

<...>Jeigu galiausiai nebeįsiterpinėja vaizdiniai ir mintys, būsena turėtų būti ramybės ir laimės, tarytum visiško buvimo- net nenorėtum baigti meditacijos nes tai labai malonu, tarytum ta akimirka yra viskas ko tau reikia.

Bet, jei jauti/suvoki tą ramybės/palaimos būseną - tai jau kažkokios mintys. Juk, jei pagalvosi: "visai nenoriu baigti meditacijos, dabar turiu viską, ko man reikia" - tai jau bus kažkokia mintis, jau bus sąmoninga smegenų veikla.. Tai kaip čia dabar?..

[paragraf 78]

Meditacijų meistrai sako kad jokių pojūčių ypatingų neturėtų būti, nes jei yra pojūčiai vadinasi kažką darai ne taip. Čia kalbu apie zen ir panašias meditacijas. Pojūčiai visada veda prie minčių. Meditacijoje vienintelis dalykas kuris įmanomas jausmiškai yra ramybė. Visa kita yra trukdžiai.

O vizualizacija įsivėlė, nes yra įvairių meditacijos formų: kontempliacija, teksto meditacija, koanai, vizualizacija ir t.t.

[eternal.bliss]

Koncentracija į kvėpavimą yra gerai, lengviau sustabdo mintis, klajojimas- tikrai nieko nepadeda- tiesiog po kurio laiko užmiegi. Na ką aš pastebėjau, kad atsisėdus iš niekur nieko nesustabdysi minčiu, jeigu žmogus visą dieną praleido tose mintyse ir nuolatiniame galvojime- inercija neleis tau tiesiog.
Jeigu nori pasiekti rezultatų turi meditaciją ilieti į patį gyvenimo būdą.

Visiškai minčių neturėti įmanoma tačiau tai priveda prie visai kito dalyko. Tiesiog šiuo atveju dėmesys yra sutelkiamas kūne.

Man konkrečiai nereikia daug pastangų, kad negalvočiau, todėl tiesiog užsimerkiu ir negalvoju.

Bet, jei jauti/suvoki tą ramybės/palaimos būseną - tai jau kažkokios mintys. Juk, jei pagalvosi: "visai nenoriu baigti meditacijos, dabar turiu viską, ko man reikia" - tai jau bus kažkokia mintis, jau bus sąmoninga smegenų veikla.. Tai kaip čia dabar?..

Na tai tiesiog jausmas, kaip ir kvėpavimas, tas visas suvokimas ir apgalvojimas atsiranda po meditacijos arba jos pabaigoje. Pats rezultatas yra minčių nebuvimas. Jeigu bandysi pasiekti gilesnę meditaciją, nebeužsikabinsi už fizinės realybės, todėl pasitelkiama dėmesio koncentracimas į kūną, kūno pojutis kaip "įžeminimas".

paragraf 78- tą ramybę ir aprašau.

[paragraf 78]

Koncentracija į kvėpavimą yra skirta pradedantiesiems. Labiau pažengę, nesinaudoja šiuo metodu.

[eternal.bliss]

Labiau pažengę gali išjungti mintis valingai. Gali nutraukti nenorimas mintis, pakeisti emocijas.
Tačiau to metodo juk neaprašysi. Nori galvoji nenori negalvoji. Toks ir metodas pažengusiems. 
Tačiau jie tai ir patys žino..

[Strategas]

Meditacija man asmeniškai leido pajusti visiškai naują, neatrastą palaimos būseną, po kurios sukosi tik viena mintis "WOW!" Būtent taip ir pasakiau sau...
Soldieris klausia -

Bet, jei jauti/suvoki tą ramybės/palaimos būseną - tai jau kažkokios mintys. Juk, jei pagalvosi: "visai nenoriu baigti meditacijos, dabar turiu viską, ko man reikia" - tai jau bus kažkokia mintis, jau bus sąmoninga smegenų veikla.. Tai kaip čia dabar?

Atsakyčiau taip: tam tikru momentu mintys nebetrukdo pačiai meditacijai, kadangi "tos mintys" tai ne tokios, kaip mes įpratę suvokti jas savo racionaliu protu.
Kitavertus, meditacija man asmeniškai, daugumoje atveju nebūna tokia pati, ji lyg skiriasi, aš tai pavadinčiau medi "kokybe". Labai svarbu kaip esi nusiteikęs prieš ją (mano atveju, ne aš nusiteikiu, o kūnas pats pasako, ar būsima medi bus kokybiška ar ne) - kadangi užsiimu tuo labai anksti ryte. Dar savęs nepavyko apgauti - arba pradedi lesti, arba supranti, kad veltui save prievartauji. Vienas labiau pažengęs asmuo man patarė - daryk tai pailsėjęs. Sutinku su tuo.
Na o kas labiausiai "užknisa" mano atveju - greičiausiai čia bus tokių, kuriems labiau pasiseka nei man, bet meditacijos esmė ir visi su tuo susiję reiškiniai pasireiškia tik po labai ilgo "įvadinio" bandymo atsipalaiduoti - net virš valandos. O kone didžiausia įspūdį pajutau gal po kokių 90 min. sąžiningo meditacijos išlaikymo... Tai, gal būt, susiję su "mokėjimu" išjungti mintis, o jas išjungti tikrai pavyks - tik kantrybės ir treniruočių reikalas.   

[paragraf 78]

Dvasingumo mokytojai, nepriklausomai nuo religijos sako, kad maldoje ar meditacijoje susikaupimas ateina maždaug nuo 45 minutės, kokiai dešimčiai minučių. Po to jis praeina. Jei neateina susikaupimas kažką ne taip darei.

[Strategas]

Sutinku, maždaug tokiu metu tai ir ateina... Tik skirtingai trunka, o ir pojūčiai labai skirtingi. Trukmė taip pat skirtinga.

[astropasaulis]

Mano meditacinė patirtis labai įvairi. Kai viską ignoruoju, tada staiga po tam tikro laiko prarandu sąmonę, tarsi užmiegu (vos kelias minutes), o kai atsibundu, jaučiu tik tai savo sąmoningumą, tikrąjį suvokimą. Nebelieka jokių minčių, vaizdų. Tada ir jaučiu didžiausia sielos dvasingumą, gyvastį...
Bet man asmeniškai labiau patinka meditacijos ir vizualizacijos mišinys.

[paragraf 78]

Jei jauti euforiją vadinasi medituoji neteisingai, nes euforijos po meditacijos neturėtų būti.
O tai, kad atsijungi greičiausiai reiškia, kad netinkamą meditacijos formą pasirinkai.

[astropasaulis]

Aš skiriu, kada yra euforija. Tiesiog sunku išreikšti žodžiais tą jausmą. Jauti, kad iš naujo gimei. Kol pats žmogus to nepatyrė, tol nesupras.