Mekabciel Blog'as

[Mekabciel]

@klajunas
Aš nemanau, kad čia klausimas yra subtilus ir paprastai neatsakomas ir net negalvoju, kad yra kažkokia išorė/vidus, yra vienas vientisas pasaulis, nes:

Kaip danguje taip žemėje.
Nieko naujo nėra po saule.

   Mes dabar egzistuojame tame "danguje", tik pačioje jos žemiausioje būsenoje, kuri vadinama "žemė". Kas pasikeis kai mes būsime "danguje"? Mes tiesiog nebegyvensime iliuziniais daiktais, o tarpusavio ryšiais. Tai ir dabar pas mus yra kažkoks ryšys, gal minimalus, bet neturi reikšmės. Jei nebūtų minimalaus ryšio tai niekada neateitume į tą auftat, Niekį ar Dievą.

   Man asmeniškai visi moksliniai aiškinimai ir detalizavimai viską tik dar labiau komplikuoja. Aš va pasižiūriu į Jokūbo laiptinę, paveiksliuką paguldau ant šono ir matau lygybės ženklą. Viskas. Ir nieko aš daugiau nemąstau.
 

Jokūbo laiptinė.

   Jei sakai dėsnis yra 0 fenomenologija ir iš jo kyla ne nulinės, tai reiškia kad nulinėje yra nenulinės. 0=1. O binarinis principas yra grynai iliuzinis laikinas principas, kaip ir tos pačios Jokūbo kopėčios, kairė ir dešinė (0 ir 1). Tai grynai psichologinė problema. Paradoksas, kurį man rods mes instinktyviai bandome labai giliai išmąstyti, detalizuoti, įvardinti...

[klajunas]

Į šiuos klausimus aš jau atsakiau, todėl norėdamas komentuoti, turėčiau kartotis.
Kiekvienas turi savo kelią, ir turi eiti savu. Šioje situacijoje geriausia ką galima padaryti, kaip sako anglai agree to disagree.
 
Nes jeigu tu ignoruoji tai ką aš sakau, man nelieka nieko kito kaip daryti tą patį. Apie jausmus būsenas, racionalumo atsisakymą, būdus tam sukelti, tokius kaip muzika, jau paaiškinau.

Matyti kitą būtina, bet apsigyventi kitame kaip savo namuose negerai. Kad nebūtų - "mes esame viena" ta pačia prasme kaip "aš ir mano namas". O žmonės į kitus su savo pasauliu įsikrausto labai greitai.

[Mekabciel]

Agree...

[cs]

negalėjo pasirodyti neaišku. Dar paaiškinau apie neįprastą požymį, kuris atsiranda iš neaiškios koordinatės ir turi neapibrėžtą pasklaidą. Tą leidžia padaryti žmogaus kalba, ji parodo kokie etapai reikalingi susikurti žodžiui ir emocijai. Žmogaus kalba yra trafaretai, kuriuos žmogus taiko kasdieninėje kalboje.

Tam, kad kiltų kalba reikia patirti įspūdį, kuris pagal neįprastą požymį sukelia neapibrėžtą pasklaidą ir savikontaktuoja su empatija ir prijautimu. Tada, mes turime išvestį, kaip ištiesų reikia kalbėti teisingai ir taisyklingai (jeigu to ir reikia). Tada reikėtų apibrėžti pasklaidą naudojant ribinius intervalus.

O jei nereikia, žmogaus kalba gali būti aiškiame panaudojime su betkokiu ne matematiniu palaikymu ar forma. Neribota kalba atsiranda iš šaltinio, šaltinis dar beto gali suprantamai pasireikšti tik mokėdamas matematiškai ir sistemingai. Toks išsireiškimas naudojamas neribotuose su įvykiu susijusiuose panaudojimuose. Be (įvykio) žmogaus kalba neįgauna formos ir neturi lygio. Tad jai suteikia formą pats (įvykis), kuris turi visas reikalingas sąvybes.

Pagal tai, ką įmanoma suprasti: žmogiškosios paprastos kalbos kilo iš apibrėžtumo ir racionalumo. Tada lieka nežmogaus kalbos, kurios atrado kalbas  ir žmogaus kalbas.

[Mekabciel]

negalėjo pasirodyti neaišku. Dar paaiškinau apie neįprastą požymį, kuris atsiranda iš neaiškios koordinatės ir turi neapibrėžtą pasklaidą...

...Pagal tai, ką įmanoma suprasti: žmogiškosios paprastos kalbos kilo iš apibrėžtumo ir racionalumo. Tada lieka nežmogaus kalbos, kurios atrado kalbas  ir žmogaus kalbas.

koordinatės
pasklaidos
savikontaktai
prijautimai
ribiniai intervalai
ne matematiniai palaikymai
apibrėžtumai
Ir visa tai vainikuoja: "Tada lieka nežmogaus kalbos, kurios atrado kalbas ir žmogaus kalbas."

[cs]

Ir visa tai vainikuoja: "Tada lieka nežmogaus kalbos, kurios atrado kalbas ir žmogaus kalbas."

Apie nežmogaus kalbas susidomėjau nesenai. Tačiau žinojau detalių iš kurių kyla artimos nežmogaus kalboms kalbos. Ir visiškai nereiktų ieškoti atsakymų moksle ar religijoje.

Blogai supratus ir nesupratus žmogaus kalbos. Kadangi tai naujas dalykas, paaiškinsiu, kaip ir derėtų.

Žmogaus kalba - kalbų rinkinys, kurį sudaro: netikra žmogaus kalba, tikra žmogaus kalba, neribota žmogaus kalba. Kalbų rinkinys iš trijų dalių yra toks rinkinys, kuris skirtas atpažinti kalbas per jas formas ir lygius. Todėl, taikant žmogaus kalbos modelį kasdieninėje kalboje išaiškėja, kad kalba negali būti netaisyklinga, todėl, automatiškai senos kartos asociacijos ir steriotipai atmetami ir pakeičiami formomis ir lygiais.

Žmogaus kalbų išraiškos yra taisyklingosios kalbos pradmuo ir skiriasi nuo paprastų kalbų. Žmogaus kalba taip pat turi sąvybes kaip daugelis paprastų kalbų:

1. Vyksta dėl įvykio;
2. Įvykis suteikia kalbai formą;
3. Įvykis priskiria kalbai lygį;
4. Turi mažąja prasmę;

Turi išsiskiriančių sąvybių nuo kitų kalbų:

1. Yra nematoma ir neaptinkama;
2. Yra neriboto apibrėžtumo, bei racionaliai pagrįsta;
3. Turi savyje didžiausią prasmę;
4. Turi melagingą/nemelagingą realybės nustatymą;
6. Turi formas ir lygius;


Ankstesnės paprastos kalbos, buvo primityvios: jos nenaudodavo lygių ir formų ir buvo neapibrėžiamos, kaip tokios. Tokios kalbos turėjo išskaidomą dalimis ir pavieniui nagrinėjamą modelį. Taip pat tokios kalbos neturėjo prielaidų. Vartojantys tokias kalbas nežinojo kokia šios kalbos prasmė, tačiau vistiek vartojo.

[Mekabciel]

Ir @cs  ką su tuo daryt?

[cs]

Reikia neužmiršti, kad žmogaus kalba nepriklauso paprastoms kalboms. Paprastos kalbos turi vieną melagingą formą, kai viską, kas joje išreikšta - tampa jos dalimi: paprastose kalbose vyrauja tik asociacijos ir įsitikinimai. Žmogaus kalboje nėra asociacijų ir įsitikinimų, bet tam yra paliktos formos ir lygiai. O jų sąvybių reikia mokintis individualiai. Formų ir lygių niekas neprivalo pasakyti, nes tu turi jas atrasti, čia tavo individualus pasiekimas ir jis kyla dėl žmogaus kalbos modelio pritaikymo.

[klajunas]

@cs

Kol kas pagavau tik vieną dalyką, kad kalba - tai teorinė sistema, kuri parašyta knygose ir kuri slypi potencialiai, o

žmogaus kalba - tai tikros realizacijos, tekstai.

Jeigu teisingai supratau, tai paaiškink kiekvieną atvejį plačiau, ką reikia kiekvienu atveju atrasti?

[Mekabciel]

"Reikia šnekėt paprasta kalba taip, kad ji taptų žmogaus kalbą. - Reik šnekėt žmogiškai."

Žmogus yra melagis, todėl turi būt nemelagiu.

Paprasta kalba - materialus gyvenimas.
Žmogaus kalba - dvasinis gyvenimas.

Jei nešnekėsi žmogiškai, ateis su kuoka "dvasinės jėgos"...

[cs]

@cs

Kol kas pagavau tik vieną dalyką, kad kalba - tai teorinė sistema, kuri parašyta knygose ir kuri slypi potencialiai, o

žmogaus kalba - tai tikros realizacijos, tekstai.

Jeigu teisingai supratau, tai paaiškink kiekvieną atvejį plačiau, ką reikia kiekvienu atveju atrasti?

Kalba neturi savo prasmės ir panaudojimo įvardyjimo. Todėl ji dar neribotesnė, nei žmogaus kalba. Kad apriboti ir žinoti daugiau, reikia naudoti žmogaus kalbą. Žmogaus išraiškos gali būti melagingos ir nemelagingos, turėti formas ir lygius.

Todėl, kad parodyčiau žmogaus kalbos realumą, praktiškai čia ir parodau:

Betkoks įsitikinimas ir steriotipas turi klaidingus motyvus ir veikia ribotai, melagingai. Tad paprasta kalba atskiriama nuo klaidingų jos 'įsišaknyjusių pagrindų', ir įstatoma į formas, vertinama per lygius. Po to nustatoma ar ji melaginga ar nemelaginga. (Taip daro tikri žmogaus kalbos vartotojai)

O apraiškos būdų žmogaus kalba turi labai daug, netik tekstais. Galima žmogaus kalbą panaudoti per tekstus ir kalbėjimą.

[klajunas]

Todėl, kad parodyčiau žmogaus kalbos realumą, praktiškai čia ir parodau:

Betkoks įsitikinimas ir steriotipas turi klaidingus motyvus ir veikia ribotai, melagingai. Tad paprasta kalba atskiriama nuo klaidingų jos 'įsišaknyjusių pagrindų', ir įstatoma į formas, vertinama per lygius. Po to nustatoma ar ji melaginga ar nemelaginga. (Taip daro tikri žmogaus kalbos vartotojai)

O apraiškos būdų žmogaus kalba turi labai daug, netik tekstais. Galima žmogaus kalbą panaudoti per tekstus ir kalbėjimą.

Maždaug taip ir supratau. Belieka tik pailiustruoti pavyzdžiais.

Kaip suprantu, kalba kaip tokia mūsų nedomina, bet žmogaus kalbos norėtume gauti pačias geriausias formas ir aukščiausius lygius. Tu kaip žmogus, savo žmogaus kalbą šiame forume išdrįstum parodyti.

Arba jeigu ne savo ir ne čia, tai gal kokių nors konkrečių nuorodų.

Ir dar spėjimas, aukščiausi žmogaus kalbos lygiai ir geriausios formos - tai menas?

Taip pat, kaip @Mekabciel žmogaus kalbos lygis ir forma. Nes čia ne tik "kalba".

[Mekabciel]

"Problemos sprendimas ne mano gilinimesi į paradokso vidurius, o manęs esančio paradokse, paradokso suvokime. Paradoksas pats save suvokia per savo paradokso aspektą(mane) kaip nevientisas paradoksas.
Paradoksas per savo aspektą suvokia savo paradoksalumą.
Problema ne paradokso aspekte, o bendrai visame paradokse, nes jis nesuvokia jog jis neparadoksas..."

Problema yra viskame ir jos nėra išvis. Problemos problematiškumas - sąmonės šuolyje į problemos neproblematiškumą.
Reikia sulaužyti savo sąmonės nesąmoningumą... Mes galvojame jog mąstome, nors mes nemąstome, nes jei mąstytume tai nemąstytume apie tai ką mąstome...

http://www.clipartbest.com/cliparts/9Tp/xey/9Tpxeydbc.jpg

[klajunas]

Pakartosiu dar kartą, savo interpretaciją, kaip paradoksas suvokia savo paradoksalumą ir paskui peršoka prie absoliutaus pagrindo, kuris laikoma išsprendžia problemą.

Yra tam tikra kapsulė sujungta su lingvizmų, logizmų ir psichizmų kaupyklomis. Lingvizmai duoda semantinį konstruktą, logizmai duoda logiką, psichizmai - tikrumą, absoliutumą, teisingumą.

Iš kaupyklų įvyksta "injekcija" į kapsulę, susiformuoja paradokso būtis. Tada daroma projekcija į tą sritį, kuri turi nulinę fenomenologiją ir pagal lingvizmą-logizmą tai interpretuojama kaip "absoliutas". Tai vyksta iš apibrėžto vidaus, į neapibrėžtą išorę. Nulinė fenomenologija reiškia niekis, vienetinė fenomenologija - būtis.

Tada šiai projekcijai į neapibrėžtybę suteikiamas tikrumo psichizmas, kuris turi įvairias formas: tikėjimas, žinojimas, "regėjimas", meilė ir t.t. Tačiau iš tikro visas žmogus lieka savo kapsulėje, apibrėžtame raudoname kvadrate ir amžino, niekaip neišsprendžiamo paradokso būsenoje. Nes nulinė fenomenologija niekaip tikrom formom išreikšta negali būti, nes paprasčiausiai neturi formų.

Formos yra būties realybė. Todėl kai kurie filosofai ir aiškina, kad anapus nepasiekiamas, o visi siūlomi variantai - iliuzija ir saviapgaulė.

[[sudirbau savo schemą, bet gal kas nors supras]]

[Mekabciel]

@klajunas Auftatas pas tave brėžinyje yra sujungtas rodyklėmis su egzistenciatu. Tai reiškia jog ryšiai yra. O ryšiai yra keliai. Ir dar daugiau, tavo visas brėžinys yra kvadrate nupaišytas. Tai yra vientisa sistema. Spalvotu ant balto. Tai spalvos po truputi išsilies į baltymą araba susimaišys tarpusavyje...

Visata po truputį juda į neutralią būseną. Tai čia tik laiko klausimas kada paradoksas išsispręs. Ar grubiai per materijos išsiskaidymą ar žmogaus psychėje...