Žvilgsnis KITAIP: Ar egzistuoja heterofobijos problema?

[zipphead]

Nesenai Lietuvos gyventojus pasiekė netikėta ir daugeliui sunkiai suvokiama naujiena - Vilniaus miesto savivaldybėje tėvai, registruodami vaikus į mokyklas ir darželius, turi rašyti savo vardus ir pavardes ne į įprastas grafas „tėvas, motina", o į „tėvas I, tėvas II". Ši žinia didžiosios visuomenės dalies yra sutinkama su pasipiktinimu, ir tai yra visai suprantama. Nes mes, tradicinės šeimos, heteroseksualūs žmonės, ypač tikintieji, vis dažniau jaučiamės heterofobijos aukomis.

Vakarų pasaulyje jau gana senai kai kuriose šalyse yra priimta vietoje žodžių „tėvas" ir „motina" naudoti neutralius atitikmenis, pvz. Anglų kalboje „parent I, parent II" - tam, kad nebūtų užgautos homoseksualių asmenų teisės. Lietuvoje į tokį reškinį buvo visada žvelgiama, švelniai tariant, nelabai palankiai. Bendraujantieji su užsieniečiais kalba, kad Lietuviai čia ne vieniši - labai didelė dalis pačių tų šalių gyventojų nėra patenkinti tokia tvarka.

Juk net toje pačioje Olandijoje, pagarsėjusioje kaip pirmoji šalis pasaulyje, legalizavusi homoseksualias santuokas, dauguma visuomenės yra tradicinės šeimos, gyvena tradicinėmis vertbėmis, nemažai iš jų tikintys, ir dažnai nėra patenkinti tokia tvarka. Dažnai žmonių nenorą viešumoje reikšti protestą lemia tai, kad žmonės elementariai bijo baudų, kurias galima gauti už „hate speech". Tačiau kodėl dėmesys kreipiamas tik tada, kai ižeidinėjami homoseksualūs asmenys, ir niekada - kai pažeidžiami tradicinėmis vertybėmis gyvenančių žmonių teisėti interesai? Juk iš tiesų šiais laikais jau reikėtų kalbėti ne apie homofobiją, o apie heterofobiją.

Ar tokie dalykai, kaip Tėvas I ir Tėvas II, tikrai nepažeidžia didžiosios visuomenės dalies teisių? Juk absoliuti dauguma visuomenės narių yra tradicinės, kaip dabar priimta vadinti - heteroseksualios orientacijos, ir tradicinė šeima, kurioje vaikus pradeda ir juos augina tėvas ir motina, tradicinėmis vertybėmis gyvenantiems žmonėms yra savaime suprantama norma ir siekiamybė. Taip augome mes, mūsų tėvai, mūsų seneliai ir daugybė žmonijos kartų iki mūsų.

Mūsų, heteroseksualių žmonių, augančių tradicinėse šeimose, ar bent jau idealu laikančių tradicinį, tūkstantmetį šeimos modelį, yra absoliuti dauguma. Nesuklysiu pasakęs, kad mūsų visuomenėje yra daugiau nei 90 procentų. Tokiu atveju, kyla klausimas: kodėl mes, būdami dauguma, turime taikytis prie mažumos? Kiek yra asmenų visuomenėje, kuriuos, anot jų, diskriminuoja tėvo ir motinos paminėjimas dokumentuose? Kažin ar daugiau, nei keli procentai. Tai kodėl reikalavimai, kurie yra keliami tokios mažos visuomenės dalies, tampa privalomi visiems? Juk visi žinome, kad paprastai mažuma taikosi prie daugumos, o ne atvirkščiai. Bet šiuo atveju gaunasi taip, kad mes, būdami dauguma, turime prisitaikyti prie mažumos poreikių.

Ar tai nėra diskriminacija ir heterofobija? Juk homoseksualūs asmenys kitose Europos ir Amerikos šalyse tokį reikalavimą grindė tuo, kad atseit, žodžiai „tėvas" ir „motina" oficialiuose dokumentuose pažeidžia jų teises ir juos diskriminuoja, skleidžia homofobiją. Bet kodėl  paisoma yra tik homofobijos, o į heteroseksualių asmenų reikalavimus yra atsižvelgiama žymiai rečiau (tiksliau - LABAI retai)? Mes irgi galime jaustis diskriminuojami. Jeigu homoseksualūs asmenys galvoja, kad visuomenėje „tvyro homofobijos atmosfera", tai mums, tradicines vertybes palaikantiems, vis dažniau ima atrodyti, kad didele problema tampa heterofobija.

Mus, tradicinėmis vertybėmis gyvenančius žmones, o ypač tikinčiuosius, kaip augusius tradicinėje šeimoje su tėvu ir motina, DISKRIMINUOJA siūlymas dokumentuose rašyti homoseksualiems asmenims priimtinus „Tėvas I" ir „Tėvas II". Atsiprašau, bet aš augau ne su dviem tėvais ar su dviem motinomis. Aš gimiau (kaip ir visi) iš dviejų priešingos lyties žmonių ir nuo mažens mačiau būtent tokį, o ne kitokį šeimos modelį. Homoseksualus šeimos modelis su tos pačios lyties globėjais man yra absoliučiai svetimas, tai kodėl turiu pildyti dokumentus pagal jį? Kodėl negalima naudoti skirtingos dokumentacijos heteroseksualiems ir homoseksualiems asmenims? Kodėl MES turime nusileisti ir susitaikyti su tuo, kad mūsų heteroseksualus šeimos modelis nustojamas atspindėti oficialioje dokumentacijoje?

Kodėl tradicinių šeimų atstovai, pildydami dokumentus, turi vadintis sunumeruotais tėvais? Jeigu žmonės nėra homoseksualūs, tai visai natūralu, kad toks jų prigimties neatitinkantis dokumentacijos modelis juos natūraliai gali įžeisti. Ne tik „gali", bet ir iš tikrųjų įžeidžia. Tačiau kažkodėl apie heterofobiją niekas tokiais atvejais net nekalba - blogai yra tik homofobija, homoseksualių asmenų teisės, o jau jūs, tradicinių šeimų atstovai, susitaikyte su tuo, kad jums reikia vadintis sunumeruotais tėvais, kad neįžeistumėte homoseksualių asmenų, kad jūsų vaikams darželyje gali pasakoti apie du princus, mokykloje gali reikėti mokytis lytinio švietimo apie homoseksualizmą pamokų, kas jau vyksta kai kuriose Vakarų šalyse, ir t. t. Bet kodėl mes turime tylėti? Juk mes irgi turime teises.

Niekas šiais laikais homoseksualių asmenų neužmėto akmenimis, nesodina ant kuolo ir nemeta iš darbų dėl orientacijos. Šiais laikais jie gali gyventi pagal savo polinkius ir sąžinės balsą. Bet ar neatrodo, kad nurodinėjimai, ką heteroseksualūs asmenys turi rašyti dokumentuose apie tėvystę, ką turi mokyklose mokytis tradicinėse šeimose augantys vaikai ir t. t.yra lindimas ne į savo daržą? Homoseksualūs asmenys pageidavo tolerancijos jų gyvenimo būdui - ją gavo. Mes jau įpratome ramiai reaguoti į tai, kad homoseksualizmas irgi egzistuoja, ir susitaikyti su tuo. Bet deja, poreikiai vien orientacijos toleravimu neapsiriboja. Atsiranda poreikis tuoktis, netgi įsivaikinti. Dabar - jau ir dokumentacija, diskriminuojanti heteroseksualias šeimas. Kai homoseksualių asmenų norai ima brautis į heteroseksualių asmenų sferą - mes negalime tylėti. Ir tai mūsų teisė.

Gerbiami homoseksualūs asmenys, gal leistumėte mums, daugiau nei 90% visuomenės, patiems nuspręsti, ar mes norime būti tėvai ir motinos, ar sunumeruoti „tėvas I, tėvas II", ar mes norime, kad mūsų vaikams darželiuose sektų pasakas apie du princus, kad mokyklose mūsų vaikai mokytųsi lytinio švietimo pamokose apie homoseksualizmą? Tai yra MŪSŲ vaikai, ir mes juos auklėjame taip, kaip mums atrodo teisinga ir kaip mus auklėjo pačius. Tai yra MŪSŲ sfera. Mes nelendame į jūsų homoseksualią sferą, tai kodėl jūs norite reguliuoti mūsų sferas?


Le Hawk

[Liksiubevardo]

Labai uzkliuvo :

Mes nelendame į jūsų homoseksualią sferą, tai kodėl jūs norite reguliuoti mūsų sferas?

Nuo kada yra dvi atskiros sferos? Juk pasaulis, motina zeme, yra VISU sfera, namai, gimtine.
Jeigu tu manai kad mes gyvename savo heteroseksualu sferoje, tai klysti; kas mums dave didesnes privilegijas uz kitus zmones, t.y. susikurt savo sfera? Kur yra aprasyta kad tam tikra valstybe/rajonas yra priklausanti arba homoseksualu sferai, arba heteroseksualai? Zeme yra visu todel cia gyvenam visi ir visokie, niekas negali regulioti sferu. Gaunasi dauguma yra teisesne uz mazuma, vien del fakto kad jos daugiau. Nesamone.

[zipphead]

Gaunasi dauguma yra teisesne uz mazuma, vien del fakto kad jos daugiau. Nesamone.

Na kodėl gi nesamonė

Labai geras pavyzdys būtų klausimas ,,O kas yra demokratija?"

Atsakymas: ,,Daugumos diktatūra".

Tas pats liečia ir visuomenės požiūrį į psichinius ligonius, t.y. tas ligonis su savo idėjomis prieš 300 ar po 300 metų būtų laikomas atitinkantis visuomenės nustatytas normas, tačiau ,,dabar"
jis išeina ,,už ribų", todėl jo paties labui ir visuomenės (daugumos) saugumui jis izoliuojamas.

Taigi, kol kas vakarų civilizacija nėra (-at)išradusi efektyvesnio visuomenės valdymo(-si) modelio, todėl ši ,,nesamonė" lydės mus dar ilgai 

[TinSoldier]

Pamiršai, kad demokratija negali būti atsiejama nuo laisvės ir lygybės. O šitai pažeidinėjama kiekvieną dieną. O visokie imbecilai, kaip straipsnio autoriai, tik prisideda prie to pažeidinėjimo.

Demokratija, kaip tu apibrežei: "daugumos diktatūra" - neveikia ir niekada neveikė. Per visą bandymų įgyvendinti demokratiją istoriją, absoliučiai visi pokyčiai į gerą vyko tik dėl mažumos, "kuri tapdavo didingų idėjų ir išsilaisvinimo vėliavneše", kaip rašė Emma Goldman. Tikriausiai nėra priimta nei vieno pasaulį pagerinančio politinio sprendimo, kurį pasirinktų visuomenės dauguma.

Jei tik kas gero įvykdavo, tai tik todėl, kad būdavo sulaužomas tas "daugumos valdymo" principas. Tik todėl, kad egzistuoja visokios socialinės, politinės ar nevyriausybinės organizacijos, kurioje tikrai yra mažuma.. tačiau ji progresyvi. Jei kas gero ir įvyksta, tai tik todėl, kad prižiūri visokie žmogaus teisių teismai, kad idiotų masių vyriausybes spaudžią visokios europos sąjungos direktyvos ir pan. (tikrai nesakau, kad europos sąjunga yra nuostbiausias dalykas, kuris visuomet teisus)

Todėl kaip gali teigti, kad demokratija yra efektyviausia valdymo forma, kai ji geriausiai veikia tik tuomet, kai sulaužomi jos principai? Dauguma beveik niekada nebūna teisi. Kaip rašė ta pati Emma Goldman:

"Kaip ir anuomet, šiandien visuomenės nuomonė yra visur esantis tironas: kaip ir anuomet, šiandien dauguma yra bailių masė - ji priima tik tuos, kurie lyg veidrodžiai atspindi jos sielos ir proto skurdą.<...>Tuo tarpu visa galva už šiuos pigmėjus aukštesni žmonės, išsilavinę, kultūringi, gabūs žmonės yra išjuokiami lyg ištiželiai.<...>Kiekvieną pastangą pastūmėti progresą, žinias, mokslą, religinę politinę ir ekonominę laisvę skleidė mažuma, o ne masė."

Aš tikrai nesižaviu monarchija ar pan., tačiau "there's no point in democracy, when ignorance is celebrated", t'sakant. Dauguma yra inertiška, nejudri, nepaslanki - ji nepajėgi priimti tinkamus, progresyviu sprendimus, kurie kažką pakeistų į gerą. Dauguma gali tik staugti už status quo, nes tik tokioje situacijoje jie jaučiasi galintys orientuotis.

Todėl, kaip Liksiubevardo (oa, pirmą kartą supratau, ką tavo slapyvardis sako! geras!) ir sakė, visiška nesąmonė, kad dauguma yra teisesnė už mažumą vien dėl fakto, kad jos daugiau.

Pabaigai dar pridėsiu pastraipa iš Emmos Goldman esė:

"Užspeista masė niekuomet nepasisakė už teisingumą ir lygybę. Ji tildė žmogaus balsą, engė žmogaus sielą, grandinėmis kaustė žmogaus kūną. Masė visada siekė gyvenimą paversti nuobodžia, tuščia, monotoniška dykuma. Masė visada naikins individualumą, ūpą ir originalumą. Pritardama Emersonui, aš tikiu, kad "masės dėl savo reikalavimų ir įtakos yra grubios, nerangios, kenksmingos ir jas reikia mokyti, o ne pataikauti joms. Nenoriu joms nieko perduoti, o lyg varžtas įsiskverbti, padalyti ir suskaldyti jas tam, kad ištraukčiau iš jų individus." Masės! Masės yra neganda. Man apskritai nereikia masės, man reikia tik sąžiningų vyrų, mielų, malonių ir išprususių moterų. Kitaip tariant, bet kokios kūrybingos ir teisingos mintys apie socialinę ir ekonominę gerovę tikrove taps ne dėl masių, o dėl sumanios mažumos atkaklumo, drąsos ir bekompromisio užsispyrimo."

[zipphead]

Pritariu, kad demokratija, kaip visuomenės valdymo forma, yra su trūkumais (gal net ir dideliais), tačiau reikėtų sutikti, kad šių dienų civilizacijų akivaizdoje minėta valdymo forma yra vis tik siekiamybė savaip užtikrinanti tos pačios visuomenės vystymosi galimybę. Kitaip tariant ,,niekas kol kas geresnio nėra sugalvojęs, tad džiaukimės kad ir tą turim".

[TinSoldier]

Pritariu, kad demokratija, kaip visuomenės valdymo forma, yra su trūkumais (gal net ir dideliais), tačiau reikėtų sutikti, kad šių dienų civilizacijų akivaizdoje minėta valdymo forma yra vis tik siekiamybė savaip užtikrinanti tos pačios visuomenės vystymosi galimybę. Kitaip tariant ,,niekas kol kas geresnio nėra sugalvojęs, tad džiaukimės kad ir tą turim".

Taip.
Tiesiog manau, tikrai negalima naudoti argumento: "taip yra teisinga, nes taip mano dauguma."
Ar "tai yra teisinga, nes taip mano mažuma". - taip irgi neveikia. Tik todėl, kad kažką sako mažuma, nereiškia, jog tai savaime yra ir teisinga. (nuojauta kuždėjo, kad kas nors pareplikuos apie tai )

[zipphead]

Be to, mažumos iniciatyva ,,sulaužanti" daugumos valdymą (su sąlyga, kai projektuojant įvykius spėjama, kad tai nevirs tikru krachu visai visuomenei) iš esmės ir yra įmanoma tik demokratinio valdymo formoje, t.y. dauguma įvertinusi mažumos siūlymą ,,juo užsikrečia" ir jis patampa daugumos ,,nuosavybe".
Apibendrinant pasakyčiau, kad demokratinėje valdymo formoje ta dauguma paprasčiausiai leidžia (įvertinusi perspektyvą ir naudą daugumai) mažumai pasireikšti.

[crystal]

Pabaigai dar pridėsiu pastraipa iš Emmos Goldman esė:

Ooo, anarchizmas ir kitos esė 

[Marius]

Istorija visad sukasi ratu,todėl ateis laikas,kai visos šitos problemos išsispręs savaime...

[Ezekiel]

Dauguma irgi gali būti teisi tik aišku kas liečia kolektyvines vertybes. Ko nori individas geriausiai žino tik jis pats, tam būtinas tam tikras kiekis anarchijos ir panašų kuo mažiau valdžia, įstatymai reguliuoja individo gyvenimą tuo jis laimingesnis, beje darnesnė tampa visuomenė (pvz. Olandija, Šveicarija, Portugalija šiais laikais).
Tačiau mažuma tai yra kitaip mąstantis daro progresą, kūrybą ir siekia laisvės, o masė inertiška ir valdoma įpročių. Pavyzdžiui Lietuvoje dauguma yra gan krikščionišką ir patriarchališką todėl marginalizuoja netracinį seksą ir orientaciją, feminizmą, psichodelikus ir kitokius egzotiškus dalykus net jei tai nebūtinai jiems kenkia ar taip bent įsitikinama. Taigi tokių atvejų daugumos valdžia žalinga, nors beveik viska vistiek nusprendžia politikai, todėl anarchija individų gerovei būtina.

[Xenotime]

Nemegstu naciu nes SS zude nekaltus civilius ir t.t. Bet del homiku tai saunuoliai buvo fricai.