Šizofrenija

Pradėjo Linas Esu, spalio 25, 2017, 10:38:06

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Linas Esu

Ligos apibūdinimas

Tai lėtinė dažnai sukelianti negalią psichinė liga. Šizofrenija sutrikdo asmens gebėjimą aiškiai mąstyti, atskirti realybę nuo fantazijos, išreikšti emocijas, priimti sprendimus ir bendrauti su aplinkiniais. Liga gali lemti tai, kad pacientas ima šalintis aplinkinių žmonių, įprastinės veiklos ir pasineria į haliucinacijų pasaulį, kitokią realybę.
 


Dažniausiai pažeidžiami asmenys

Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais. Moterims simptomai dažniausiai išryškėja apie 25-35 gyvenimo metus.
Žinoma, kad šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs vaikas yra 10%.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Egzistuoja įvairios ligos atsiradimą aiškinančios hipotezės.
Genetiniai veiksniai. Kaip jau minėta anksčiau, asmenys, kurie turi artimų giminaičių, sergančių šizofrenija, turi didesnę tikimybę susirgti šia ligą. Ligai išsivystyti įtakos turi ne vienas, o keletas genų. Šie genai nulemia polinkio susirgti šizofrenija buvimą. Nėra aišku, kaip genetinis polinkis paveldimas, ir neįmanoma pasakyti, kuris asmuo susirgs šizofrenija. Išsiaiškinus konkrečius genus, atsakingus už ligos atsiradimą, būtų galima tiksliau suprasti, kokie pokyčiai įvyksta sergančiųjų smegenyse ir ilgainiui patobulinti gydymą.
• Be genetinio polinkio didelę įtaką turi ir tam tikri aplinkos veiksniai, kaip antai, virusinė infekcija iki gimimo, gimdymo komplikacijos ir kiti nespecifiniai stresoriai.
• Cheminių medžiagų (neurotransmiterių) smegenyse pusiausvyra Neurotransmiteriai - medžiagos išsiskiriančios, sklindant nerviniam impulsui neuronuose. Šios cheminės medžiagos užtikrina tolygų nervinio impulso sklidimą. Manoma, kad šizofrenijos metu sutrinka sudėtingos neurotransmiterių sistemos pusiausvyra, ypač dopamino ir glutamato.
• Smegenų struktūros defektai
Įvairiais sergančiųjų šizofrenija galvos smegenų vaizdiniais tyrimais buvo rasta tam tikrų smegenų struktūros (padidėję smegenų viduje esančios skysčiu pripildytos ertmės, vadinamos smegenų skilveliais, sumažėję tam tikri smegenų regionai) ir funkcijos (sumažėjęs metabolinis tam tikrų smegenų aktyvumas) pokyčių. Tačiau šie pokyčiai yra labai subtilūs ir nėra būdingi visiems šizofrenija sergantiems asmenims, ar tik šizofrenija sergantiems pacientams.
Egzistuoja tyrimų, kurie teigia, kad šizofreniją gali įtakoti ir vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai. Anot jų, formuojantis smegenims, susidaro netaisyklingos jungtys tarp neuronų.



Simptomai ir požymiai

Neretai sergant šizofrenija ryškiai pakinta paciento vidinis pasaulis ir elgesys. Šizofrenijos simptomai gali būti šie:
- kliedesiai. Tai klaidingi sprendimai ir samprotavimai, kuriais ligonis absoliučiai tiki ir kurie nepasiduoda ištaisomi, nors visiškai neatitinka tikrovės faktų, įrodančių jų klaidingumą.
- haliucinacijos. Tai tariamas nesamų dalykų jutimas. Suvokimas be jokio išorinio dirgiklio ir realaus objekto. Pavyzdžiui, įsivaizduojamų balsų girdėjimas.
- minčių nenuoseklumas, padrikumas
- emocijų stoka ar neadekvačios emocijos
- nuolatinis jausmas, kad kažkas stebi
- sunkumai dirbant, bendraujant
- socialinė izoliacija
- asmeninės higienos stoka
- nerangūs, nekoordinuoti judesiai
Bendrai paėmus, šizofrenija lemia gebėjimo funkcionuoti įvairiuose vaidmenyse ypač darbe, asmeniniame gyvenime progresuojantį blogėjimą. Šizofrenijos simptomai ir požymiai gali labai varijuoti. Žmogus gali skirtingai elgtis įvairiais atvejais.
Pacientas gali būti labai neramus, sujaudintas, pereiti į savotišką sustingimo, stuporo būklę, kuomet jis nejuda, neatsako į dirgiklius ar didžiąją laiko dalį elgtis normaliai.
Šizofrenijos simptomai grupuojami į keletą kategorijų:
- teigiami simptomai. Jie apima haliucinacijas ir kliedesius. Simptomai vadinami teigiamais todėl, kad jų anksčiau nebuvo ir atsirado papildomai. Pavyzdžiui, balsų girdėjimas, įtarumas, pojūtis, kad kažkas nuolat stebi, naujos prasmės suteikimas žodžiams (neologizmai) ir tt.
- neigiami simptomai. Tai reiškia, jog kažkoks elgesys ar asmenybės bruožas yra prarastas. Jiems priklauso socialinis atsiribojimas, sunkumas išreikšti emocijas, sunkumas pasirūpinti savimi, negebėjimas jausti malonumo. Šie simptomai labai sutrikdo žmogaus funkcionavimą ir kartais klaidingai palaikomi tiesiog tingumu.
- pažintiniai simptomai. Sunkumas priimti, apdoroti naują informaciją ir atlikti sprendimus, remiantis ja. Sutrikusi dėmesio koncentracija. Apsunkintas naujos informacijos įsiminimas ir panaudojimas.
- nuotaikos (afektiniai) simptomai. Gali pasireikšti depresija. Sergantiesiems šizofrenija padidėja savižudybių rizika. Ji didžiausia pirmuosius 6 metus po diagnozės nustatymo.
Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus. Sergančiajam jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs ir neretai jie nemano, kad jie serga ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Todėl jei artimam žmogui išryškėja galimi šizofrenijos ar kitos psichikos ligos simptomai, šeimos nariai turi imtis iniciatyvos nuvesti artimąjį pas gydytoją.

Gydymas


Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Naujieji antipsichotikai veikia ne tik teigiamus šizofrenijos simptomus (kaip kad tipiniai antipsichotikai), bet ir palengvina neigiamus simptomus.
Šizofrenijos gydyme skiriamos dvi pagrindinės fazės: ūmi fazė, kuomet skiriamos didesnės vaistų dozės psichoziniams simptomams nutraukti ir palaikomoji fazė, kada ilgąlaik skiriamos mažesnės vaistų dozės. Palaikomosios fazės metu vaistų dozė palaipsniui mažinama iki mažiausios dozės, reikalingos naujiems epizodams išvengti.
Kad pasireikštų daugumos antipsichotinių vaistų poveikis gali prireikti 2-4 savaičių. Reikia nemažai kantrybės, kol parenkama tinkama vaisto dozė ar vaistas. Kad įsitikintume, jog vaistas veiksmingas ar neveiksmingas, reikia jį vartoti 6-8 savaites.
Didžiajai daliai pacientų paskyrus vaistus, pasireiškia pagerėjimas. Daliai pacientų nesulaukiama atsako į gydymą. Mažai daliai asmenų gali vaistų nereikti visai. Ligos pradžioje neaišku, kuriai grupei priklausys žmogus, būtinas ilgalaikis paciento sekimas, tinkamas dozės koregavimas ir konstruktyvus iškilusių problemų sprendimas.
Net ir tęsiant gydymą , kai kuriems pacientams pasireiškia paūmėjimai, visgi jie daug dažniau pasitaiko nelaiku nutraukus gydymą ar vaistus vartojant nereguliariai. Todėl labai svarbus sergančiojo šeimos dalyvavimas gydyme.
Senesnieji antipsichotikai gali sukelti ekstrapiramidinius pašalinius reiškinius: raumenų rigidiškumą, raumenų spazmus, drebulį, nenustygimą vietoje.
Klozapinas - naujesnės kartos antipsichotikas, gali sukelti agranuliocitozę (baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su infekcija, skaičiaus sumažėjimą). Vartojant šį vaistą būtina periodiškai tirti kraują.
Naujos kartos antipsichotikai, nesukelia ekstrapiramidinių reiškinių, agranuliocitozės, tačiau gali lemti svorio priaugimą, padidinti cukrinio diabeto riziką.
Nors medikamentinis gydymas yra pats svarbiausias, naudos gali duoti ir individuali bei šeimos psichoterapija, reabilitacija.
Individualios psichoterapijos metu bandoma išmokti būdų, kaip susitvarkyti su nerimą keliančiomis mintimis, situacijomis ir sumažinti atkryčių riziką. Šeimos terapijos metu teikiama parama šeimai ir informacija apie ligą. Ligos simptomai turi didesnį šansą sumažėti, kai artimieji supranta ligą, atpažįsta situacijas, galinčias provokuoti paūmėjimą ir padeda sergančiajam tinkamai vartoti vaistus.
 
Profilaktika

Kol kas, kol pakankamai nežinoma apie šizofrenijos priežastis, neįmanoma įvardinti ir prevencinių priemonių. Šia linkme toliau vyksta moksliniai tyrimai.


Temos klausimai :

1. Kadangi pati liga nėra kažkas antgamtiško . Kaip manote , kokios gali būti šizofrenijos ligos priežastys ?

2. Kokia profilaktika gali būti taikoma norint nesusirgti ?


elteide

#1
spalio 25, 2017, 11:49:30 Redagavimas: spalio 25, 2017, 12:24:07 by elteide
kodėl suserga žmones taip sunku pasakyt, vieniems paveldimumas, o kiti tai , manau, pertempia smegenis arba trauma įtakoja ypač dvasinė..
tiesa, gali būti ir dvasinių ieškojimų pasekmė ,kai  užjudini ko nereikėjo dar judinti..
profilaktika - sportas, bendravimas, neužsisklęst savy, nevirt savo sultyse- keist aplinką , požiūrio tašką

vytra

Citata iš: Linas Esu  spalio 25, 2017, 10:38:06naujos prasmės suteikimas žodžiams (neologizmai).
- kadangi liga nėra pilnai ištirta, ja nuolat piktnaudžiaujama. Sakykim "naršyklė" yra nauja elektroninė prasmė iš seno žodžio "naršyti". Jeigu tokia kūryba užsiims asmuo be gynybos, jis gaus šizofrenijos balą. Tas pats su politika, praktiškai visi desidentai buvo įvardyti šizofrenikais. Kriminalistikoje labai dažnas atvirkštinis efektas, kuomet nusikaltėlis simuliuoja šizofreniją.

Išvada: manyčiau objektyvus rodiklis yra tik "nerišlūs kliedesiai", juos sunku suimituoti sveikam ir jie gana objektyvūs vertinime. Gi kiti tamstos išvardyti požymiai daugiau ar mažiau būdingi tiesiog visiem.

:(

Mekabciel

Manau šizofrenija kyla dėl didelių sunkiai išsprendžiamų socialinių kontrastų.

 Viename pasaulio kampe žmonės žmones tiesiogine prasme valgo, o kitame metaforine.






klajunas

Citata iš: vytra  spalio 25, 2017, 15:47:48Kriminalistikoje labai dažnas atvirkštinis efektas, kuomet nusikaltėlis simuliuoja šizofreniją.
Kriminalistikoje dažnesnis atvejis, kaip prokuratūra kol neturi įrodymų taikinį vaizduoja šizofreniku, kad niekas netikėtų apie neteisėtų metodų naudojimą, - o kai įrodymų gauna  ir priedanga pasidaro nereikalinga, paskelbia, kad jis visą laiką apsimetinėjo.  ;D

vytra


Linas Esu

Citata iš: Mekabciel  spalio 25, 2017, 20:38:04Manau šizofrenija kyla dėl didelių sunkiai išsprendžiamų socialinių kontrastų.
PVZ ?

CitataViename pasaulio kampe žmonės žmones tiesiogine prasme valgo, o kitame metaforine.
Ką konkrečiai turite omenyje ?

Mekabciel

#7
spalio 26, 2017, 22:22:24 Redagavimas: spalio 26, 2017, 23:53:18 by Legionas
Pavyzdžiui: vienas gavo vienokį išsilavinimą kitas kitokį, vienas buvo mylimas, kitas skriaudžiamas, vienas vienaip išgirdo kitas kitaip ir per gyvenimą formuojasi įvairūs pasaulio suvokimo šablonai ir kai žmogus mato neteisingą pasaulį, o aplinka jo nesubalansuoja, gali nebesukontroliuot emocijų, minčių, jausmų, viskas persimaišo, persipina.

Ką turiu konkrečiai: viena ir ta pati problema gali turėt kelis sprendimo lygius. Fizinę - dvasinę.

Tavo klausimo formuluotė yra abstrakti, o vėliau tu jau rašai, kad aš nepataikau į kažką... Dar būtų į ką taikyt.
Dėl to, ką noriu tą ir rašau.
O tau jei atrodo, kad į kažką nepataikiau - mokykis formuluot klausimus.

Linas Esu

Apie šizofreniją ir šios psichikos sutrikimo gydymą kalbamės su gydytoju psichiatru Mindaugu Šablevičiumi.


- Dažnai tenka girdėti, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi: juos neva seka, kažkas nuodija. Ar tai jau šizofrenija? Kokie požymiai išduoda, kad žmogus serga šia psichikos liga?
- Šizofrenija - psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia kliedesiais, haliucinacijomis. Taip pat mąstymo nuoseklumo, emocijų sferos sutrikimais ir atsiribojimu nuo išorinio pasaulio. Reikėtų pasakyti, kad Eugenas Bleurer, aprašęs šį sutrikimą dvidešimto amžiaus pradžioje, naudoja terminą „šizofrenijos". Taip jis norėjo pabrėžti, kad šis sutrikimas turi daugybę formų. Skiriasi simptomatika. Kartais vyrauja kliedesiai, vadinama paranoja. Kartais - emocinis atsiribojimas. Taip pat skiriasi ir šizofrenijos eiga. Būna nepertraukiama - prasidėjusi paauglystėje, tęsiasi iki gyvenimo pabaigos. Gali būti banguojanti. Tai simptomai sušvelnėja, gali būti visai nepastebimi, tai vėl sustiprėja. Dar galima išskirti epizodinę eigą. Protarpiais tokį žmogų galima pavadinti beveik sveiku. Įvyksta simptomų remisija - atoslūgis. Jei žmogus, jaučia, kad jį persekioja, tai gali būti viena šizofrenijos formų.
 
- Minėjote, kad liga, prasidėjusi paauglystėje, gali tęstis visą gyvenimą. Turite galvoje, kad dažniausiai suserga jauno amžiaus žmonės?
- Taip, tai liga, kuri dažniausiai prasideda tarp penkiolikos - dvidešimt penkerių metų. Dažniausiai simptomai formuojasi po truputį. Į medikus kreipiamasi tarp dvidešimt penkerių - trisdešimties metų amžiaus. Supraskite - tarp ligos ir gydymo pradžios būna apie penkerių metų atotrūkis. Kadangi ligą iš pradžių pastebėti sudėtinga. Pirmiausia šizofrenija gali pasireikšti, pavyzdžiui, depresijos požymiais. Tiesa, moterims šizofrenijos pikas būna ir menopauzės laikotarpiu.
 
- Gal tuomet galima išskirti pagal lytį, kas turi didesnį polinkį į šį sutrikimą?
- Iš tiesų sergamumo dažnis yra vienodas. Tačiau vyrai dažnai serga kur kas sunkesnėmis formomis. Galbūt tai lemia tam tikri genetiniai faktoriai. Taip pat įtakos turi ir du psichologiniai veiksniai. Vyriai rečiau kreipiasi dėl sveikatos problemų į gydytojus. Per mažai rūpinasi sveikata. Turi daugiau žalingų įpročių. Alkoholis neabejotinai ligos eigą blogina.
 
- Kokios tuomet yra šizofrenijos priežastys?
- Kaip ir daugelis psichikos sutrikimų, šizofrenija neturi vienos priežasties. Jas galima skirstyti net į tris grupes. Pirmoji - įgimti faktoriai, antroji - įgyti ankstyvuoju gyvenimo periodu, paskutinioji - įgyti vėlesniais gyvenimo periodais.
Įgimti veiksniai tikrai nėra lemiami. Gimdamas vaikas atsineša tik polinkį sirgti šiuo sutrikimu. Tiesa, dažniausiai sergančiųjų šizofrenija tėvai yra sveiki. Taip yra dėl to, kad sergantys šia liga arba sunkiau užmezga santykius, arba jie patys supranta riziką ir vengia vaikų.
Įgyti ankstyvuoju periodu faktoriai yra reikšmingesni. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui formuojasi saugumo - nesaugumo suvokimas. Nesaugumo jausmas augančiam žmogui gali „įsirašyti" į psichiką taip giliai, kad ir jau suaugusiam žmogui pasaulis atrodys nesaugus. Sunku atsekti, kas nulemia tą nesaugumo jausmą, kadangi žmogus nepamena, kas vyko, kai jam buvo vieneri. Tai gali lemti nestabili aplinka šeimoje, nuolat besikeičiantys globėjai, emocinio ryšio su globėju nepakankamumas. Taip pat ir įvairios ligos, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, kurios padidina nervų sistemos jautrumą.
Paauglystėje tam tikri faktoriai tarsi „paleidžia" sutrikimą. Paprastai išskiriami du: socialinis stresas, pereinant žmogui iš paauglystės iš suaugusiųjų gyvenimą. Tai yra santykių problemos, sunkesnis prisitaikymas prie aplinkos, psichologinės traumos. Antrasis - kvaišalai.
Visos trys faktorių grupės turi susidėlioti kaip tam tikra kortų kombinacija. Jei nors vieno faktoriaus nėra - liga nepasireikš.
 
- Kalbama, kad šizofrenija yra neišgydoma.
- Kaip jau minėjau, šizofrenijos pasitaiko įvairių formų. Taip teigti tas pats, kas sakyti, jog onkologinės ligos nėra išgydomos. Viskas priklauso nuo to, kada sutrikimas pradedamas gydyti. Jei tai pradinė stadija - išgydyti įmanoma. Vėliau gydymu tik galima palengvinti žmogui gyvenimą.
 
- Koks gydymas taikomas pacientams su šiuo nustatytu psichikos sutrikimu?
- Pagrindas - medikamentinis gydymas. Taip pat taikoma ir psichoterapija. Ja stengiamasi išvengti tų pablogėjimus sukeliančių, stresogeniškų situacijų. Jeigu tai nėra sunki šizofrenijos forma, laiku paskirtas gydymas, žmogus laikosi rekomendacijų, sveiko gyvenimo principų, tuomet sutrikimas praeina. Tik gydymo režimo laikymasis yra problematiškas, kadangi dalis pacientų, sergančių šizofrenija, nesupranta, kad kažkas negerai. Kitaip tariant, nebūna kritiški savo būsenai. Tokiu atveju artimieji bando palaikyti gydymą, tačiau jei žmogus nenori pats - gerokai sunkiau.

Aukštyn