Ar bijote to kas laukia musu po mirties?

Pradėjo Benamis, rugsėjo 09, 2011, 16:17:35

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

TinSoldier

Citata iš: Jonas  vasario 24, 2012, 18:53:25
<...>Bet niekas, tamsa, amžinas miegas jau yra kažkas, tai gali būti patiriama, vadinasi, tai yra egzistencijos dalis.
Galiu 100% garantuoti, jog nė vienas negalite įsivaizduoti neegzistavimo. Tai tiesiog neįmanoma.


Kaip būtent, tu patiri „nieką"? :)

Neegzistavimo įsivaizduoti neįmanoma, nes, kaip ir rašei, dabar visas mūsų suvokimas remiasi į patirtis. Tas pats, kas įsivaizduoti niekuomet nematyta, neegzistuojančią spalvą. Neįmanoma. Tačiau, nepaisant to, galima suvokti, kad mūsų nematyta spalva yra. Taip pat ir su neegzistavimu: įsivaizduoti neįmanoma, bet suvokti, kad taip gali būti - įmanoma.

Jonas

CitataKaip būtent, tu patiri „nieką"? :)

Neegzistavimo įsivaizduoti neįmanoma, nes, kaip ir rašei, dabar visas mūsų suvokimas remiasi į patirtis. Tas pats, kas įsivaizduoti niekuomet nematyta, neegzistuojančią spalvą. Neįmanoma. Tačiau, nepaisant to, galima suvokti, kad mūsų nematyta spalva yra. Taip pat ir su neegzistavimu: įsivaizduoti neįmanoma, bet suvokti, kad taip gali būti - įmanoma.



Na nieką galime vadinti, kad ir buvimą gilioje meditacijoje, be minčių, be kūno jutimo ar panašiai...
Tai žinoma, kad neįmanoma įsivaizduoti neegzistuojančios spalvos, nes ji tiesiog neegzistuoja..  ;D Jeigu tu man pasakysi, jog yra tokia man nematyta spalva - aš bandysiu ir galėsiu įsivaizduoti kaip ji maždaug atrodo, nors ir suklysiu. Su neegzistavimu viskas kitaip. To neįmanoma įsivaizduoti ir netgi suvokti manyčiau, nes kai tik bandau suvokti, jog yra toks dalykas kaip neegzistavimas - mano smegenys iš karto užsiblokuoja..

OKULTISTE

Man atrodo jau kažką ne į temą jūs čia...
Žmogus, kuris nebijo mirties momento yra tiesiog durnius. O va dėl baimės to, kas po mirties tai priklauso nuo to, kiek žmogus yra geras ar bent save laiko...
Aš tai turėčiau bijoti, nes esu pajėgi būti geresne, bet tokie nebūnu...

Teroras

Citata iš: OKULTISTE  kovo 01, 2012, 16:34:11
Žmogus, kuris nebijo mirties momento yra tiesiog durnius.


Kodel tokia kategoriska nuomone Okultiste? :)

TinSoldier

Pritariu Okultistei(tik gal dėl kitų priežasčių). Kiekvienas gyvūnas, kiekvienas biologinis organizmas stengiasi išgyventi, išvengti mirties(baimė - vienas iš savisaugos instrumentų). Taip mes užprogramuoti. Jei žmogus nebebijo pačio mirties momento, vadinasi kažkas su žmogumi nebegerai. Gal depresija, gal kita liga. Bet tai nėra normalu. (aišku, ne visuomet)

DragonSeeker

#35
kovo 01, 2012, 18:22:28 Redagavimas: kovo 01, 2012, 18:24:31 by DragonSeeker
Jei galima, pasakysiu, kad mirties baimė yra bullsh*t. Bijome mes ne mirties, ar jos momento, o kas po to nutiks. Vieni tiki reinkarnacija, kiti tiki dangumi ir pragaru, o aš netikiu, kad po mirties iš vis kažkas yra. Iš dalies religija yra patogu dėl to, kad turėtum viltį, jog po mirties kažkur nukeliausi, kad šioje žemėje esi ne veltui, esi neatsitiktinai, nes tai tik dalis tiesos (kiek iš mūsų yra tiesiog netyčiukai?). Daugiau drąsos reikalauja gyventi, nepasiduoti depresijai numanant, kad po mirties nieko nebus, nei velnių raguotų, nei angelų sparnuotų. Žinoma, tai tik tipinis krikščioniškųjų pomirtinių instancijų aprašymas. Kiekvienam pragaras yra savitas ir individualus, bet nenoriu nukrypti kalbėdama apie savokas. Aš neteigiu, kad esu beprotiškai drąsi, kad nieko nesitikiu iš to, kas bus kai mirsiu. Visada lieka baimė, bet mano atveju tai labiau baimė, kad mirsiu ankščiau, nei spėsiu padaryti viską ko noriu, kad nepasieksiu visko ko trokštu. Mirti baisu dar ir dėl to, kad miršti vienas. Holokausto laikotarpiu gal būdavo lengviau. Koncentracijos stovyklose kas dieną mirdavo dešimtimis, dabar yra kitaip. Arba miršti vienas arba apsuptas žmonių, kuriuos gali vadinti giminėmis, draugais, bei kitais tau reikšmingais asmenimis, bet visvien miršti vienas.Žinoma, kad pabėgti nuo baimės, pradedi viltis, kad kažkas po mirties bus, kad neišnyksi po savo trumpo gyvenimėlio ir nebūsi pamirštas. Tikiesi, kad išsaugosi savo protą, mentalitetą ir t.t. bet aš asmeniškai tuo labai abejoju. Žinoma, galima tvirtinti, kad vaiduokliai tai įrodymas, kad pomirtinis gyvenimas, kad ir kokios formos, egzistuoja, bet vėlgi, tai labai jau ginčytinas klausimas.

Jonas

Citata iš: TinSoldier  kovo 01, 2012, 17:57:43
Pritariu Okultistei(tik gal dėl kitų priežasčių). Kiekvienas gyvūnas, kiekvienas biologinis organizmas stengiasi išgyventi, išvengti mirties(baimė - vienas iš savisaugos instrumentų). Taip mes užprogramuoti. Jei žmogus nebebijo pačio mirties momento, vadinasi kažkas su žmogumi nebegerai. Gal depresija, gal kita liga. Bet tai nėra normalu. (aišku, ne visuomet)


Tai nulaužk tas programas... Per daug jų ir taip mums įskiepyta.  Kas čia negerai, kad žmogus mirties nebijo ?
Suprantu, kad visiem (pagal įvairius pasakojimus) turėtų pradėti smarkiai plakti širdis, atsirasti didžiulė baimė ir t.t. , bet mano manymu, mirties momentas nėra kažkoks labai baisus dalykas, tai galbūt net nuostabus dalykas... Vėl susijungti pilnai su nefizine būtimi..
Manyčiau, jog tie žmonės, kurie yra bent kartą patyrė OBE/NDE ar kitą dvasinę/ transcedentinę patirtį - mirties akimirkos jau nebebijo, nes jie suvokia , jog nėra ko bijoti..

mastyrukas

Citata iš: Jonas  kovo 01, 2012, 18:29:13

Manyčiau, jog tie žmonės, kurie yra bent kartą patyrė OBE/NDE ar kitą dvasinę/ transcedentinę patirtį - mirties akimirkos jau nebebijo, nes jie suvokia , jog nėra ko bijoti..


Arba tas suvokimas gali buti klaidingas, ir likusi laika pragyvena iliuzijoje, kita kryptimi, vadovaujantis kitais siekiais ir troskimais..

TinSoldier

Citata iš: Jonas  kovo 01, 2012, 18:29:13
Tai nulaužk tas programas... Per daug jų ir taip mums įskiepyta.  Kas čia negerai, kad žmogus mirties nebijo ?
Suprantu, kad visiem (pagal įvairius pasakojimus) turėtų pradėti smarkiai plakti širdis, atsirasti didžiulė baimė ir t.t. , bet mano manymu, mirties momentas nėra kažkoks labai baisus dalykas, tai galbūt net nuostabus dalykas... Vėl susijungti pilnai su nefizine būtimi..
Manyčiau, jog tie žmonės, kurie yra bent kartą patyrė OBE/NDE ar kitą dvasinę/ transcedentinę patirtį - mirties akimirkos jau nebebijo, nes jie suvokia , jog nėra ko bijoti..


Aš nesakau, kad blogai nebijoti mirties. Aš tik sakau, kad mirties bijoti yra natūralus biologinis procesas/produktas/dalykas ar pan. Kaip norėjimas valgyti apsaugo nuo išsėkimo(ar mirties), taip mirties baimė padeda instinktyviai vengti pražūtį galinčių sukelti pavojų. Jei nebejauti alkio, ar nebejauti baimės, tau gal tai ir gerai, gal ir patinka. Bet nereiškia, kad tai yra sveika(=atitinka sveikumo normas).

Nafig man laužyti tas programas? Man jos padeda. Tau, galbūt ir ne, nes tu gyveni tam, kad numirtum. Aš gyvenu todėl, kad man patinka gyventi. Mirimo baimė man naudinga, man patinka ir man jos reikia.

Jonas

CitataTau, galbūt ir ne, nes tu gyveni tam, kad numirtum


Prašyčiau neįžeidinėti..   :-\  Niekada nesu taip sakęs ir nežadu sakyti..  :)

Citata...baimė padeda instinktyviai vengti pražūtį galinčių sukelti pavojų.


Va dėl tokių ar panašių ekstremalių  situacijų aš sutinku, kad pražūties baimė yra naudinga, nes ji suteikia adrenalino ir galima geriau išsisukti iš  tos nemalonios situacijos.. Bet ne tada, kai guli kokiam ligos patale arba kai tiesiog žinai, jog greitai tavo fizinis kūnas susidėvės ir jau susitaikai su tuo, tada jau yra kitaip..  Arba kai pagalvoji apie mirti ir pradedi to bijoti - tas jau negerai....

Jonas

#40
kovo 01, 2012, 20:23:49 Redagavimas: kovo 01, 2012, 20:33:46 by Jonas
Citata
Arba tas suvokimas gali buti klaidingas, ir likusi laika pragyvena iliuzijoje, kita kryptimi, vadovaujantis kitais siekiais ir troskimais..


O koks tau, man ar kam kitam skirtumas kur/kaip ir kodėl bet koks žmogus gyvena ? Tai jo pasirinkimas, jo tikslas, jo kelias ir jeigu jis nesiderina su tavuoju suvokimu - tai tikrai ne jo kaltė..
Dauguma žmonių mūsų visuomenėje ir taip gyvena didesnėse iliuzijose nei jie patys numato ir gali suprasti... Jie gyvena gyvenimus vadovaudamiesi TV, vyriausybės, kokių religinių ar kitų organizacijų, tėvų, kitų aplinkinių žmonių diktuojamomis sąlygomis (aišku aš nekalbu apie visus)...

TinSoldier

Citata iš: Jonas  kovo 01, 2012, 20:18:30
Prašyčiau neįžeidinėti..   :-\  Niekada nesu taip sakęs ir nežadu sakyti..  :)


Prisiminiau vieno filmo ištrauką :) : http://www.youtube.com/watch?v=yN7wLtJhUBo
Čia tikrai ne įžeisti bandžiau, tiesiog labai suabstraktinau ir supaprastinau tavo žodžius :) Mirtis tau turi milžinišką prasmę, naują pradžią, naują etapą ir pan. Gyveni su mintimi, kad pasieksi tą kitą 'lygį'. O tam reikia numirti. Todėl, kaip lipi laiptas tam, kad pasiektum kitą aukštą, kaip eini per gatvę, kad patektum į kitą pusę, taip ir gyveni tam, kad numirtum. Tau gyvenimas tėra tik mažytė kelio dalis. Tipo ne? Man, kita vertus, gyvenimas ir yra visas kelias, turintis pabaigą.

O ten apie mirties baimė būtent ir kalbėjom, apie patį momentą, kaip Okultistė rašė.

Mirštantis žmogus gali būti susitaikęs su mirtimi, gali, galbūt, ir visiškai to nebebijoti. Bet paprastas, sveikas žmogus, kuris nepraleido belekiek laiko galvodamas apie neišvengiamą mirtį ir tam nusiteikinėdamas, kad ir kokią ideologiją turėtų, kad ir kaip tikėtų geru kitų pasauliu, pačio mirties momento turėtų bijoti. Kaip sukyla tavo paminėto adrenalino kiekis, taip pat nevalingai kyla mirties baimė. Ne to, kas bus po to, bet pačio mirimo.

Jonas

#42
kovo 01, 2012, 21:10:20 Redagavimas: kovo 01, 2012, 21:13:27 by Jonas
CitataTau gyvenimas tėra tik mažytė kelio dalis. Tipo ne?


Na, kad nelabai, nelabai čia tie tavo išvedžiojimai man prie širdies...
Aš suprantu, jog šiame pasaulyje, šioje vietoje, šiuo momentu esu ne šiaip sau.. Aš esu čia tam, kad patirčiau meilę, džiaugsmą, ramybę ir padaryčiau ką galiu geriausio dėl pasaulio ar bent jau aplinkinių žmonių gerovės, kad ir be tų ezoterinių/metafizinių ar kitokių išvedžiojimų..
Aš nelaukiu mirties, perėjimo į kitą "lygi", nes suprantu, jog čia ir dabar yra geriausias "lygis", kuriame tik galiu būti...
Jeigu norėčiau mirti - nebūčiau net gimęs.
Čia būti yra mano paties pasirinkimas.. Gyvenimas yra pasirinkimas...

Bildukas

Labai seni , ligoti ir tikintys zmones , labai daznai ne tik , kad nebijo mirties , bet laukia jos kaip issivadavimo is kanciu ,vienatves  ar tiesiog nuovargio gyventi .  :(

mastyrukas

Citata iš: Jonas  kovo 01, 2012, 20:23:49

O koks tau, man ar kam kitam skirtumas kur/kaip ir kodėl bet koks žmogus gyvena ? Tai jo pasirinkimas, jo tikslas, jo kelias ir jeigu jis nesiderina su tavuoju suvokimu - tai tikrai ne jo kaltė..
Dauguma žmonių mūsų visuomenėje ir taip gyvena didesnėse iliuzijose nei jie patys numato ir gali suprasti... Jie gyvena gyvenimus vadovaudamiesi TV, vyriausybės, kokių religinių ar kitų organizacijų, tėvų, kitų aplinkinių žmonių diktuojamomis sąlygomis (aišku aš nekalbu apie visus)...


Vaikiskas smalsumas. Tam tikru laiku mano suvokimas apie gyvenima buvo identiskas tavajam. As  nesakau,  kad  mano dabartinis poziuris yra 'tikresnis' nei kurio nors kito ar pns. ir jis nepasikeis, ar negrisiu i tas pacias vezes.  Tiesiog zvelgamas i savo praeiti as matau tas pacias 'spragas', kaip pvz. zinojimas (tikejimas?) kad egzistuoja 'astraline projekcija' , remiantis tiktais kitu asmenu patyrimais ( juk tai yra faktorius, kuris tau irodo egzistensija po mirties?). Nors pasak wiki, OBE tyrinejanciu institutu yra bent keturi, bet ar nors vienas irode kad tai nera tik smegenu gliukai? Kaip ir neisgirdau irodymu  is praktikuojanciu ( gyvo sapno forumo dalyviu ) kad OBE yra daugiau nei 'out of body experience'..

Aukštyn