Įvykis/nutikimas

[001]

o gal tu sapnavai, o ta sapna dabar atsimeni kaip realybe. paklausk tu draugu dabar ka jie prisimena is tada?

Nežinau. Gal taip ir buvo, bet lyginant su prisiminimais sapnų ir šio įvykio, jis man neprimena sapno. Aš puikiai atsimenu mergaitės veidą, atsimenu detales. Sapnuose detalių dažniausiai nebūna arba jos neužakcentuojamos, taip pat, kiek žinau, sapnuose žmonės neturi veidų.
Nebendrauju su nė vienu iš tada ten buvusių vaikų. Gal reikėtų kada užkalbinti, bet dabar prisimenu tik vieną mergaitę iš ten.

Tikrai idomi istorija, sauniai ispletota, susiskaite gan gerai.  kas del ankstyvos vaikystes atsiminimu, tai tikrai sutinku su sitos temos autoriumi. kai kuriuos elementus, ar prisiminimu nuotrupas tikrai imanoma atsiminti tiksliai. daleiskim, dar ir dabar man atmintyje yra uzsilike nuotrupos, is to laiko kai man buvo koki 3-4 metai, gimines kaime nueminejo runkeliu derliu, o as daviausi po arimus su uz mane didesne zaisline siupele tikrai gerai atsimenu savo penktaji gimtadieni, dovanas, sveikinimus, torta ir t.t. taipogi ir savo isivaizduojama ,,bauba" kuriuo tikejau budamas kokiu 3-5 metu... velgi gal paradoksas, bet gan neblogai atsimenu ir daugiau dalyku is 5-6 metu amziaus, deja beveik neprisimenu nieko is 1- 2 klases
Kas del vaiko savarankiskumo, cia velgi kiekvienam savaip, budamas kokiu 5-6 metu budavau isvaromas i uz poros simtu metru esancia parduotuve parnesti produktu. skaityt ir siek tiek skaiciuot mokejau jau kokiu 6 metu, to pasekoje mokykloje is pradziu kiek pamenu, man kiti vaikai atrode kvaili ir nuobodus...
Taigi gryzkim prie temos autoriaus - prisiminimai tikrai gali but realus, 4-5 metu vaikas tikrai gali duotis vienas po kiema, o is po nakties nutirpus koja...? sakyciau is savo kuklios nuomones, kad galbut augi, tai del to augant raumenims ir kaulams pasireiskia skausmai. daleiskim, mano draugas intensyviai emes sportuot, naktim prabusdavo nuo meslungio, ranka budavo kaip paralyziuota...
Idomu kodel bijai save filmuoti? gi niekas nepraso saves rodyti, tik sau vardan smalsumo.

Nežinau, tiesiog filmuodamas kažkaip susidaro tokia nuotaika, kad kažkas vyksta, o aš jau bandau tai ištirti. Pirmiausiai būčiau linkęs įsitikinti, kad čia kažkas kitko, o ne sapnas, ir tik tada gal kažkokių veiksmų imtis. Koja man nutirpsta būtent tame taške, kur prisimenu rankos padėtį, ir tai buvo tikrai nevieną kartą, todėl tai mane kiek baugina.
Jeigu vis dėlto apsispręsiu filmuoti ir pamatysiu kažką įtartino, video būtinai pasieks Jūsų akis.

[Ezekiel]

Laiko sulėtėjimo įspūdis gali susidaryti ne tik dėl baimės kaip minėjo Tinsoldier, bet ir dėl greitos medžiagų apykaitos. Jaunystėje metabolizmas yra spartus ir dažnai atrodo, kad laikas eina lėtai. Ir priešingai senatvėje atrodo vis greitėja. Plius žaidėte žaidimą, o sportas dar labiau pagreitina kraujo apytaka ir smegenys sparčiai apdoroja informaciją. Čia bandymas paaiškinti žinomais būdais tokį laiko suvokimą, bet kas ten iš tikrųjų dėjosi kolkas sunku suprasti net ir iš tokio išsamaus aprašo.

bet pajutau kaip už savo dešinės kojos kažkas mane sugriebė (??). Labai puikiai atsimenu kiekvieno piršto padėtį ant mano kojos. Vietoj to, kad tas kažkas būtų tiesiog sugriebęs mano koją, pajutau traukiamas. Pradėjau klykti. Tiesa, traukimas nebuvo toks, kai kažkas paima, tarkim, tau už rankos ir traukia. Labiau kažkas mane sugriebė, tada pajutau jėgą kuri mano koją labai lengvai trauktų (dar labiau - neštų) link savęs, o ta ranka lyg laikė ją, kad aš nepabėgčiau, bet tiesiog prilaikė, nebuvo stipriai ar brutaliai sučiupusi.

Papasakok detaliau apie tą vietą kai tave pagrobė ar iš baimės negalėjai supainioti tarkim šakos su kažkieno ranka? Kodėl kiti vaikai panikavo?

[001]

Laiko sulėtėjimo įspūdis gali susidaryti ne tik dėl baimės kaip minėjo Tinsoldier, bet ir dėl greitos medžiagų apykaitos. Jaunystėje metabolizmas yra spartus ir dažnai atrodo, kad laikas eina lėtai. Ir priešingai senatvėje atrodo vis greitėja. Plius žaidėte žaidimą, o sportas dar labiau pagreitina kraujo apytaka ir smegenys sparčiai apdoroja informaciją. Čia bandymas paaiškinti žinomais būdais tokį laiko suvokimą, bet kas ten iš tikrųjų dėjosi kolkas sunku suprasti net ir iš tokio išsamaus aprašo.

bet pajutau kaip už savo dešinės kojos kažkas mane sugriebė (??). Labai puikiai atsimenu kiekvieno piršto padėtį ant mano kojos. Vietoj to, kad tas kažkas būtų tiesiog sugriebęs mano koją, pajutau traukiamas. Pradėjau klykti. Tiesa, traukimas nebuvo toks, kai kažkas paima, tarkim, tau už rankos ir traukia. Labiau kažkas mane sugriebė, tada pajutau jėgą kuri mano koją labai lengvai trauktų (dar labiau - neštų) link savęs, o ta ranka lyg laikė ją, kad aš nepabėgčiau, bet tiesiog prilaikė, nebuvo stipriai ar brutaliai sučiupusi.

Papasakok detaliau apie tą vietą kai tave pagrobė ar iš baimės negalėjai supainioti tarkim šakos su kažkieno ranka? Kodėl kiti vaikai panikavo?

Ar tikrai žaidėme žaidimus - nežinau. Visas prisiminimas yra be jokių galvojimų (?). Neprisimenu ko aš galvojau, ką maniau, kaip reagavau. Prisimenu tik "materialiai" - kas mane supo, kaip aš atrodžiau, kaip atrodė kiti, kaip aš reagavau į viską. Tarkim sakydamas, kad išsigandau, turėjau omenyje, kad atrodžiau išsigandęs. Dar šiek tiek prisimenu savo padidėjusį širdies ritmą, lyg būčiau labai įbaugintas kažko.
Galėjau supainioti su šaka, kai parvirtau. Ranką taip pat galėjau supainioti su šaka, nors abejoju ar taip šaka gali. Tačiau kas, po velnių, mano koją tada traukė? :/ Kodėl vaikai panikavo (na, jie neatrodė panikuojantys, verčiau tiesiog klykiantis ir įnirtingai bėgantys, bet galima turbūt interpretuoti ką jie darė visaip) - nežinau.

[001]

Vakar buvau nužygiavęs iki tos vietos, dabar ten jau neradau jokios duobės, net tiksliai neprisimenu kur ji buvo, bet maždaug toje vietoje dabar yra išaugęs gėlių krūmas (neesu gėlininkas, nepasakysiu kas ten buvo ). Vaikščiodamas aplinkui nieko nepajutau, nebent arčiau to krūmo šiek tiek kažkokį traukimą keistą, bet nieko paranormalaus, gal tai buvo šiaip paprastas mini-jaudulys.
Tarp kitko, kas buvo šiek tiek keisčiau, tai, kad artėjant tos vietos keitėsi mano matomų spalvų spektras, jis pradėjo kiek prigesti (lyg būtų pradėję prarasti spalva), šiek tiek ėmė matytis purvinos raudonos spalvos. Nemokėsiu taip paaiškinti, tiesiog lyg kažkas norėjo, kad būčiau perspėtas ar panašiai. Gal turit minčių kas būtent tai galėjo būti, ir kodėl pajutau šias spalvas? Tai nėra pirmas kartas, kai man taip atsitinka, tiesiog tokio spalvų spektro dar niekada nemačiau.

[advena]

Panašu į sapną ir gan logiška būtų. Arba ateiviai buvo pagrobę.

[001]

Panašu į sapną ir gan logiška būtų. Arba ateiviai buvo pagrobę.

Baik juokus su savo ateiviais.
Padariau išvadas, kad tai arba sapnas, arba kažkas kito, bet taip ir iki galo nesužinosiu kas, bet su ta vieta kažkas vistiek kitaip. Jeigu tai ir buvo sapnas, tai tada jis nebent persipynęs su realybe, nes man čia ne viskas vietoj gavosi. Eisiu sukurti per naktį dabar prisistatymo temos.

[Strategas]

  Aš tik noriu prisidėti prie sapnų Tavųjų aiškinimo. Esmė ta, kad jei miego metu nutirpsta ranka, tai šis fizinis pojūtis "persimeta" į sapną ir Tu sapnuoji kažką, kas susijęs su nutirpimu. Pvz. jei miegodamas girdi kažkokią kaimynų grojamą muziką (nesąmoningai suvoki tai), tai sapne tu girdi taip pat muziką, bet nebūtinai tą, kuri groja realiai. Tavo pasąmonė susikuria gal būt net "dievišką" muziką, o realiai yra taip, kaip yra. Tas pats su fiziniais pojūčiais - jei nepatogiai užgulei ranką, tai ir sapne Tu jausi rankos skausmą, gal būt ji nudegs ar nukirs Tau ją; jei norėsi pasisiot, tai ir sapne ieškosi tualeto, tik pasisiojus noras vėl sisiot niekur nedings. Juk puikiai žinot, kad tai vyksta  

[paragraf 78]

Tarp kitko, kas buvo šiek tiek keisčiau, tai, kad artėjant tos vietos keitėsi mano matomų spalvų spektras, jis pradėjo kiek prigesti (lyg būtų pradėję prarasti spalva), šiek tiek ėmė matytis purvinos raudonos spalvos. Nemokėsiu taip paaiškinti, tiesiog lyg kažkas norėjo, kad būčiau perspėtas ar panašiai. Gal turit minčių kas būtent tai galėjo būti, ir kodėl pajutau šias spalvas? Tai nėra pirmas kartas, kai man taip atsitinka, tiesiog tokio spalvų spektro dar niekada nemačiau.

Tai gali būti dėl elementarios fiziologijos. Eidamas į tą vietą greičiausiai jaudinaisi, gal net bijojai, tad greičiausiai bus taip jog susitraukė tavo akies vyzdys, nuo tokių emocijų taip būna. Aš atsimenu, kai vaikystėje pasakodavome vieni kitiems istorijas apie ateivius, irgi viskas pritemdavo, pasikeisdavo spalvos. Tada tai atrodė mistiška, bet pasidomėjus plačiau apie potyrius, suprantu kad nieko mistiško ten nebuvo, tiesiog vyzdžio reakcija į emocijas. Panašu, jog tavo atveju nutiko būtent šis reiškinys.

[001]

  Aš tik noriu prisidėti prie sapnų Tavųjų aiškinimo. Esmė ta, kad jei miego metu nutirpsta ranka, tai šis fizinis pojūtis "persimeta" į sapną ir Tu sapnuoji kažką, kas susijęs su nutirpimu. Pvz. jei miegodamas girdi kažkokią kaimynų grojamą muziką (nesąmoningai suvoki tai), tai sapne tu girdi taip pat muziką, bet nebūtinai tą, kuri groja realiai. Tavo pasąmonė susikuria gal būt net "dievišką" muziką, o realiai yra taip, kaip yra. Tas pats su fiziniais pojūčiais - jei nepatogiai užgulei ranką, tai ir sapne Tu jausi rankos skausmą, gal būt ji nudegs ar nukirs Tau ją; jei norėsi pasisiot, tai ir sapne ieškosi tualeto, tik pasisiojus noras vėl sisiot niekur nedings. Juk puikiai žinot, kad tai vyksta  

Žinau, bet man dar niekada taip nebuvo, nebent dėl noro į tualetą arba kai pradėjau dusti per sapną kažkada. Kai pabundu ir būna aptirpus ranka, nes buvau nepatogiai ją padėjęs, tarkim po pagalve, niekada sapnuose tas nebuvo persimetęs. Tačiau puikiai suprantu, kad taip būna, ir buvau šitą dalyką visiškai pamiršęs. Pridėjai taškų prie sapno versijos tikrumo!

Tai gali būti dėl elementarios fiziologijos. Eidamas į tą vietą greičiausiai jaudinaisi, gal net bijojai, tad greičiausiai bus taip jog susitraukė tavo akies vyzdys, nuo tokių emocijų taip būna. Aš atsimenu, kai vaikystėje pasakodavome vieni kitiems istorijas apie ateivius, irgi viskas pritemdavo, pasikeisdavo spalvos. Tada tai atrodė mistiška, bet pasidomėjus plačiau apie potyrius, suprantu kad nieko mistiško ten nebuvo, tiesiog vyzdžio reakcija į emocijas. Panašu, jog tavo atveju nutiko būtent šis reiškinys.

Nepavadinčiau to elementaria fiziologija. Galiu patvirtinti, kad eidamas ten iš tiesų tikrai nebuvau 100% ramus. Nesijaučiau išsigandęs, labiau budrus. Žinau, jog nuo labai stiprių psichinių reakcijų vyzdys gali keistis, t.y. išsiplėsti ar susitraukti (ir tada vaizdas tamsėja arba atvirkščiai), bet niekur negirdėjau, kad keistųsi viso matomo vaizdo spalvos. Taip pat žinau, jog būna žmonių kurie mato auras (aš irgi jas matau, bet ne ant visų ir ne visur), arba, kai jiems pasakytas žodis ar vardas (kad ir paleista muzika) jie mato spalvas, bet tokie žmonės dažniausiai yra sinestetikai. Man nėra būdingos šio neurologinio fenomeno savybės. Abejoju, ar tai yra kažkas ką galima paprastai paaiškinti. Dėl pačio įvykio - gali būti, jog susapnavau košmarą būdamas mažas ir man įsikalė į galvą, o dabar tiesiog atsitiktinai, gal kažkaip nepatogiai padėjus koją - ji retkarčiais nutirpsta (nors vistiek neesu linkęs taip manyti). Tačiau abejoju ar kas logiškai paaiškins, kodėl aš kartais matau viską iš trečio asmens perspektyvos arba kodėl man keičiasi spalvų paletė. Jeigu norite šiomis temomis diskutuoti, sukurkite atskirai joms temą, arba galėsite kažko paklausti prisistatyme, nes norėčiau čia aptarti būtent šį įvykį.

[paragraf 78]

Susitraukiant ar plečiantis vyzdžiui, bei esant tinkamam apšvietimui, gali keistis ir spalvų paletė.
Žinoma, čia jau tavo reikalas kaip vertinti tai kas su tavimi vyksta, gali vertinti mistiškai, gali racionalaus atsakymo ieškoti. Tik svarbiausia nebūti nusiteikusiam gauti patvirtinimą jau esamai teorijai. Nes dažnai taip būna, kad žmogus susimąsto teoriją, o tada nesąmoningai atmeta visus faktus kurie tą teoriją paneigia. Tai irgi elementari psichologija.

[Sharikovas]

Visa istorija primena Steveno Kingo siuzeta , jo stilius akcentuoti kasdienines rutinos smulkmenas taip nukreipiant demesi nuo mistiniu ivykiu istorijoj, taip suteikiant jiems dar daugiau mistiskumo. 001 gal tu koks pradedantis rasytojas ?

[001]

Susitraukiant ar plečiantis vyzdžiui, bei esant tinkamam apšvietimui, gali keistis ir spalvų paletė.
Žinoma, čia jau tavo reikalas kaip vertinti tai kas su tavimi vyksta, gali vertinti mistiškai, gali racionalaus atsakymo ieškoti. Tik svarbiausia nebūti nusiteikusiam gauti patvirtinimą jau esamai teorijai. Nes dažnai taip būna, kad žmogus susimąsto teoriją, o tada nesąmoningai atmeta visus faktus kurie tą teoriją paneigia. Tai irgi elementari psichologija.

Esmė tame, kad prieš rašant komentarą pasitikrinau savo žinias internete, ir nelabai radau informacijos apie tai. Aš tikrai neesu nusiteikęs prieš jokius faktus, kurie padėtų man sužinoti daugiau apie visą tai. Atsiprašau, jeigu taip pasirodė. Žinoma, būna atvejų, jog žmonės atmeta visus paaiškinimus (norint toliau tikėti savo teorija), bet man atrodo, kad aš kaip tik apsidžiaugčiau sužinojęs apie tam tikrus dalykus, nes neturiu tikslo turėti kažką mistiško savo gyvenime ar panašiai.

Visa istorija primena Steveno Kingo siuzeta , jo stilius akcentuoti kasdienines rutinos smulkmenas taip nukreipiant demesi nuo mistiniu ivykiu istorijoj, taip suteikiant jiems dar daugiau mistiskumo. 001 gal tu koks pradedantis rasytojas ?

Yra didelis skirtumas, kai lygini rašytojo parašytą išgalvotą pasakojimą ir žmogaus tikrą istoriją. Rašytojo tikslas rašant tokio žanro istorijas yra skaitytoją sušiurpinti ir išgąsdinti, o aš tokių ketinimų neturiu.

[gojira]

yra ir man nutike kazkas panasaus su pereja, aisku as iki siol net neatsiminiau to, bet paskaites tavo nutikima, pajutau kazka idomzus.
Siaip man irgi vaikysteje yra nutike pora keistu, vienas net labai siurpus nutikimas, taciau dabar visu tuo labai sunku patiketi ir todel manau, kad imanomas toks dalykas, kad tai buvo tik sapnai arba dalis sapno ar vaizduotes. Tai gal tau irgi tas pats. Nors kas cia zino, kas siam pasauly dedas, todel ir neatmetu savo nutikimu tikrumo