Ar tai imanoma?...

Pradėjo amira, gegužės 22, 2013, 20:50:17

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

amira

Sveiki!
Noriu aprsyti savo istorija, nes ivyko gyvenime kazkas neitiketino...niekada netikejau dvasiom, reinkarnacijom ir t.t. bet sitas ivykis priverte mane susimastyti ir galbut paklausti zmoniu, kurie turi supratimo apie tai, galbut kazkokio paaiskinimo, nes tai neduoda ramybes nei man , nei mano seimai.

Pries menesi mire mano sunelis...Gime 2010.08.21, mire 2013.04.21. Gime jis su sunkia sirdies yda, nuo pat gimimo kovojom su juo, kabinomes i gyvenima, buvo stiprus vaikas, turejo 3 atviros sirdies OP, po trecios OP praejo puse metu, mire nuo komplikaciju. Aisku baisus smugis man ir mano vyrui ir dar dviem musu vaikam, sunui 18m., dukrytei 4m. As laukiuosi ketvirto vaiko...
Su sunum visada dedavosi keisti dalykai, tai pauksciukai ant jo vezimelio, tai jis drieziukus i namus nesiodavo mums. Visada sypsodavosi, visi zmones ji kalbindavo ir mylejo. Viena karta mieste nusigreze staiga nuo musu ir pradejo begti, pamatem, kad pribego prie vienuoles ir istiese rankytes i ja, kad ji ji pakeltu. Vienuole buvo senute su lazdele, mete ta lazdele, pakele ta musu vaika ir sako: cia Dievo vaikas...
Pries mirti paskutinemis dienomis labai lindo prie mano pilvo, klause kas ten , sakiau, kad ten jo sese gyvena dabar, jis man sakydavo, kad irgi ten nori, mes juokemes sakem, kad jis jau per didelis...
Mire namuose, atrodo, kad lauke sekmadienio, kad mes abu namuose butume, nes mes dirbantys esam, sulauke ryto, kol tevas ji i lova atnese ir tada prasidejo jo mirtis, mire musu rankose. Gydytojas jau negalejo nieko padaryti...
3 dienos po jo mirties, abu su vyru pabudome 3:33 val. Snekejomes, verkem kartu, kol pradejo svisti. As nusisukau nuo savo vyro ir pamaciau juoda figura salia savo lovos puses, bet ne vaiko, o kokia 1,50m juoda seseli, sakau vyrui, visai jau su galva man negerai, matau seseli salia, jis man sako, uzsimerk ir nematysi...ir seselis dingo...bet tada ir prasidejo idomiausias dalykas, vaikas mano pilve pradejo taip dauzytis, kad atrode nenormalu, kas yra judesiai as tikrai zinau, nes tai 4-tas vaikas musu, kas ten vyko buvo nenormalu, parodziau savo vyrui, jis pripzino, kad tai ka jaute buvo tikrai nenormalu...Tada buvo 4-tas nestumo menuo.Net  paskutiniam menesi nestumo, tokio dalyko niekada nejauciau, visa tai truko kokia minute, gal pora, iki tol dar nebuvau jutusi intensyviu judesiu, net klausiau gydytojos ar viskas gerai.
Tada mes pradejome sneketi, kad gal musu sunus rado sveika kuna, gal taip turejo viskas buti...gal jis grizo vel pas mane...Atrodo, kad jis lauke kol as pastosiu, praeis tas pavojingas laikotarpis , tada isejo... 9 nakti po jo mirties sapnavau ji, kad pribega jis pire manes, apsikabina ir sako: mama, ku tu buvai?
Nuo to laiko nebuvo nei karto tokiu judesiu baisiu, nesapnavau savo vaiko daugiau, ir nebezinau ka galvoti...Gal kas turit kokios patirties, gal galit kazka pasakysti siuo atveju, nes kaip minejau, niekada nesigilinau i tokius dalykus, nieko nezinau apie tai...
Net nezinau ar is vis as cia  tuo adresu....Zodziu skausmas begalinis, bet viska suvokiu, kad gyvenimas eina tolyn, vis galvojam apie ta ivyki, negalime jo pamirsti, ir paaiskinti...

.L.U.T.H.O.R.

Be didesnių mistifikavimų galiu pasakyti. Visko gyvenime būna, tikriausiai ne vienas vaikas yra į namus driežiuką ar varlę parsinešęs. Vienuolė irgi, tuo labiau sena, tikriausiai ant bet kurio vaiko būtų pasakiusi Dievo vaikas. Maži vaikai jaučia geriau aplinką nei suaugusieji ir iš kai kurių labai įdomių minčių galima išgirsti. Šešėlis irgi gali būti dėl streso, o kūdikiai esantys pas mamas pilve tai jaučia viską ką motina jaučia, džiaugsmą, nerimą, ašaras, dėl to ir spardytis galėjo pradėti.

amira

Aisku, gali buti ir taip , gal ta stresine situacija vercia galvoti apie mistinius dalykus, gal netektis skatina vaizduote...Aciu uz nuomone. Mums labai sunku pripazinti praradima...

Benamis

Idomi ir kartu liudna istorija. Laukiates berniuko ar mergaites?

eternal.bliss

Tikrai perdaug mistifikuota.

amira

Laukiames mergaites. Kaip minejau niekada netikejau dvasiomis, ar kitais pasauliais, todel ir idomu ar gali taip buti....gal cia tik pasamones apsauga, tikejimas, kad visdel to yra kazkas po mirties, kad nera viskas taip beprasmiska...labai sunku suvokti, kad isejo tavo vaikas...jo nera, niekada nebus ir egzistencija dingo visam laikui...Labai noriu tiketi, kad jis manes nepaliko, bet nenoriu prarasti sveiko proto del seseliu, sutapimu ir nevilties...Labai labai liudna, bet manau, kad cia jau kita istorija is jausmu pasaulio...

Greta oto

Uzuojauta del netekties . Aciu uz tai , kad pasipasakojote .As tikiu pomirtiniu gyvenimu  ir galvoju , kad ne viskas taip paprasta . Linkiu Jums stiprybes ir dvasines ramybes.

amira

Citata iš: Greta oto  gegužės 23, 2013, 05:46:59
Uzuojauta del netekties . Aciu uz tai , kad pasipasakojote .As tikiu pomirtiniu gyvenimu  ir galvoju , kad ne viskas taip paprasta . Linkiu Jums stiprybes ir dvasines ramybes.


Dekui, stiprybes mums tikrai reikia...

RoxiO

Didelė užuojauta jūsų šeimai. Prie to paties norėčiau ir paguosti, kad jei vis gi ir yra kažkas aukščiau už gyvenimą - mažas vaikelis, kuris šiame pasaulyje nespėjo nusikalsti ir išliko tyros sielos tikrai ten pateko.

amira

Citata iš: RoxiO  gegužės 23, 2013, 10:12:17
Didelė užuojauta jūsų šeimai. Prie to paties norėčiau ir paguosti, kad jei vis gi ir yra kažkas aukščiau už gyvenimą - mažas vaikelis, kuris šiame pasaulyje nespėjo nusikalsti ir išliko tyros sielos tikrai ten pateko.


Dekui. Labai tikiuosi, kad taip ir yra...

Vytautas

Užuojauta Jūsų šeimai. Nieko atsitiktinio nebūna. Kaip tik šiame tinklalapyje paskelbti straipsniai "Mirtis ir kas mūsų laukia po jos" kurie puikiai kitų žmonių lūpomis liudija kad mirties realiai nėra. Jūs užsukot čia kad tuos liudijimus perskaitytumėt ir nusiramintumėt. Aš truputi naudojuosi švytuokle. Ji taip pat teigia kad šie liudijimai yra tiesa. Maža to per švytuoklę esu "išgavęs" visai kitokį pasaulio supratimą kuriame taip pat mirties nėra tik kūno pakeitimas. Į jokius pragarus Jūsų sūnelis taip pat negali patekti, nes jų tiesiog nėra. Yra tik sielų anapusinis pasaulis. Ten ir sugrįžtama iki sekančio įsikūnijimo.

paragraf 78

Na negali taip kategoriškai teigti, nebent pasakytum, aš tikiu, kad jokio pragaro nėra, o ne teigti kategoriškai kad jo nėra. Tam įsitikinti neužtenka vien subjektyvios patirties, tokiu nepatikimu dalyku kaip švytuoklė.
O visus pirmame poste patirtus įvykius galima labai racionaliai paaiškinti.

amira

Manau zmogus aiskina viska, taip, kaip jam labiau norisi tai paaiskinti. Siuo metu norisi tiketi tuom, kas nesitiki ir negali buti, gal siuo atveju ir reikalinga mistika labiau nei realybe...

amira

Citata iš: Vytautas  gegužės 23, 2013, 13:26:21
Užuojauta Jūsų šeimai. Nieko atsitiktinio nebūna. Kaip tik šiame tinklalapyje paskelbti straipsniai "Mirtis ir kas mūsų laukia po jos" kurie puikiai kitų žmonių lūpomis liudija kad mirties realiai nėra. Jūs užsukot čia kad tuos liudijimus perskaitytumėt ir nusiramintumėt. Aš truputi naudojuosi švytuokle. Ji taip pat teigia kad šie liudijimai yra tiesa. Maža to per švytuoklę esu "išgavęs" visai kitokį pasaulio supratimą kuriame taip pat mirties nėra tik kūno pakeitimas. Į jokius pragarus Jūsų sūnelis taip pat negali patekti, nes jų tiesiog nėra. Yra tik sielų anapusinis pasaulis. Ten ir sugrįžtama iki sekančio įsikūnijimo.


Dekui. Skaiciau puslapy apie parapsichologes Oksanos R. mintis apie mirti, labai patiko man. Labai noriai perskaiciau straipsniuka, ir labai noriu tiketi, kad taip ir yra  :)

paragraf 78

Amira, nerašyk dviejų pranešimų vienas pakui kitą, norėdama ką nors papildyti naudokis funkcija "keisti"

Aukštyn