Vaišnavizmas

Pradėjo a.t.sielis, balandžio 28, 2015, 12:05:42

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Laipsniškai pildau šį Vikipedijos straipsnį: http://lt.wikipedia.org/wiki/Gaudija_vaišnavai

Pridėjau ranką prie šių, bet jie dar prašosi daug darbo:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaišnavizmas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Madhva
http://lt.wikipedia.org/wiki/Harė_Krišna

Jeigu būtų klausimų, neaiškumų, tiek dėl paties vaišnavizmo, tiek dėl straipsnių turinio, man būtų naudinga juos išgirsti ir paieškoti atsakymų, atitinkamai papildyti straipsnius.

O šiaip Vikipedijoj netvarka su hinduizmo straipsniais, prasta kokybė, tai jeigu kas nors kiek išmano šią sritį, tai tie straipsniai laukia kūrėjų.

Bendrai imant, kuo pasižymi vaišnavizmas, lyginant su kitomis pasaulio teistinėmis religijomis, tai kad jame yra didelė vidinė įvairovė, daug konkrečių žinių apie sielą, dvasinį pasaulį ir konkrečius Dievo pavidalus, bei plačiausia santykių su Dievu gama. Sistematiški ir išplėtoti tobulėjimo procesai, mokymosi būdo ir mokymo perdavimo standartai. Vaišnavizme žinomi bent penkių rūšių garbintojo ir Dievo santykiai, iš jų kai kurių nerasime jokioje kitoje religijoje:
1. Neutralūs, ramybės
2. Tarnystės
3. Draugystės
4. Tėvystės (kur Dievas tampa kaip garbintojo/-os sūnus) (kitose religijose nėra)
5. Mylimųjų (kur Dievas tampa kaip sielų, kurios yra moteriškame pavidale, mylimasis) (kitose religijose nėra)

a.t.sielis

Citata iš: klajunas  sausio 15, 2017, 12:44:48Man kilo klausimas: ar vaišnavų teologijoje yra patikimi metodai, kuriais atskiriami tikri apreiškimai nuo imitacijų. Pavyzdžiui, mokantis gerai pakalbėti, gali vaizduoti, kad tai ką jis kalba yra ne sumąstymai esantys tik kalboje ir proto schemose, bet pasirodęs pats dievas. Kaip atskiriama, kai kažkas iš tikro pasirodo ir kai tėra pasirodymo psichologinė imitacija. Kaip atskirti pranašą nuo šarlatano. Pavyzdžiui, pats prisipažinai, kad dievas su tavim tiesiogiai nekalba. Bet žinodamas teologiją, gali imituoti tiesioginį "regėjimą". Tada būtum šarlatanas. Kaip religija apsisaugo tokiais atvejais. Ar svarbu tik kaip moki pakalbėti ir valdyti mases?
Taip, patikimi metodai yra. Tai kompleksiškas dalykas. Apie tai galima kalbėti labai daug ir plačiai, todėl mano atsakymas neapims visko.

Pradėkim nuo to, kad religijoje yra užfiksuota dvasinė patirtis. Ji užrašyta šventraščiuose. Ji susikaupusi iš daugelio šventų asmenybių liudijimų ir atskleidimų. Jie kalba apie vieną dvasinę tikrovę, ir patvirtina, kad ji yra tokia.

Tai galima palyginti su apsilankymu kokioje nors šalyje ir tos šalies žemėlapių sudarymu. Dvasinė patirtis yra kaip buvimas toje šalyje, o šventraščiai kaip žemėlapiai. Tie, kas iš tikro toje šalyje yra, žinos ne tik žemėlapį, bet ir žemėlapio aprašomą realybę; jie galės paaiškinti žemėlapį be prieštaringumų; ir jie turės didesnį žinojimą, negu duoda tik žemėlapis.

Taigi, jeigu kas remiasi tik kalbėjimu, ir raštų išmanymu, bet neturi suvokimo, tas pasimato per įvairius simptomus. Jo praktika turi trūkumų, jis silpnas praktikoje ir gyvenime. Jis negali atsakyti į klausimus. Anksčiau ar vėliau, prasidėtų delsimas, "atsakymą duosiu rytoj", galvojimas ką atsakyti, o daug atsakymų susipainiotų, ir būtų pilna prieštaringumų. Sakoma, kad jeigu dvasinis mokytojas negali duoti atsakymo iš karto, ir jeigu jo atsakymai neišsprendžia problemos, jis nėra tikras dvasinis mokytojas.

Tas, kas turi dvasinį suvokimą, yra laisvas nuo materialių tendencijų. To neįmanoma suimituoti. Jeigu žmogus užsiima materialiomis veiklomis, turi kažkokių problemų, vadinasi, jis nėra dvasiniame suvokime.

Kol kas labai laisvai tai apibūdinau.

Sistematiškiau, vienas iš patikimumo kriterijų yra šaltinių tarpusavio tikrinimas:
1. Dvasinis mokytojas
2. Šventieji.
3. Šventraščiai.

Šie trys negali tarpusavyje prieštarauti. Taigi, kiekvienas šaltinis yra tikrinamas dar dviejų šaltinių, išsigalvojimai negali praeiti, kadangi tikrinama su tuo, kokia yra užrašyta dvasinė patirtis, ir kokia yra kitų tuo metu gyvenančių šventųjų dvasinė patirtis.

Patikimiausias metodas - malda, ir tada Dievo parodymas, ar tai tikras Dievo atstovas, ar kažko trūksta.

Mokiniui, prieš priimant dvasinį mokytoją, yra reikalavimas jį stebėti bent metus, ir įsitikinti, kad jis turi reikiamas šventojo savybes, atitinka kriterijus, ir sugeba duoti žinojimą. Jis turi stebėti, ką jis veikia ir kaip praktikuoja, kaip elgiasi, ir kokioje sąmonėje yra.

Galima būtų daug cituoti, bet nenoriu per daug išsiplėsti.
 

klajunas

Supratau situaciją tokią: vienintelis būdas patikrinti apreiškimus, gyvus ir užfiksuotus raštuose, tapti tokiu kaip dvasinis mokytojas arba šventasis. Kitaip sakant, yra tik vidinis kelias - kad įsitikintum jog jis veda prie tikslo, kuris užrašytas pradžioje, turi nueiti iki galo. Išorinio patikrinimo nėra - nėra lygiagretaus kelio ar vietos, iš kurios galėtum stebėti kur jis eina, tarkim ar priekyje nelaukia kokia nors bedugnė. Viskas yra rizika, o rizikuojama visu savo gyvenimu.

Palyginimas su žemėlapiu geras. Tas, kas nukeliavo vandenynu į tolimą kontinentą gali braižyti žemėlapius ir aiškinti geografiją ir visą kitą. Tačiau žmogus turi tokį psichologinį sugebėjimą kaip fantazija. Įsivaizduok, kad kas nors nubraižo išgalvotą žemėlapį ir kiti juo patiki. Užsipila lėktuvų kuro, pasiima džiuvėsių, bet tik į vieną pusę. Skrenda pusę metų, metus, baigiasi kuras ir džiuvėsiai, o kontinento kaip nėra taip nėra. Sugrįžti atgal, neužteks kuro.

Taigi protingesni žmonės, kurie žino žemėlapių paslaptį, apskaičiavę kiekvieno išskridimo laiką, periodiškai gali uždegti žvakutes iškeliavusiems ir patikėjusiems, nes ten nieko nėra tik tuščias vandenynas. Kiti, kurie nesusivilioja jokiais dvasiniais žemėlapiais, sau gyvena namie ramius gyvenimus, pagal tikrus pasaulio dėsnius ir džiaugiasi tuo, ką turi netrokšdami jokių kelionių, kurioms paaukoji visą savo turtą ir gyvenimą ir kurios niekur nenuveda.

Todėl skristi man niekur nesiūlyk, geriau pasakyk kaip galima apreiškimo tikrumą verifikuoti ne vidiniu keliu, bet iš išorės. Pavyzdžiui, pasiųsti kokį bepilotį "droną" ar ką nors panašaus. Ar religijoje yra sugalvotas toks dronas, su kuriuo būtų galima išžvalgyti pačią realybę nerizikuojant, kad pragyvensi neteisingą gyvenimą.

Taip pat ar yra kokia nors mokslinė šventųjų ir dvasinių mokytojų psichologija kaip mokslas, kuris ištirtų empiriniais ir dvasiniais metodais, kas yra iš tikro tai, ką jie mato savo vidiniame ekrane.

a.t.sielis

#3
sausio 15, 2017, 17:28:12 Redagavimas: sausio 15, 2017, 17:32:24 by a.t.sielis
CitataKitaip sakant, yra tik vidinis kelias - kad įsitikintum jog jis veda prie tikslo, kuris užrašytas pradžioje, turi nueiti iki galo
Jeigu pilnai, tai taip, pilną dvasinį patyrimą, gyvenimą dvasiniame pasaulyje, asmuo įgis tada, kai nueis iki galo. Pridėkim tai, kad dažniausiai tai užtruks bent kelis gimimus (nebent asmuo yra jau praeituose gyvenimuose nuėjęs daug kelio etapų, tokių yra vienetai). Iki to laiko, jis gaus tam tikrus momentus to patyrimo. Ne pilną dalyką, bet mažesnes ar didesnes jo porcijas.

Įsitikinimą ir daug indikacijų, kad tai yra tikra, kad tai tiesa, asmuo gaus pradėdamas eiti keliu ir darydamas pirmus žingsnius. Grynėjant sąmonei, aiškumo bus vis daugiau.

Be įsitikinimo, tikėjimo, niekas nepradėtų eiti tuo keliu. Iki to taško, asmuo kaupia savyje įspūdžius, kurie dar nėra tikėjimas, bet kurie tai suteikia.

Apreiškimas nėra vien gryna ezoterika (tai kas uždara ir slapta, vien vidiniai dalykai). Apreiškimas taip pat apima ir viešus bei istorinius dalykus, t.y. Dievo veiklą ir mokymą nužengus į šią Žemę, stebuklus; taip pat šventųjų atliekamus stebuklus, taip pat ir šiais laikais, su kuo galima pačiam asmeniškai susidurti. Tai egzoterinis (išorinis) religijos matmuo.

Taigi, tai panašiau ne į skrydį lėktuvu, bet į lipimą laiptais - žingsnis po žingsnio, kiekviena pakopa duoda daugiau patyrimo. Skrydis lėktuvu rizikingas, nes lėktuvas gali nukristi, bet dvasiniame gyvenime tokių pavojų nėra, žingsnis po žingsnio einama ant tvirtos žemės. Jeigu nejaučiama, kad koja stovi ant tvirtos žemės, sekančio žingsnio daryti nerekomenduojama.

CitataViskas yra rizika, o rizikuojama visu savo gyvenimu.
Tame yra laipsniškumas. Niekas nepaskirtų viso gyvenimo vidinei kelionei, jeigu nebūtų pakankamai tikras. Kol žmogus nepasiekė tikrumo, realiai jis ir neatiduos tam viso savęs, panašiai kaip žmogus negali ramiai valgyti maisto, jeigu įtaria kad maistas užnuodytas.

Taigi, iki to taško, turi būti įsitikinimo etapas. Vadinasi, yra pakankamai stiprių įspūdžių, žinių, patyrimų, kurios žmogui parodo, kad tai nėra rizika.

Dar vienas aspektas, kad dvasinis kelias kyla iš širdies, iš įkvėpimo, iš tikro noro (tikėjimas iš esmės yra noras). Taigi, žmogus savaime nelaiko to rizika, jis tiesiog daro tai, ką nori, eina, kur nori nueiti. Vertinimas kaip rizikos atkrenta, kadangi nėra noro gyventi materialiai, tada ir praradimo (rizikavimo kažkuo, kas būtų laikoma vertinga) nėra.

Bet kuris žmogus turi vienokį ar kitokį dvasinį, religinį, kultūrinį ar idėjinį užsiėmimą (net jeigu ta idėja yra varžytis, kas daugiau gali pakelti išgerti alkoholio :D ). Nėra taip, kad žmogus tik dirbantis, miegantis, valgantis automatas. Taigi, visi turi laisvalaikį ir jį naudoja, visa laiką yra alternatyvos ką daryti, ir darydamas viena, nedarysi kažko kito. Taigi, bet ką veikdamas, rizikuoji atsisakyti kitų veiklų. Tikintieji neišskrenda į kosmosą, jie gyvena šioje Žemėje, dirba, valgo, miega, kaip ir kiti žmonės, gyvena savo gyvenimus, ir renkasi, kuo jiems užsiimti laisvalaikiu, ir kaip suprasti savo gyvenimo veiklas, apie ką jos sukasi. Taigi, jie nieko nepraranda, turi viską, ką turi ir kiti žmonės. Vieni dirbdami galvoja apie tai, kaip eis į klubą savaitgalį, o kiti dirbdami galvoja apie tai kokią knygą skaitys ir pan.

Citata iš: klajunas  sausio 15, 2017, 15:55:35Užsipila lėktuvų kuro, pasiima džiuvėsių, bet tik į vieną pusę. Skrenda pusę metų, metus, baigiasi kuras ir džiuvėsiai, o kontinento kaip nėra taip nėra. Sugrįžti atgal, neužteks kuro.
Čia daugiau sektos modelis: yra kažkoks sektos lyderis, pranašas, kuris pasako grupei žmonių: "Tuoj bus pasaulio pabaiga, užsidarykime visi kartu ir laukime." Visi atsijungia nuo gyvenimo kaip grupė, yra vienas tariamai visažinantis, ir visi kiti avinai, kurie klauso, bet nežino, yra akli.

O tūkstančius metų trunkančios religijos ar dvasinės kultūros modelis daug labiau remiasi skirtingos dvasinės pažangos asmenų kelione, iš kurių vieni suvokia daugiau, kiti mažiau, o kai kurie viską, ir yra tarpusavio tikrinimo ir žinių perteikimo sistema. Yra istorinė patirtis, kai žmonės skirtingais istorijos lakotarpiais nueidavo tuo senu pramintu keliu, ir pamatė, kad viskas, ką kelias sako, yra tiesa, ir galutinis rezultatas yra būtent toks, kaip aprašyta.

Mokslinis priėjimas prie dvasinio kelio nėra paremtas aklu užsitikėjimu. Tame turi būti kriterijai, kelio detalių išmanymas, tikrinimas, ir tam tikras matymas, suvokimas.

CitataKiti, kurie nesusivilioja jokiais dvasiniais žemėlapiais, sau gyvena namie ramius gyvenimus, pagal tikrus pasaulio dėsnius ir džiaugiasi tuo, ką turi netrokšdami jokių kelionių, kurioms paaukoji visą savo turtą ir gyvenimą ir kurios niekur nenuveda.
:) Jei netrokšta, tai netrokšta. Kolumbas išplaukė ieškoti Indijos, o kiti liko namie. Normalu, kiekvienam savo.

Citatageriau pasakyk kaip galima apreiškimo tikrumą verifikuoti ne vidiniu keliu, bet iš išorės. Pavyzdžiui, pasiųsti kokį bepilotį "droną" ar ką nors panašaus. Ar religijoje yra sugalvotas toks dronas, su kuriuo būtų galima išžvalgyti pačią realybę nerizikuojant, kad pragyvensi neteisingą gyvenimą.
Gyvieji dronai :), asmenybės, kurios jau patiria tą realybę. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tikėjime yra tam tikra dozė rizikos, nes vis vien nežinai, bet tikėjimas yra toks keistas dalykas, turintis tikrumo ir tiesos jausmą, kito asmens priėmimą kaip patikimo, nuoširdaus asmens.

CitataTaip pat ar yra kokia nors mokslinė šventųjų ir dvasinių mokytojų psichologija kaip mokslas, kuris ištirtų empiriniais ir dvasiniais metodais, kas yra iš tikro tai, ką jie mato savo vidiniame ekrane.
Yra visa sąmonės filosofija. Dvasinius metodus jau apibūdinau.

Kas link empirinio tyrimo, tai nemanau, kad bet kurioje srityje įmanomas minčių ar patyrimų tyrimas. Paimkim pvz. gamtamokslininką, tokį kaip Einšteinas. Ar galima patikrinti, kas dedasi jo galvoje, kas tai per idėjos? Jis tiesiog tas idėjas išsako, tada imi ir tikrini, kaip tos idėjos apibūdina pasaulį, teisingai ar ne. Jo galvoje jokio tyrimo nepadarysi jokiais instrumentais.

Taigi, apie kokį empirinį tyrimą galima kalbėti? Kodėl neištyrus Einšteino, klajūno, ar dar ko nors vidaus? Kur tokie tyrimo instrumentai?

Istorinio proceso irgi negali ištirti, galima jį tik užfiksuoti. Pvz. paimkim ir ištirkim amerikiečių išsilaipinimą Mėnulyje. Taip, tarsi būtume ten, ir vėl tas pats momentas būtų gyvas, neištirsim. Galima tirti paliktus pėdsakus: nufilmuotą medžiagą, laikraščių straipsnius, kosmonautų atsiminimus, techniką, ir t.t. ir pan. Bet į laiko upę antrą kartą atgal neįbrisi. Taip ir su Dievo apsireiškimais, kai Jis nužengia į šį pasaulį, gyvena čia, moko, daro stebuklus: kai jie praėjo, tada jų neištirsi, kiek užfiksuota, tiek.

klajunas

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Tame yra laipsniškumas. Niekas nepaskirtų viso gyvenimo vidinei kelionei, jeigu nebūtų pakankamai tikras. Kol žmogus nepasiekė tikrumo, realiai jis ir neatiduos tam viso savęs, panašiai kaip žmogus negali ramiai valgyti maisto, jeigu įtaria kad maistas užnuodytas.
Taigi, iki to taško, turi būti įsitikinimo etapas. Vadinasi, yra pakankamai stiprių įspūdžių, žinių, patyrimų, kurios žmogui parodo, kad tai nėra rizika.
Laipsniškumas yra geras dalykas, bet tas faktas, kad šiais laikais tiek mažai žmonių domisi religija kaip gyvenimo būdu, tokio laipsniško įsitikinimo nėra jau pačiame pirmame žingsnyje, todėl jo daug kas ir nežengia. Tokie žmonės nėra su kažkokiu trūkumu. Kartoji, kad materializmas ar bedieviškumas daro žmogų nelaimingu, bet tai kaip tik ir nėra tiesa. Dauguma žmonių savo gyvenimuose yra laimingi, todėl jiems religija nereikalinga. O ieško jos tik tie, kurie kažkuo nepatenkinti ir kam reikia šio gyvenimo pakaitalo, kuris nieko nekainuoja. Be to, čia kalbu ne vien apie materialinius dalykus, kalbu ir apie psichologinius, nes ne vien religija tokius poreikius gali patenkinti. Taigi šis laipsniškumas neveikia jau pačioje pradžioje, jeigu veiktų, visi priklausytų religinėms organizacijoms ir ne tik formaliai, bet kaip praktikuojantys nariai. Atsakysi, kad toks gyvenimas "iš tikro" nepatenkina, bet galiu iš karto prieštarauti - patenkina visus svarbiausius poreikius. Sakysi nepatenkina nemirtingumo troškimo, bet jeigu žmogus nemirtingas, tai jis bus toks nepriklausomai nuo to ar tai žinojo, ar ne. Čia kaip gamtos dėsnis. Aiškinimas, kad nuo to ar jis tikėjo, ar ne priklauso bausmės - yra tik darželinukų gąsdinimas. Kol gyveni čia - rūpiniesi šiuo pasauliu, kitu pasirūpinsi - kai gyvensi kitame. Tai protingiausia logika.
 
Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12O tūkstančius metų trunkančios religijos ar dvasinės kultūros modelis daug labiau remiasi skirtingos dvasinės pažangos asmenų kelione, iš kurių vieni suvokia daugiau, kiti mažiau, o kai kurie viską, ir yra tarpusavio tikrinimo ir žinių perteikimo sistema.
Mokslas šias žinias irgi tikrina ir jos tikrinamos ne vien iš suinteresuotos, bet ir iš neutralios perspektyvos. Aš specialiai nesu tyręs, todėl daug pasakyti negaliu, bet žinau, kad šias dvasines žinias tyrinėtojai yra išnarstę iki raidės ir viskas yra žinoma - visos doktrinos, tikėjimai, teorijos ir t.t. Tie kas domisi, gali patyrinėti ir iš tokios perspektyvos, nebūtinai stodami į religinę organizaciją, kad išbandytų savo kailiu. Mokslininkai irgi protingi žmonės, išmanantys visus metodus, žmogaus psichologiją, pasaulio galimybes. Tai yra neutrali perspektyva, kuri vadinama filosofija, naudojančia mokslinius metodus. Humanitarinis mokslas, toks kaip pavyzdžiui, religijotyra, pateikia viską objektyviai, negana to, palygina su kitomis religijomis, atskleidžia istorinę evoliuciją. Tai ir yra tas išorinis kelias apie kurį kalbėjau - juo einant galima patikrinti visas žinias. Šiuo keliu einant - niekuo nerizikuojama ir viskas žinoma, jeigu tik yra toks noras žinoti kokią nors religiją. Po to, kai viskas patikrinta galima žengti ir kitokius žingsnius, bet manau, kad kuo daugiau žmogus apie religiją žino tikrų žinių, tuo toks noras yra mažesnis.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Čia daugiau sektos modelis: yra kažkoks sektos lyderis, pranašas, kuris pasako grupei žmonių: "Tuoj bus pasaulio pabaiga, užsidarykime visi kartu ir laukime." Visi atsijungia nuo gyvenimo kaip grupė, yra vienas tariamai visažinantis, ir visi kiti avinai, kurie klauso, bet nežino, yra akli.
Visos didelės organizuotos religijos naudoja sektos modelį. Ne sekta yra tik neorganizuotos religijos, kuriose mokomasi tiesiogiai iš lyderių. Šiais laikais, to deja nėra. Reikia pripažinti, kad kuo religinė organizacija didesnė, tuo mažiau toks tiesioginis modelis įmanomas. Todėl turėtų būti labiau linkstama į skaidymą ir decentralizaciją siekiant išsaugoti autentišką santykį. Bet tai neįmanoma.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Gyvieji dronai , asmenybės, kurios jau patiria tą realybę. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tikėjime yra tam tikra dozė rizikos, nes vis vien nežinai, bet tikėjimas yra toks keistas dalykas, turintis tikrumo ir tiesos jausmą, kito asmens priėmimą kaip patikimo, nuoširdaus asmens.
Sąmonės filosofija paaiškina viską, ką jie patiria. Ir išvada ne tokia jau palanki religinei interpretacijai. Tik tai priklauso nuo to, kokia filosofija domimasi. Tie kas domisi Vakarų filosofija, tai žino, kad religinis sąmonės aiškinimas turi galingą ateistinę, nereliginę atsvarą. Suprantu, kad turbūt kalbėjai apie Vakaruose ne tiek gerai ištyrinėtą rytų sąmonės filosofiją, bet nemanau, kad su filosofais ateistais jie galėtų labiau pasigalinėti negu vietiniai religiniai mąstytojai. Reikia neužmiršti kad yra buvę išties genialių ir neutralios perspektyvos propaguotojų ir jie iš tikro supranta visus šventųjų arba dvasinių mokytojų psichologijos niuansus ir yra visa tai paaiškinę. Apskritai asmens kultas religijai būdingas, ji netgi yra tuo pagrįsta, bet tai vargu ar yra sveikas požiūris. Daug sveikiau yra žiūrėti šaltu ir objektyviu žvilgsniu, neatsisakant savo laisvos valios ir gyvenimo, netampant niekeno įrankiu ar marionete. Nes istorijoje yra daug pavyzdžių, kai šitas kultas įgauna ne labai gražias formas, pavyzdžiui, karo prieš kitatikius kurstymo, supriešinimo, materialaus eksploatavimo ir pan. Čia aš kalbu apie religijas bendrai, ne tiesiogiai apie vaišnavizmą, nes apie jį nieko neišmanau.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Kas link empirinio tyrimo, tai nemanau, kad bet kurioje srityje įmanomas minčių ar patyrimų tyrimas. Paimkim pvz. gamtamokslininką, tokį kaip Einšteinas. Ar galima patikrinti, kas dedasi jo galvoje, kas tai per idėjos? Jis tiesiog tas idėjas išsako, tada imi ir tikrini, kaip tos idėjos apibūdina pasaulį, teisingai ar ne. Jo galvoje jokio tyrimo nepadarysi jokiais instrumentais.
Tokie metodai yra, tik šiuo metu jei naudojami daugiausiai žvalgyboje. Turima technologija, kuri leidžia daryti atminties ir minčių skenogramas, kurios parodo tikrą vidinio mąstymo ir sąmonės būsenos vaizdą. Šios technologijos nėra viešos, bet egzistuoja. Mano mąstymas juo ištyrinėtas, tai didelė tikimybė kad ištyrinėtas ir labiau dominančių žmonių. Vienintelė problema, kad tokie tyrimai nevieši.

Aš čia nieko neįrodinėsiu, bet technologinė telepatija buvo viena iš priežasčių, kuri paskatino mane domėtis "ezoterika". Jeigu yra tokia technologija, kuri man yra faktas, tai turi būti ir jos sukūrimo mokslas ir tokie mokslai, kurie šias technologijas naudoja kaip instrumentą. Tačiau dar kartą pakartoju, jie nėra vieši.

kiskis

#5
sausio 16, 2017, 07:24:03 Redagavimas: sausio 16, 2017, 07:56:57 by kiskis
Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Dauguma žmonių savo gyvenimuose yra laimingi, todėl jiems religija nereikalinga.
Is kur si statistika? O gal laimingi butent religingi zmones?

a.t.sielis

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Dauguma žmonių savo gyvenimuose yra laimingi, todėl jiems religija nereikalinga.
Neįrodinėsiu atvirkščiai. Kiekvienas žmogus pats jaučia, ar yra laimingas, ir kiek yra laimingas. Nereikia jokios teorijos.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Taigi šis laipsniškumas neveikia jau pačioje pradžioje, jeigu veiktų, visi priklausytų religinėms organizacijoms ir ne tik formaliai, bet kaip praktikuojantys nariai.
Laipsniškumas veikia, tiesiog yra skirtingas gyvų esybių sąmonės lygis. Akmenys, augalai, medžiai miega beasmenėje sąmonėje, gyvūnuose sąmonė šiek tiek aktyvesnė, o žmoguje bundanti. Dalis žmonių vadovaujasi grynai kūniška, gyvūniška gyvenimo koncepcija, ir maža dalis žmonių ateina iki dvasinės gyvenimo koncepcijos. Žmonėse galima rasti visokiausių sąmonės lygių.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Sakysi nepatenkina nemirtingumo troškimo, bet jeigu žmogus nemirtingas, tai jis bus toks nepriklausomai nuo to ar tai žinojo, ar ne.
Taip, žmogus yra nemirtingas nepriklausomai nuo to ką daro, bet gyvendamas materialistinėje egzistencijoje jis turi keisti gyvenimus, pergyventi gimimą, ligas, senatvę, mirtį; gyvena mirties pasaulyje, mirtis jį gąsdina, gyvenimo sąlygų nepastovumas ir kančios neduoda ramybės.

CitataAiškinimas, kad nuo to ar jis tikėjo, ar ne priklauso bausmės - yra tik darželinukų gąsdinimas.
Protingiau galvoti apie veiksmų pasekmes. Sakykim, gersiu daug alkoholio, prasigersiu, prarasiu namus, ir t.t. Jokios bausmės, tiesiog veiksmų pasekmės. Jeigu veiksi degraduojančiai, gausis nesąmonė. Jeigu veiksi išmintingai, bus pažanga.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37šias dvasines žinias tyrinėtojai yra išnarstę iki raidės ir viskas yra žinoma - visos doktrinos, tikėjimai, teorijos ir t.t
Taip, yra religijotyra, nieko čia naujo. Bet gali paskaityti temą forume: "ar žmogus gali pažinti svetimą religiją". Vienas dalykas yra aprašinėti, kitas dalykas yra veikti, patirti. Galima aprašinėti mokslinius ekspertimentus, galima pačiam juos daryti. Galima aprašinėti politiką, galima pačiam būti politiku ir dalyvauti politiniam procese. Yra skirtumas tarp išorinio stebėjimo ir dalyvavimo. Galima aprašinėti obuolio skonį, galima jį valgyti.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Po to, kai viskas patikrinta galima žengti ir kitokius žingsnius, bet manau, kad kuo daugiau žmogus apie religiją žino tikrų žinių, tuo toks noras yra mažesnis.
Nemanau. Kuo daugiau žmogus žinos, tuo mažiau jis turės klaidingų įsivaizdavimų. Bet viskas priklauso nuo to, su kokiomis prielaidomis, kokiu savo subjektyviu požiūriu jis tyrinėja religijas.

CitataVisos didelės organizuotos religijos naudoja sektos modelį. Ne sekta yra tik neorganizuotos religijos, kuriose mokomasi tiesiogiai iš lyderių. Šiais laikais, to deja nėra. Reikia pripažinti, kad kuo religinė organizacija didesnė, tuo mažiau toks tiesioginis modelis įmanomas. Todėl turėtų būti labiau linkstama į skaidymą ir decentralizaciją siekiant išsaugoti autentišką santykį. Bet tai neįmanoma.
Ką aš turėjau galvoje tuo pavyzdžiu, kad sektoje yra vienas žmogus vs. grupė žmonių, vienas yra lyderis, kiti atidavę savo mąstymą ir valią jam. Sekta taip pat yra impulsyvus, primtyvus ir aklumu paremtas reiškinys. Visur religijoje yra mokytojai ir mokymasis, bet tai nėra aklas dalykas, impulsyvus ar be mąstymo. Turi būti pilnas blaivumas, atsakingumas, mąstymas, matymas, suvokimas, pliuralistinės skirtingo pažangos lygio ir sąmoningumo žmonių pastangos ir tarpusavio pagalba. Sekta yra liguistas reiškinys, o religija ar dvasinė kultūra - sveikas.

CitataTie kas domisi Vakarų filosofija, tai žino, kad religinis sąmonės aiškinimas turi galingą ateistinę, nereliginę atsvarą.
Nėra galingos atsvaros. Gali būti įvairių filosofijų, kiekvienam savo, bet jos nenuoseklios, prieštaringos, ir pačios save paneigia.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Nes istorijoje yra daug pavyzdžių, kai šitas kultas įgauna ne labai gražias formas, pavyzdžiui, karo prieš kitatikius kurstymo, supriešinimo, materialaus eksploatavimo ir pan.
Tai ir yra materiali egzistencija: agresija, eksploatavimas. Materialistiniai pseudoreliginiai kultai, iš religijų padarytas materializmas, kažkokia degradacija religijose, ar ateistiniai kultai (kaip Lenino, Stalino, Mao Dzedungo), ar šiuolaikinės postmodernios visuomenės grimasos - korupcija, gyvenimo ekonomizavimas, vartotojiškumas, karai, terorizmas, prekyba ginklais, ir t.t., visa tai ir yra materializmas, Dvasios priešybė.

CitataTurima technologija, kuri leidžia daryti atminties ir minčių skenogramas, kurios parodo tikrą vidinio mąstymo ir sąmonės būsenos vaizdą.
Skenogramos gali rodyti smegenų vaizdą, bet jos niekada neperskaitys minties, arba tos minties esmės. Be to, tai tik proto lygmuo. Kuo gilesni sąmonės reiškinių klodai, tuo mažiau jie išoriškai prieinami. Vienas dalykas skaityti tekstą, žodžius, kitas dalykas suvokti, ką tais žodžiais norima pasakyti. Yra mintys, išreikštos žodžiais, yra suvokimai, kurie virš žodžių, yra ir tai, kas aukščiau eilinių suvokimų.

Galiausiai, ką žmogus laimi, skenuodamas kito žmogaus smegenų vaizdą? Ar padaugėja žinojimo iš to? Tiesiog tyrinėja smegenų darbą, arba kaip mintys susiję su smegenimis. Tai nieko nesako apie patiriamą tikrovę.

Nuskenuotum Einšteino mintis, ką laimėtum?

kiskis

Citata iš: a.t.sielis  sausio 16, 2017, 15:45:35Kad būtų aiškiau, visatoje yra 14 lygmenų, vienas iš jų yra Žemė, tada 6 yra aukščiau, ir 7 lygmenys žemiau. Gyva esybė gimdama vis iš naujo gali atsidurti kuriame nors iš tų lygmenų. Visas esybes iš 14 pasaulių galima skirti į dvi rūšis: ateistiškos ir teistiškos.
O tos aukstesnes ar tai zemesnes butybes, kurios gydo, jos is kazkokio tai lygio ar jos nepriklauso materialei 14 lygiu visatai?

a.t.sielis

Taip, jos yra iš kažkokių planetų/buveinių tuose 14 lygmenų. Vienos iš vienų, kitos iš kitų.


DesolatedColors

Mane psichologiškai sutraumavo pažintis su viena tokia debile internete prieš kelis metus, kuri dėjosi vaišnavizmo išpažinėja... Taip nuosekliai smegenis bandė praplaut, iki šiol dar pilnai neatsigavau...

a.t.sielis

Kas tokia, koks nickas buvo?

DesolatedColors

Ne nickas, ji tikru vardu pavarde buvo pasivadinusi, čia pažinčių svetainėj charakteris.info

DesolatedColors

Dar visaip bandė atkalbėt nuo mano turimų religinių/filosofinių pažiūrių, ir įpiršti savo religiją...

a.t.sielis

Vau :)

Na jei sutraumavo, tai nieko gero nepasakė, tikriausiai.

Ypač jeigu tai buvo pažinčių puslapyje, tai matyt, noras "atversti" kitą buvo labai intensyvus. Gal jai pačiai tas visas reikalas "stogą rovė".

Aukštyn