Krikštas

[_Anonimas_]

Jei yra tokia tema, tai ištrinkit, bet kiek mačiau, tai neradau.

Ko gero, nemažai mūsų yra pakrikštyti ir dažnas, kai buvo vaikas. Pats buvau pakrikštytas, nors dabar ir esu ateistas (agnostikas), bet dėl pakrikštijimo savo tėvų nekaltinu, tik dažnai keliu sau klausimus.

Taigi norėčiau užduoti tokius atvirus klausimus diskusijai:
*Ar pakrikštijus vaiką dar nesusiformavus jo individualioms pažiūroms nėra pažeidžamos jo teisės, nes jis yra susiejamas su religija?
*Nors ir katalikų Bažnyčia propaguoja krikštą kuo jaunesniame amžiuje dėl įgimtų žmogiškų nuodėmių (Paragraf, pataisyk jei klystu), bet ar šis procesas nėra pasenęs XXI a.? Ar nereiktų įstatymais nustatyti taip, jog žmogus tik suaugęs pats pasirinktų religiją ir jei nori priimtų krikštą (nes kiek žinau suaugus tai irgi įmanoma)? 
*Ir apskritai, ar vaikų krikštas jauname amžiuje yra labiau religinių įsitikinimų laikymasis ar tiesiog nenutolimas nuo "normalios" visuomenės (kalbu tik apie Lietuvą)?

[TinSoldier]

Aš manau:

Taip, pakrikštijant vaiką, taip yra pažeidžiamos jo teisės. Tai nėra ir neturėtų būti laikoma nusikaltimu. Tiesiog tėvų bukumas, visiškai negerbiant (būsimos) savarankiškos vaiko asmenybės. Auklėjimo klaida. O tai, jog tai palaiko bažnyčia - jos savanaudiškumas ir bukumas.

*Ir apskritai, ar vaikų krikštas jauname amžiuje yra labiau religinių įsitikinimų laikymasis ar tiesiog nenutolimas nuo "normalios" visuomenės (kalbu tik apie Lietuvą)?

Nors, aišku, krikščionys teigtų kitaip, o aš čia parašysiu gana radikalią priešingą nuomonę, bet krikštas jauname amžiuje iš vis nėra susijęs su religiniais įsitikinimais. Turiu galvoje iš bažnyčios, kaip institucijos pusės. Tėvai gal ir galvoja, kad dėl tikėjimo tai daro, bet bažnyčiai tai tėra politinis ir PR'o triukas. Religija čia paskutinėje vietoje.

Bažnyčia jau atsisakė pragarų (kur eina nekrikštyti kūdikiai) idėjos. Pasak jų, nekrikštyti maži vaikai keliauja į dangų. Todėl prigimtinės nuodemės idėja praranda visą prasmę. Nėra krikšto prasmės mažame amžiuje. Pasak jų, ar krikštytas, ar nekrikštytas, - vaikas vis tiek keliaus į dangų.

Viskas tik dėl įtakos ir autoriteto. Prisimenam apostazės akciją, per kurią grupė žmonių norėjo oficialiai atsiskirti nuo bažnyčios. Išsižadėti krikšto.

http://www.anarchija.lt/politika/26231-baznycia-nepaleidzia-jos-autoritetu-nebetikinciu-popieriniu-nariu

Iš visų jėgų stengiasi nepaleisti, bjaurybės. Ir patys pripažįsta:

Bažnytininkas patvirtino, kad vyskupas Juozas Tunaitis anksčiau buvo pasirašęs kelis apostazės aktus, tačiau vėliau nusprendė tokių pareiškimų nepasirašinėti, nes „jie patenka į internetą ir kenkia Bažnyčios autoritetui". - http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/25881-pirmoji-kolektyvine-apostazes-akcija-lietuvoje

Aš visiškai pritariu nuomonei, kuri rašoma pastarame straipsnyje (http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/25881-pirmoji-kolektyvine-apostazes-akcija-lietuvoje)

Tuo tarpu Bažyčia, manipuliuodama jų vardais, gauna milžinišką paramą iš valstybės biudžeto kaip didžiausia religinė bendrija ir skelbiasi moraliniu autoritetu, neva atspindinčiu didžiosios visuomenės dalies pažiūras. Bažnyčia Lietuvoje gali daryti įtaką įstatymdavystės procesui, turėti etatinių sielovadininkų valstybinėse ligoninėse, kištis į psichiatrijos ir medicinos sritis. FeF manymu, katalikų bažnyčia iš tikrųjų tapo politine organizacija.

Jiems tereikia didelių skaičių ir įtakos. Manipuliavimas krikštu - būdas tai pasiekti.


P.S. Nemanau, kad įstatymais reiktų nustatinėti, kada vaikui yra tinkama pasirinkti religiją ar pasikrikštyti. Bet kuriuo atveju, tai tik simbolinis veiksmas. Reikia žmonių sąmoningumo ir pagarbos savo vaikui, o ne represinių priemonių, ribojančių minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. Nuo aplinkos/tėvų poveikio visiškai vaiko atriboti nepavyks. O krikšto sakramentas vaikui nieko nereiškia, kalbant apie religijos pasirinkimą.

[paragraf 78]

*Nors ir katalikų Bažnyčia propaguoja krikštą kuo jaunesniame amžiuje dėl įgimtų žmogiškų nuodėmių (Paragraf, pataisyk jei klystu), bet ar šis procesas nėra pasenęs XXI a.? Ar nereiktų įstatymais nustatyti taip, jog žmogus tik suaugęs pats pasirinktų religiją ir jei nori priimtų krikštą (nes kiek žinau suaugus tai irgi įmanoma)?

Krikštas kaip toks įra įvesdinimas į krikščionybę. Na gal tiksliau būtų įskiepijamas į Kristaus mistinį kūną. Krikšto metu nuplaunama prigimtinė nuodėmė, o jei jau žmogus sąmoningas tai ir visos kitos nuodėmės. Krikštas taip pat yra ir egzorcizmas, jo metu atsižadama piktosios dvasios veikimo, tai gi žmogus tarsi tampa laisvas nuo visokio blogio. Taip pat tikima jog tokiu būdu jis gauna tikėjimo malonę.

 

*Ir apskritai, ar vaikų krikštas jauname amžiuje yra labiau religinių įsitikinimų laikymasis ar tiesiog nenutolimas nuo "normalios" visuomenės (kalbu tik apie Lietuvą)?

Krikštas jauname amžiuje yra labiau tradicijos perdavimo klausimas, o ne žmogaus teisių pažeidimas. Tradicijas reikia puoselėti, o ne ieškoti kaltų kad va pažeistos mano teisės. Paaugai, niekas netrukdo tau nesinaudoti krikšto malone. Nori tiki nori netiki. Koks skirtumas, kad tave pakrikštijo. Suprantu jei kaip kad pas koptus būna, tatuuotę krikšto metu ant kaktos padarė, tada va yra ko nervintis, o čia atliko apeigą, kuri tau netikinčiam žmogui jokios lemiamos įtakos neturi (nors dvasiniame lygmenyje, kuriuo tu netiki, procesai vis tik vyksta). Tai dabar pradėkime nervintis, kad ne į tokią mokyklą vaikystėje tave leido, kad ne tokiais drabužiais rengė, kad ne tokias pasakas skaitė ir būtinai tame įžvelkime teisių pažeidimą
Šiaip jau vaikai iki 18 metų turi paklusti tėvams, jei jie kokių amoralių dalykų nedaro. Tėvai atsakingi už vaikus ir atsakingai turi rinktis kaip juos auklėti. Ką besakytų visokie genderistai ir panašūs tolerastai

Bažnyčia jau atsisakė pragarų (kur eina nekrikštyti kūdikiai) idėjos. Pasak jų, nekrikštyti maži vaikai keliauja į dangų. Todėl prigimtinės nuodemės idėja praranda visą prasmę. Nėra krikšto prasmės mažame amžiuje. Pasak jų, ar krikštytas, ar nekrikštytas, - vaikas vis tiek keliaus į dangų.

Ne pragarų, o limbo prigimtinės nuodėmės samprata sako tik tiek, kad žmogaus prigimtis sugadinta. Be to ži9rint apie kokius krikščionis kalba eina. Katalikai ir pravoslavai krikštija vaikus, protestantai tik tada krikštija kai žmogus pats nusprendžia, bet ten tai smegenų plovimas vyksta kad pasikrikštytų žmogus. Tai nežinau kas geriau, ar susukti smegenis ir kad 12 metų vaikas pasikrikštytų tipo savo noru, ar pakrikštyti jį kūdikystėje ir kad paskiau jei norės nereiktų vargti.

Viskas tik dėl įtakos ir autoriteto. Prisimenam apostazės akciją, per kurią grupė žmonių norėjo oficialiai atsiskirti nuo bažnyčios. Išsižadėti krikšto

Tai kad ta akcija buvo briedas visisškas. Teologiškai krikšto neįmanoma išsižadėti, nes jis įspaudžia neišdildomą dvasinę žymę. O jei nori atsižadėti krikščionybės kaip religijos tereikia viešai pareikšti kad jos atsižadi ir baigtas kriukis, tu jau nebe krikščionis

Na ir blevyzgos tame anarchistiniame puslapyje rašomos bet kaip sakė G. Beresnevičius: mėgstu prastą dvasinę literatūrą, nes vertinu gerą humorą

[TinSoldier]

O tai pragarai ir limbas nėra tas pats? http://lt.wikipedia.org/wiki/Pragarai

Tai kad ta akcija buvo briedas visisškas. Teologiškai krikšto neįmanoma išsižadėti, nes jis įspaudžia neišdildomą dvasinę žymę. O jei nori atsižadėti krikščionybės kaip religijos tereikia viešai pareikšti kad jos atsižadi ir baigtas kriukis, tu jau nebe krikščionis

Na ir blevyzgos tame anarchistiniame puslapyje rašomos bet kaip sakė G. Beresnevičius: mėgstu prastą dvasinę literatūrą, nes vertinu gerą humorą

Jaučiu, kad čia yra dalis tos kunigų demagogijos, apie kurią rašoma tuose straipsniuose
Visiškai nusispjauti, kad teologiškai krikšto išsižadėti neįmanoma. Ką ta teologija reiškia žmogui, kuris netiki ja? Tegu ta bažnyčia tiki savo šitomis "taisyklėmis" dvasiniame lygmenyje kaifuoja galvodami, kad žmogus niekaip neišsižadės krikšto. Tik tegul pavardę iš savo dokumentų išbraukia.

Kalbama apie dokumentus, apie statistiką, kiek yra krikščionių. Tai su teologija ir religingumu nieko bendro neturi. Jei jau pasivargino įrašyti žmogų į savo statistiką, tegul ir išbraukia. Ir čia nėra teologinis klausimas, o teisinis ir politinis.

Jeigu, pasak bažnyčios, krikšto išsižadėti neįmanoma, tai jiems neturėtų būti problema suteikti apostazę: juk krikšto žmogui vis tiek nepavyks išsižadėti. Dvasinė žymė liks, ir jis vis tiek bus išganytas. Tai kam taip įsikibus laikyti tuos dokumentinius įrašus?

[_Anonimas_]

Tai dabar pradėkime nervintis, kad ne į tokią mokyklą vaikystėje tave leido, kad ne tokiais drabužiais rengė, kad ne tokias pasakas skaitė ir būtinai tame įžvelkime teisių pažeidimą
Šiaip jau vaikai iki 18 metų turi paklusti tėvams, jei jie kokių amoralių dalykų nedaro. Tėvai atsakingi už vaikus ir atsakingai turi rinktis kaip juos auklėti. Ką besakytų visokie genderistai ir panašūs tolerastai

Jei apie mane čia, tai tikrai nesinervinu, o tik noriu padiskutuoti

Esmė tame, kad religija tai nėra kokie rūbai ar mokyklėlė, o viso pasaulio supratimas per kažkieno sukurtą prizmę. Todėl manau, kad tokie dalykai turėtų būti ir teisiniu aspektu apžvelgti. Kaip pavyzdžiui, kiek žinau, bent jau seniau tai tikrai buvo Lietuvos įstatymas, jog lietuvių vaikai, gyvenantys kitoje valstybėje nuo 16 metų PATYS gali pasirinkti, kurios valstybės pilietybę turėti (žinoma, jei yra galimybė turėti tos užsienio valstybės pilietybę, kurioje gyveni). Taip ir religija, manau, yra svarbus aspektas, kuris apibūdina žmogų ir jo pasaulėžiūrą ir tai tikrai neturėtų būti (mano nuomone) tik šeimos tradicijų klausimas.

[ajolu]

Aš esu už krikštą. Ir nematau nieko blogo, jeigu krikštyja mažus vaikus. Krikšto metu asmuo yra prijungiamas prie to religinio egregoro, taip jam yra suteikiama apsauga. Be to tėvai yra atsakingi už savo vaiką, todėl jie pilnai turi teisę tą daryti ir būtų kvaila manyti, kad taip buvo pažeidžiamos vaiko teisės.
Manęs pačios niekas vaikystėje nekrikštijo, todėl tą padariau suaugus ir sąmoningai. Visų antra, apart apsaugos, krikšto metu tu duodi sutikimą Šviesos jėgoms ateiti į tavo gyvenimą ir padėti tau tiestis link jų. Pamąstykim... ar tamsos jėgos laukia ir nieko nedaro kol tu nuspręsi pereiti į jų pusę ar daro tai įkyriai ir patys lenda,meistraudami įvairias situacijas, kad tik susiteptum rankas? Nors visoje visatoje galioja laisvos valios įstatymas, tačiau Tamsos atstovai jį bando įvairiai apeiti, sukčiauti, vylioti, kad tik ištartum jiems taip, to net nesuvokdamas. O ka daro Šviesa? Ji tiesiog laukia ir tyliai budi šalia. Ji nesikiša, ji nevilioja ir negundo. Todėl krikštas tai vienas iš būdų tą Šviesą priartinti arčiau savęs.
P.S. Šviesa ir Tamsa čia sąlyginiai pavadinimai

[TinSoldier]

Žmonės, pasisakantys už vaiko krikštyjimą, panašu, pamiršta, kad egzistuoja netikintieji

Jei tu esi tikintis, tai ir atrodo: jo, reikia pakrikštyti, nes ten piktosios, gerosios jėgos kažką daro, visokios dvasinės žymės ir pan. Darot prielaidą, kad visa tai yra tikra, ir tuomet pagal tai sprendžiat: krikštyti, ar ne.

Bet pamirštat, kad yra netikinčiųjų, kuriems visiškai nusispjauti ant piktųjų jėgų, pragaro, dvasinių žymių ir pan. dalykų Tiems žmonėms tokie dalykai neegzistuoja, tik kelia juoką. Ir kaip patys, stebėdami situacija iš šito taško, įvertintumėt tą krikštą?

Tokiu atveju vaikas tėra įrašomas tik ant popieriuko. Jam neegzistuoja jokios ten dvasinės žymės, teologiniai įsitikinimai ir pan. Tačiau jo vardas vis tiek yra pakrikštytų žmonių statistikoje, ir padeda bažnyčiai išlaikyti savo politinę/socialinę įtaką, bei autoritetą. Ir kaip tuomet jaustis to nenorinčiam žmogui?

Įsivaizduokit, jei jūs nuo vaikystės būtumėt įrašyti į Pakso partiją, ir jūsų vardą nuolat naudotų, kaip pavyzdį, kiek jų daug, kokie jie įtakingi ir mylimi. Juk šlykštu būtų. Taip pat netikintiesiems gali būti su bažnyčia: užknisa jos politika, užknisa jos idėjos, užknisa jos skleidžiama propaganda, užknisa jos peolgiai - o tu vis tiek dokumentiškai ją palaikai.

Taip, tėvai auklėja vaiką, ir nuo jų labai daug kas priklauso. Ir nuo šališkos tėvų įtakos vaiko apsaugoti neįmanoma, ir net nereikia.

Tačiau yra skirtumas, kai auginant vaiką tėvai žiūri futbolo rungtynes, aktyviai serga už komandas ir daug apie tai šneka, diskutuoja. Ir kai tėvai vos gimusį, nesąmoninga vaiką užrašo į futbolo komandą, ir jam paaugus sako: soriukas, bet staigmena - tu žaisi už Sūduvą.

Ir, net, jei vaikas išsirašys iš tos Sūduvos, komanda vis tiek visur naudos jo vardą, minės kaip komandos narį ir pan.

Man čia vos ne vaiko pardavimą panašu.

[ajolu]

Jeigu tu netiki, dar nereiškia, kad tai neegzistuoja

[Benamis]

Sioje vietoje pilnai sutinku su TinSoldieriu.

[TinSoldier]

Jeigu tu netiki, dar nereiškia, kad tai neegzistuoja

Tu netiki tūkstančiais pamirštų dievų ir šimtais pranykusių religijų.
Nedalyvavai jokiose šumerų, indėnų, majų, Amazonės džliunglių čiabuvių iniciacijose. Nesvarbu, kad tuo netiki, tai vis tiek gali egzistuoti.

Ir kažkodėl laiminga gyveni ir be tų iniciacijų, ir be tų religinių ritualų.

[ajolu]

kokia prasmė jungti prie įvairių egregorų, jeigu gali užtekti tik vieno? Gimėme Europoje ne šiaip sau, jeigu būčiau gimus Amazonės miškuose, būtų reikėję lietis į kitus egregorus. Gimstame ten kur reikia ir neatsitiktinai.
Visur yra vienas ir tas pats Dievas, nors jis gali tūrėti tūkstantis pavidalų ir vardų. Gali priklausyti įvairiausioms religijoms. Bet Lietuvoje yra priimta katalikybė, todėl pradžiai to gali visiškai užtekti.
Ir kodėl nusprendei, kad netikiu tomis dievybėmis ar tais ritualais? Jeigu imti ir paanalizuoti įvairių religijų dievybes, atrandi, kad dauguma jų yra susijusios ir atlieka tas pačias funkcijas. Tiesiog religijų yra ne viena, nes jos prisitaiko prie to laikmečio ir vietos žmonių mentaliteto. Bet jei gimiau čia Lietuvoje, tai kam man įsilieti į kokį nors indėnų šamanų čiabuvių egregorą ar islamą ar dar ką nors, kas Lietuvai yra šiuo metu svetima? Kažkuriame gyvenime ga;l ir priklausiau kažkuriam iš tų egregorų, bet šiame, matyt, yra jau kitokie tikslai. Kikčionybės pagrindinė tema yra meilė ir taika. Tai ar ne to mes turime mokytis gimdami Europoje?

[bs2000]

o kam isvis isilieti i koki nors tikejima?

[Marius]

Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas,niekas per prievartą neliepia kažkuo tikėt ,ar ne..

[bs2000]

ir dar kaip liepia,kai buvau atroje klaseje tikyba buvo privaloma,per prievarta kiso i galva maldas,vede i baznycia,nuo mazu dienu jau verciama,kaip siais laikais nezinau...atsitokejau tik budamas kokios 18

[eternal.bliss]

Krikščionybė tėra gerai išvystyta valdymo sistema, Turinti didžiausius turtus, prašanti aukoti ir padėti nuskriaustiesiems, bet pati nieko nedaranti. Tik visiškai buki žmonės gina religiją. buvo karai dėl tikėjimo, dabar dėl naftos, nematau jokio skirtumo.

Kai kalba eina apie pinigus, jokios religinės normos neegzistuoja, jos egzistuoja tik tuomet kai reikia prašyti pinigų arba valdyti kvailius kurie galvoja, kad senukas debesuose išpildys jiems 3 norus kaip koks dzinas.