Praeitas gyvenimas

[Karsta bulve]

Sveiki,norėjau paklausti ar tikite praeitu gyvenimu?
Aš galbūt ir tikiu,bet iš dalies kaip pagalvojau apie tai,pasidarė liūdna
Jeigu ir buvau kažkuom,kažkada,galbūt turėjau žmonių kuriuos aš labai mylėjau ir kurie mylėjo mane,galbūt turėjau šeimą ir visą kitą,bet niekada to nesužinosiu.

[idenmeyou]

Jeigu egzistuotų reinkarnacija tuomet būtų akivaizdus faktas kokia visata maža ir kiek joje mažai būtybių, kad norint jog kažkas būtų jos turi vis atgimti. Žmonių yra daug ir skirtingų ir tai lemia genai, iš esmės mūsų genai visi susiję, nes būtumėme visi kieno nors giminaičiai.

Jeigu visata turėtų valdymo modelį, o jos įrankis būtų reinkarnacija, tai tuomet būtų visa sistema pasmerkta netobulėjimui ir absurdiška. Visi gimstame ir pradedame naujus gyvenimus, realiai savo charakterį ir pasaulėžiūrą ugdome ir keičiame vaikystėje, paauglystėje kartais net tolimesniame gyvenime, tad jeigu kažką praeitam gyvenime išmokai tu šiame gyvenime to vistiek neatsiminsi, tai kokia reinkarnacijos prasmė.

Kartais būna nuomonių, kad reinkarnacija tai lyg antras šansas pasitaisymui, bet visi geri ar blogi padaro nuodėmių, klaidų, tad švarus nelieka nei vienas.

Jeigu nori taisyti praeities klaidas, pasikeisti visų pirma turi jas atsiminti, o gimęs žmogus atsimena tik tai kas vyksta šiame gyvenime, taigi nors ir tūkstantį reinkarnacijų patirk visos pamokos bus neišmoktos.

[Mekabciel]

Jeigu visata turėtų valdymo modelį, o jos įrankis būtų reinkarnacija, tai tuomet būtų visa sistema pasmerkta netobulėjimui ir absurdiška. Visi gimstame ir pradedame naujus gyvenimus, realiai savo charakterį ir pasaulėžiūrą ugdome ir keičiame vaikystėje, paauglystėje kartais net tolimesniame gyvenime, tad jeigu kažką praeitam gyvenime išmokai tu šiame gyvenime to vistiek neatsiminsi, tai kokia reinkarnacijos prasmė.

Kartais būna nuomonių, kad reinkarnacija tai lyg antras šansas pasitaisymui, bet visi geri ar blogi padaro nuodėmių, klaidų, tad švarus nelieka nei vienas.

Jeigu nori taisyti praeities klaidas, pasikeisti visų pirma turi jas atsiminti, o gimęs žmogus atsimena tik tai kas vyksta šiame gyvenime, taigi nors ir tūkstantį reinkarnacijų patirk visos pamokos bus neišmoktos.

Reinkarnacijos problemų prasmė ir esmė, ne jų išmokyme ar praeitos patirties panaudojime. Tarsi atsiminčiau praeitus gyvenimus ir nedaryčiau klaidų, tuo pačiu aiškiai matosi, jog iš praeitos dienos klaidų nieko neišmoksta žmogus tai ką jau šnekėt apie praeito gyvenimo. Reinkarnacija skirta žmogaus santykio į problemų šaltinio kūrimą vis globalėjančiame pasaulyje. Su kiekvienu nauju gyvenimu, žmogus kuria santykius į/su pasauliu vis globalesniame, labiau surištame pasaulyje, vis labiau jam paruoštame pasaulyje. Nes žmogus pats labiau ruošiasi su kiekvienu gyvenimu. Skirtumas tarp praeito žmogaus gyvenimo ir naujo, tame, kad jis vis naujomis savybėmis žiūri į pasaulį. Integraliasnėmis, globalesnėmis. Jei nebūtų reinkarnacijos, žmogus savo praeitomis savybėmis žiūrėtų į visai kitokį pasaulį ir jam būtų sunku jame adaptuotis. Taip ir yra su senais žmonėmis. Mentalitetas ir suvokimas apie pasaulį atsilieka nuo begalo greitai besivystančių technologijų. Tam kad žmogus galėtų adaptuotis prie labiau jam pritaikyto pasaulio, jis turi numirti ir gimti išnaujo su RESET'u galvoje. Užmiršti visą tą praeitį ir žvelgti į pasaulį naujomis savybėmis.

[idenmeyou]

Na aš žmonių globalumo nematau nei kiek, visiems rūpi savos arba jų artimųjų, draugų problemos. Kokie žmonės buvo ankščiau tokie ir dabar, skiriasi tik patys laikai, nes norint išgyventi reikia vis skirtingai prisitaikyti.

[Mekabciel]

Na aš žmonių globalumo nematau nei kiek, visiems rūpi savos arba jų artimųjų, draugų problemos. Kokie žmonės buvo ankščiau tokie ir dabar, skiriasi tik patys laikai, nes norint išgyventi reikia vis skirtingai prisitaikyti.

Globalu tai nereiškia, kad žmogui turėtų pasidaryt aktualios kitų žmonių problemos. Beabejo galiausiai ir jos pasidarys aktualios, bet jos pasidarys aktualios, tiek kiek žmogus pats savyję jas gebės atskleisti. Jei savas žmogus moka teisinga priimti, tai likusias jam bus taip pat paprasta priimti, suprasti ir spręsti. Globalu tai vis didesnė atsiskleidžianti priklausomybė uždaroje sistemoje. Kai žmogus nejaučia priklausomybės tai jis po savęs ir visapusiškai teršia kur papuola, nejausdamas, kad tai nenaudinga ne tik pasauliui, bet ir jam pačiam.

Globalumas tai nereiškia bėgimas ir maitinimas badaujančių. Ir taip visas pasaulis yra sveikas, tik kiek to sveikumo žmogus mato, čia klausimas.  Globalumas tai žmogaus savarankiškas santykio keitimas į vis stipriau atsiskleidžiantį integralų pasaulį. Kiek žmogus geba pasikeisti ir analogiškom savybėm žiūrėt į pasaulį, tiek jis ir mato jį globalų.

[idenmeyou]

Pagal dabartinį žmonių elgesį neatrodo, kad žmogui rūpėtų kiti, o jis pats būti artimas gamtai.
Pasaulyje klesti narkotikai, prievarta, seksas, alkoholis, žudymas, įvairūs iškrypimai, kurie pasiekę aukštą mąstą, visas internetas pilnas nuo pornografijos, kuri neatitinka normalios poros normų, kurią gali matyti vaikai. Patys paaugliai sau klijuoja pasileidėlių etiketę, užtenka pažiūrėti kokios nuotraukos keliasi jaunos merginos su beveik plikais kūnais. Žmonėms neįdomu kaip gyvena kitas ir tai akivaizdu kuomet valdantieji statosi namus, o ubagai paprasti vos pragyvena.

Kitais aspektais vėlgi dauguma žmonių domisi įvairiais dalykais gal netgi mažiau negu ankščiau. Kiek daug žmonių skaito rimtas knygas ar straipsnius? Jų labai mažai, visuomenėje populiaru iš burbulo pūsti romanai arba žurnalai, kuriame rašomos vyro pasididžiavimo dydis arba kaip elgtis klube, tai akivaizdžiai niekam tikę, paprasti straipsniai ir žmonės gyvena pagal šiuos dabartinius pasaulio dalykus.

Atsiranda ir tokių "mesijų", kurie teigia jog iš šio purvo galima išbristi ir susikūrę fanatinę idėją sukuria sektas, bendruomenes ir ten savo subjektyviu požiūriu sukuria kažkokias sektos dogmas, neginčijamas tiesas, kurios kertasi su protingomis mintimis.

Kaip bebūtų gaila žmogus protiškai lenkia gyvulį, bet savo veiksmais ir prigimti yra į jį labai panašus.

[Vitus]

Sveiki,norėjau paklausti ar tikite praeitu gyvenimu?
Aš galbūt ir tikiu,bet iš dalies kaip pagalvojau apie tai,pasidarė liūdna
Jeigu ir buvau kažkuom,kažkada,galbūt turėjau žmonių kuriuos aš labai mylėjau ir kurie mylėjo mane,galbūt turėjau šeimą ir visą kitą,bet niekada to nesužinosiu.

O kas pasikeistų, jeigu sužinotum, kuo buvai praeitame gyvenime - žaviu princu, pijokėliu-laidokėliu ar varlyte, kuria papietavo kažkoks gandras? Pasidarytų linksma?

[Mekabciel]

Pagal dabartinį žmonių elgesį neatrodo, kad žmogui rūpėtų kiti, o jis pats būti artimas gamtai.
Pasaulyje klesti narkotikai, prievarta, seksas, alkoholis, žudymas, įvairūs iškrypimai, kurie pasiekę aukštą mąstą, visas internetas pilnas nuo pornografijos, kuri neatitinka normalios poros normų, kurią gali matyti vaikai. Patys paaugliai sau klijuoja pasileidėlių etiketę, užtenka pažiūrėti kokios nuotraukos keliasi jaunos merginos su beveik plikais kūnais. Žmonėms neįdomu kaip gyvena kitas ir tai akivaizdu kuomet valdantieji statosi namus, o ubagai paprasti vos pragyvena....

Na tai, o kaip žmogus galėtų vystytis, jei nebūtų viso gradien'to, nuo A iki Z. Kontrasto tarp A ir Z. Kaip be šių dviejų pusių, žmogus galėtų sureguliuoti - savo asmeninį balansą.
Ši degradacija ir turi būti. Kaip gi kitaip žmogus vystytųsi jei gyvenime nematytų "blogio"? O tik gėrį. Jis to gėrio net nematytų ir išvis net neegzistuotų. Nes neturėtų su kuo tą gėrį net palyginti. Kaip kokia fizikinė jėga tiesiog veiktų.


Kiek ir kaip žmogus jaučia "blogį" šiame pasaulyje, taip jis ir visą likusį pasaulį neišsivysčiusiu mato. Nors taip deja nėra. Kaip tas pasaulis buvo tobulas taip ir yra. Tik nuo žmogaus žviglsnio ir akinių priklauso, kokį jis pasauli mato.

[idenmeyou]

Tai, kad žmogus tik ir likęs tame A, kaip prieš tūstančius metų rūpėjo duonos ir žaidimų, lygiai tas pats ir dabar, netgi gal blogiau. Patobulėjo tik technologijos, įrangos, bet siekiai tie patys paprasti.

[Mekabciel]

Tai, kad žmogus tik ir likęs tame A, kaip prieš tūstančius metų rūpėjo duonos ir žaidimų, lygiai tas pats ir dabar, netgi gal blogiau. Patobulėjo tik technologijos, įrangos, bet siekiai tie patys paprasti.

Reik gi viską išbandyti. Dabar žmogus gauna informacijos daugiau, nei bet kokiais laikais.  Kuo daugiau visko išbandyta ir sužinota, tuo didesnis nusivylimas ateina poto. Ir žmogus taip bręsta iki savo kokybinio pokyčio. Jei nebūtų degradacijos, tai žmogus niekad niekuo nenusivyltų ir vystytųsi beprasmiškai iš esmės nesikeisdamas. Ši degradacija kaip pagalba prieš patį žmogų. Ir žaidimai ir technologijos. Visa tai veikia kaip pagalba prieš patį žmogų. Jis negali pasikeisti, jei nepažais visų žaidimų.

[Vytautas]

Na kaip visuomet sakau kad vieniems yra praeiti gyvenimai kitiems ne. Bet tai nieko nekeičia. Praeitas gyvenimas praktiškai niekaip neįtakoja šio. Savotiškai kaip ir žinau kas buvau praeitame gyvenime bet iš to naudos ir prasmės nulis. Tiesiog aklai žaidžiam vystymąsi. Be to prisiminus kad kiekvieno žmogaus gyvenimas buvo griežtai kontroliuojamas t.y. programa pagal kuria gyveni taip kaip užduota tai ir vystymuisi nieko nelieka. Tik prisitaikymas ir išgyvenimas. O jei gyveni ne pagal programą tai tiesiog būsi išjungtas tikrąja to žodžio prasme. Taip kad iki šiam laikui nežinom ko mes čia atėjom ir ką mes čia veikiam. Aišku visokių "prisigalvojimų" turim sočiai, bet esmė nuo to neaiškesnė. Masė variantų kuriuose tik lengva pasimesti ir dar kai kiekvienas varianto propaguotojas šaukia kad tik jo variantas geriausias. Lieka kantriai palaukti ir tikėtis kad anksčiau ar vėliau esmė išaiškės. 

[Vitus]

Jei nebūtų degradacijos, tai žmogus niekad niekuo nenusivyltų ir vystytųsi beprasmiškai iš esmės nesikeisdamas. Ši degradacija kaip pagalba prieš patį žmogų.

Apie kokią čia degradaciją eina kalba? Apie žmogaus gyvenimo būdą?
Nes šiaip, tai žmogus tobulėja nuolat ir degraduoti negali. Jeigu kažkas perskaitė Bhagavad Gitą ir suvokė karmos dėsnius, kaip jis gali degraduoti ir tą suvokimą prarasti?

[Mekabciel]

Apie kokią čia degradaciją eina kalba? Apie žmogaus gyvenimo būdą?
Nes šiaip, tai žmogus tobulėja nuolat ir degraduoti negali. Jeigu kažkas perskaitė Bhagavad Gitą ir suvokė karmos dėsnius, kaip jis gali degraduoti ir tą suvokimą prarasti?

Žmogaus norų degradacija. Tobulėja jei žmogaus degradaciją sulygint su tobulėjimu. Bet kai augalo sėkla pūva, tai mes vadiname tai pūvimo procesu, o ne tobulėjimo.

Karmos dėsnių supratimas tai mėgdžiojimas kažkokių veiksmų ir bandymas atkartot tobulas įsivaizduojamas formas. Dėl to degradacija ir suvokimo praradimas labai dera prie karmos dėsnių.

[Vitus]

Žmogaus norų degradacija. Tobulėja jei žmogaus degradaciją sulygint su tobulėjimu. Bet kai augalo sėkla pūva, tai mes vadiname tai pūvimo procesu, o ne tobulėjimo.

Mano akimis žiūrint, tai šis palyginimas yra nevykęs. Supūti gali žmogaus fizinis kūnas. Vidinis "aš" gali būti grubus, netobulas, bet jis nepūva ir nedegraduoja.
O žmogaus norai yra tokie, kokie ateina, jis neturi galimybės juos reguliuoti ir gauti tik pačius geriausius. Jeigu norai degraduoja, tai kam tokiu atveju reikėtų pareikšti pretenzijas?

[Mekabciel]

Žmogaus norų degradacija. Tobulėja jei žmogaus degradaciją sulygint su tobulėjimu. Bet kai augalo sėkla pūva, tai mes vadiname tai pūvimo procesu, o ne tobulėjimo.

Mano akimis žiūrint, tai šis palyginimas yra nevykęs. Supūti gali žmogaus fizinis kūnas. Vidinis "aš" gali būti grubus, netobulas, bet jis nepūva ir nedegraduoja.
O žmogaus norai yra tokie, kokie ateina, jis neturi galimybės juos reguliuoti ir gauti tik pačius geriausius. Jeigu norai degraduoja, tai kam tokiu atveju reikėtų pareikšti pretenzijas?

Šie palyginimai naudojami pasakose, patarlėse ir asociacija būtent į žmogaus vidinį aš, o ne į jo kūno pūvimą.
Tuo pačiu manau galima būtų pasitikrinti degradacijos žodžio reikšmę. Kodėl jis tinkamas žmogaus vystymosi aprašymui.