Paaiškino, kodėl vieni gali praleisti valandų valandas miške, o kitiems mieliau mieste

Kodėl vieni gali praleisti valandų valandas miške, o kitiems mieliau miestas? Gamtinį intelektą galima pastebėti jau mažų vaikų vaikų elgesyje. Vienus sunku ištempti į lauką, o kitus prisikviesti vidun. Kodėl taip yra? Apie tai ir daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Karjeros akiniai“ kalbasi vedėja Aistė Čiučiurkaitė ir edukacinių bendrovių grupės „KALBA“ kūrėjas, profesionalus konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais, sertifikuotas „Morrisby“ ir „Multiple Natures“ specialistas Rytis Jurkėnas.

 

Pasak Ryčio Jurkėno, atsakymą į šį klausimą galime rasti patyrinėjus gamtinio intelekto pasireiškimą. Jo teigimu, tai intelektas, kuris apibūdina gebėjimą susilieti su gamta, poreikį būti su ja, taip pat natūralų potraukį gamtos mokslams.

 

„Esu tikras, kad nesate sutikę žmonių, kuriems visiškai nepatiktų ar nerūpėtų gamta. Juk gyvename gyvoje Žemėje, gyvoje aplinkoje, kupinoje pačių įvairiausių augalų ir gyvūnų. Tik vieni žmonės turi didesnį ryšį su gamta ir jos pajautimą, o kiti – mažesnį. Aukštai išreikštą gamtinį intelektą turintys žmonės ne tik mėgausis pasivaikščiojimu parke, bet ir žinos medžių rūšis, skirs lapų tipus, turės atitinkamų biologijos žinių. Tas žmogus tiesiog natūraliai domėsis gamta ir jos dėsniais. Pavyzdžiui, toks žmogus gali visą vakarą žiūrėti laidas apie liūtų gyvenimą Afrikoje, apie dramblių šeimynas Azijoje ar apie atogrąžų miškų ekosistemą. Jis jausis puikiai leidžiantis laiką!“

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Karjeros konsultanto aiškinimu, kitas žmogus, kurio gamtinis intelektas nėra taip aukštai išreikštas, greičiausiai nesusivilios vakare žiūrėti filmą apie liūtų gyvenimą.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

„Taigi aukštas gamtinis intelektas apibūdina žmones, kuriems ne tik labai patinka gamta ir domėjimasis jos dėsniais, bet ir nusako, kiek laiko jie gali skirti šio intelekto „pamaitinimui“. Turintieji žemai ar vidutiniškai išreikštą gamtinį intelektą nenorės ir nejaus poreikio skirti tiek daug laiko gamtos pažinimui ir jos pajautimui. Ir aš pats ne kartą esu girdėjęs: „Ta gamta gali būti už lango – ji man visai netrukdo…“, – sako jis.

 

R. Jurkėnas taip pat pabrėžė, kad kitas labai aktualus pavyzdys – atostogų pasirinkimas ir to, kurio gamtinis intelektas bus aukštai išreikštas, pirma su atostogomis susijusi mintis bus – į gamtą.

 

„Geriausios atostogos – savaitė gamtoje! Kitas žmogus turbūt bus nieko prieš atostogas gamtoje, bet – jeigu jo gamtinis intelektas yra žemai ar vidutiniškai išreikštas – jis pabūti gamtoje norės dieną, na, gal tris – ir viskas. Jam tos gamtos bus per akis! Jis norės patyrinėti miestą, sudalyvauti įvairiose kultūrinėse programose, ar pan. Jeigu šie du žmonės nesuprastų apie savo prigimčių veikimą, jie tikrai ilgai ir nuobodžiai pyktųsi. Nereta situacija, kada pora „puikiai pailsi“: pradžioje vienas kenčia gamtoje, o paskui kitas kenčia miesto ekskursijose. Ir abu grįžta namo… „gerai pakentėję“, – tikina specialistas.

 

Tokiu pasakymu karjeros žinovas nori pasakyti, jog darna atsiranda tuomet, kai suvokiame savo ir kitų žmonių prigimtis ir intelektus ir suvokiame, kad mes visi esame skirtingi, unikalūs ir visi savaip geri bei įdomūs.

 

„Kai suprantame, šiuo atveju, kodėl vieniems labai reikia gamtos, o kitiems jos užtenka mažiau – dingsta teisimas. Mes iš tiesų pradedame suprasti savo artimą ir mums nebereikia „atkentėti“ – mes galime rasti darną. Kviečiu visus įsivertinti savo gamtinį intelektą prieš renkantis kitas atostogas!“.

 

Šaltinis: https://www.delfi.lt/


2500