Vienatvė dviese. Toks artimas, savas ir toks svetimas

Pati liūdniausia vienatvė – kai su kažkuo gyveni. Kai nebėra apie ką pasikalbėti, nėra tarpusavio supratimo, kai tarp jūsų išauga abejingumo siena. Kaip neprarasti artimo žmogaus ir išsaugoti tai, kas yra tarp jūsų?

 

Ir ką tai reiškia – jaustis vienišam nuosavoje šeimoje? Ar esama universalaus recepto, kaip sukurti sėkmingą santuoką? Daugybė žmonių suka galvą, ieškodami atsakymų į šiuos amžinus klausimus. Pamėginkime išsiaiškinti, kaip galima būtų išsaugoti santykius ir dvasinį artumą.

 

Yra fizinė vienatvė, kai nėra artimo žmogaus ar giminaičių. Tiesiog taip susiklostė gyvenimas. O yra žmonių, kuriems vienatvė patinka. Iš kitos pusės, galima jaustis vienišu ir visų paliktu, izoliuotu. Vienatvė santykiuose susijusi su vieningos “mes” nebuvimu, kaip pora lyg ir egzistuoja, tačiau abu jos nariai gyvena autonomiškai. Jei žmogus deklaruoja: “negali be jo/jos gyventi”, tai čia greičiausiai slypi psichologinė priklausomybė nuo partnerio. Bendras “mes” – tai žmogaus sugebėjimas sukurti tą “mes”.

 

Žmones galima suskirstyti į dvi grupes.

 

“Šeimos žmonės” – tie, kurie jaučiasi klano, giminės sudėtinėmis dalimis.
“Vieniši vilkai” – šiandien tokių asmenybių moterų tarpe ypatingai daug, tai moterys, orientuotos į karjerą. O vyrai tuščiai laukia iš jų klasikinio moteriško elgesio.
“Mes nesuprantame vienas kito” – čia kai žmonės nejaučia vienas kito, kai užgimsta svetimumo pojūtis. Taip nutinka dėl to, kad tarp partnerių nėra rezonanso, skiriasi jų interesai ir vertybės. Pagrindinis dalykas čionai – ar supranti partnerį, ar priimi jį tokiu, koks jis yra?

 

Šeima – tai patikima slėptuvė, suteikianti galimybę emociškai išsikrauti. Žmonės skirtingai kuria savo asmeninę erdvę: kažkam būtina būti kuo arčiau, reikalingas liečiamasis kontaktas, o kažkas būtina kiek platesnė erdvė ir didesnė distancija. Štai ir gaunasi, kad jis prakiurkso pusę nakties priešais kompiuterio ekrano, o jai norisi dėmesio, švelnumo ir glamonių. Jeigu tai vyksta sistemingai, partneriai arba pradeda jausti susierzinimą, agresiją, arba pasijaučia nemylimi ir vieniši šeimoje.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Vienatvė gali turėti pačių įvairiausių priežasčių ir pasireiškimų.

 

Tai gali būti nesusiformavę komunikacijos įgūdžiai, paprastai tariant – žmogus nemoka bendrauti.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Suaugusiame gyvenime už vienatvės jausmo neretai slepiasi nepilnavertiškumo jausmas. Tai ypač būdinga meilės deficitą patyrusiems vaikams.

 

Priverstinė vienatvė neretai susijusi su neadekvačia saviverte. Arba ji pernelyg žema, arba žmogus turi pernelyg daug pretenzijų.

 

Kaip apsaugoti save nuo vienatvės? Būtina suprasti ir priimti.

 

Reikia suprasti greta esančio žmogaus pergyvenimus ir siekius. Ir priimti žmogų su visomis jo silpnybėmis ir netobulumais.

 

Jeigu suvokiate, kad kažkoks konkretus charakterio bruožas ar įprotis kelia įtampą jūsų santykiuose su partneriu ir jeigu išties branginate šią sąjungą, yra prasmės pradėti keistis. Jeigu žinote, kad mylimam žmogui pastoviai reikia pritarimo, paskatinimo, negailėkite jam pagyrimų, patenkinkite jo norus, užmerkite akis į nedidelius trūkumus. O svarbiausia – svarbu ne tai, kas vyksta, o tai, kaip mes į tai žiūrime.

 

Nelyginkite savo gyvenimo. Lyginti savo gyvenimą su svetimais gyvenimais – absoliučiai beprasmiškas užsiėmimas. Žmonės linkę slėpti nuo aplinkinių savo asmeninį gyvenimą, įvairias nemalonias jo puses. Galite niekada taip ir nesužinoti tikrosios situacijos kito žmogaus gyvenime. Lygiai taip pat funkcionuoja šeimos. Žmonės neneša šiukšlių iš namų (ir tai teisinga). Niekas nežino, kas ten pas juos vyksta už uždarų durų, kokią jie kainą sumoka už viešai demonstruojamą gerovę ir darną. Dėl to visada atrodo, kad kito gyvenimas laimingesnis, sėkmingesnis, o kaimyno partneris/partnerė – labiau mylintys ir rūpestingi.

 

Užsidėti “kitus akinius”. Prie gero žmogus priprantama labai greitai ir nustojama vertinti tai, ką turi, o problemos ir nesklandumai iškeliami į pirmą vietą. Kaip “pakeisti akinius” ir įžvelgti savo gyvenimo pliusus? Naudinga būtų griebtis paprasto metodo “bet užtat…”

 

Fokusuokitės į partnerio pozityvius bruožus. Jų jis visada turi. “Taip, mano vyras uždirba nedaug, bet užtat jis nemėgsta alkoholio”, “Taip, mano žmona šiek tiek irzli, bet užtat puikiai ir skaniai gamina”.

 

Svarbiausias raktas į harmoningus santykius – būti maksimaliai dėmesingu vienas kitam. Vertinkite greta esantį žmogų, dosniai dovanokite jam dvasinę šilumą ir ji būtinai jums sugrįš.

 

Šaltinis: https://seimairnamai.eu/


2500