Nuodėmė: ką iš tikrųjų reiškia ši sąvoka?

Visuotinai priimtu supratimu, nuodėmė yra įsakymų pažeidimas, nusikaltimas, už kurį žmogus tikrai bus nubaustas. Ši nuomonė tik iš dalies teisinga ir labiau atitinka baudžiamosios teisės nuostatas nei krikščionybės dvasią, priskiriant prokuroro funkcijas Dievui.

 

Iš tiesų nuodėmė – tai labiau „klaida, painiava, pražiopsotas tikslas“. Remiantis Biblijos pasakojimu, nuo to momento, kai Adomas ir Ieva išdavė Dievą, atitolo nuo bendrystės su Dievu, jie atitolo nuo savo gyvenimo šaltinio, atsidavė blogai galiai ir tapo mirtingi.

 

Taip besielgiantis žmogus buvo įsivaizduojamas kaip nenuolaidus su Dievu. Po išvarymo iš Rojaus nuodėmė ir mirtis pasklido ne tik žmogaus prigimtyje, bet ir visame fiziniame pasaulyje, kuriuos Dievas iš pradžių sukūrė paklusniems žmonėms.

 

Todėl, remiantis krikščioniškuoju mokymu, žmogaus gyvenimo tikslas yra susivienyti su Dievu, atkurti kadaise prarastą bendrystę su juo, nuolatinį siekį pažinti Dievą, kurį galima įgyvendinti bet kurioje srityje: darbe, bendraujant su artimaisiais, vienatvėje.

 

Nuodėmė yra „sielos liga“, nukrypimas nuo kelio. Tai veiksmas, nenatūralus tikrajai žmogaus prigimčiai ir jam skirtam Dieviškajam planui. Nuodėmė vadinama nusikaltimu Dievui ir artimui, tačiau dar labiau nuodėmė yra žmogaus nusikaltimas prieš save.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Juk įsakymai nėra beprasmis draudimas, bet Dievo meilės pasireiškimas. Pažeisdami juos, mes ne tik sulaužysime tam tikrą tabu, bet ir nepaisysime sielos „saugos technikos“. Tai, ką mes linkę laikyti „bausme už nuodėmes“, iš tikrųjų yra įprastos ir logiškos šio aplaidumo, „ligos komplikacijos“, nuo kurių Dievas bando mus apsaugoti savo įsakymais, pasekmės.

 

Šaltinis: http://nashaplaneta.su/


2500