Juodasis Kaabos akmuo

Kada jis atsirado? Pagal tradiciją laikoma, kad tai įvyko dar prieš žmogaus sukūrimą Žemėje

 

Trumpas aprašymas: juodasis akmuo yra musulmonų garbinimo objektas, esantis Kaabos – žymiausios Mekos šventyklos Mekos sienoje. Musulmonai mano, kad Kaaba yra pati švenčiausia vieta žemėje.

 

Kaip jis atrodo: pusapvalis akmuo, sudarytas iš kelių gabalų arba dalių, sutvirtintų sidabro siūlais. Akmens išmatavimai: apie 25 cm horizontaliai ir 30 cm vertikaliai.

 

Kaaba yra stačiakampio gretasienio formos belangis 15 m aukščio, 12 m ilgio ir 10 m pločio akmeninis statinys. Jo kampai atgręžti į visas 4 pasaulio šalis. Jis stūkso Didžiosios mečetės viduryje, apklotas juodu audiniu kisva. Švenčių dienomis audeklas pakeliamas iki ten, kur 1,5 m aukštyje iš rytų pusės įmūrytas šventas Juodasis akmuo, pasak tradicijos, atneštas Adomo iš Rojaus.

 

Juodasis Kaabos akmuo yra paslaptingas senovinis objektas, kurį viso pasaulio musulmonai gerbia kaip šventą. Manoma, kad jo kilmė siejama su aukščiausiojo dievo Allaho vardu ir kad per tūkstantmečius šį akmenį palietė daugybė šventųjų – nuo Abraomo iki Muhammado. Juodasis akmuo yra įstatytas į šventyklos, kurią griežtai draudžiama lankyti ne musulmonams, sieną.

 

Remiantis islamo religija, šis akmuo atsirado prieš daugelį amžių žemėje iš dangaus. Kažkada daugybė angelų giedojo psalmes, meldėsi, vykdė apeigas ir šoko aplink El-Beytul Mamur – šventą vietą, kuri buvusi tiesiai po Alacho sostu. Alachas palinkėjo, kad Žemėje gyvenantys žmonės turėtų tokią pačią šventovę ir galėtų jį garbinti. Jis įteikė Adomui blizgantį baltą akmenį, kad jis galėtų patekti į Žemę iš rojaus ir įrengti Kaabą. Būtent Kaabą Dievas nusprendė paskelbti musulmonų visuotinio garbinimo vieta. Akmuo buvo pavadintas Aladzhar Alsad, kuris reiškė „laimingiausią“, nes būtent jis buvo pasirinktas iš daugelio kitų rojaus akmenų.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Paėmęs Aladjarą Alsadą į rankas, Adomas nusileido iš rojaus į vieną Indijos salų (dabar ji vadinama Šri Lanka), o Alachas nuvedė jį į Meką – vietą, esančią tiesiai po jo sostu rojuje. Adomas padėjo akmenį ant žemės, o šioje vietoje buvo pastatyta Kaabos šventykla.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kiek vėliau, Žemėje įvykus potvyniui, Kaabos šventykla buvo smarkiai apgadinta, o šventas akmuo Dievo valia buvo perkeltas į saugesnę vietą. Jis liko paslėptas nuo žmonių akių, kol Alachas liepė Abraomui – visų po jo esančių pranašų tėvui – atkurti Kaabą. Arkangelas Gabrielius atvedė Abraomą į Meką, kur turėjo būti iš naujo pastatyta Kaaba. Abraomas ten pastatė Alacho namus, o arkangelas Gabrielius davė jam „šventąjį akmenį“, kad jis galėtų grįžti į savo pradinę vietą.

 

Žemę apgyvendinę žmonės Abraomo garbinimą sujungė su didžiausia pagarba „šventajam akmeniui“. Jie išreiškė šią pagarbą bučiuodami ir paliesdami akmenį. Be to, jie aukojo avis, karves ir kitus gyvūnus prie šventyklos sienų, o jų kraujas buvo tepamas ant akmens. Po kurio laiko akmuo ėmė tamsėti.

 

Per šimtmečius Kaaba dažnai buvo sugadinama stichinių nelaimių, tačiau kiekvieną kartą arabai ją atstatydavo, nes tuo metu laikė ją savo turtu. Galiausiai Kaaba tapo visų arabų genčių garbinimo vieta, nepriklausomai nuo to, kur jie gyveno.

 


7-ojo amžiaus pradžioje Kaabą praktiškai sunaikino didelis gaisras. Nepaisant to, žmonės atstatė ją, padarydami jos sienas aukštesnes ir pastatydami kelių pėdų aukščio duris, kad sargybiniams būtų lengviau stebėti, kas įėjo į šventyklą. Tačiau tarp arabų genčių, kurios kartu dalyvavo šventyklos atstatyme, netrukus prasidėjo ginčai, kurioms iš jų turėtų būti suteikta teisė įrengti šventąjį Juodąjį akmenį. Įvairių arabų genčių atstovai nutarė, kad pirmasis asmuo, įėjęs į šventyklos kiemą, gaus teisę tai nuspręsti.

 

Taip atsitiko, kad pirmasis asmuo, įėjęs į šventyklą, buvo Muhamedas (Mahometas). Tuo metu jis dar nebuvo pranašas, tačiau turėjo garbingą sąžiningo ir patikimo jaunuolio reputaciją. Kai jam buvo pristatyta problemos esmė, Muhamedas priėmė protingą sprendimą ir pasiūlė planą, kuris galėtų patenkinti visų ginče dalyvaujančių šalių interesus. Jis paguldė audinio gabalėlį ant žemės ir jo centre padėjo šventą juodąjį akmenį. Tada paprašė iš kiekvienos genties išrinkti po vieną atstovą, kurie turėjo stovėti aplink ant žemės gulintį audinio gabalą. Kartu jie pakėlė šventą juodąjį akmenį, uždėtą ant audinio, ir nešė į Kaabą, kur pats Muhamedas įstatė akmenį į jam skirtą vietą.

 

Šaltinis (informacijos ir nuotraukų): http://nashaplaneta.su/


2500