Žmonės ir beždžionės mąsto gerokai panašiau, nei galvojome anksčiau

0
281

Kai kurie mąstymo dėsningumai, ypač susiję su kalbos mokėjimu, buvo priskiriami tik žmonėms. Tačiau ar tai tiesa? Naujas mokslinis tyrimas parodė, kad tinkamai paruošiant net beždžionė gali išmokti gramatikos, praneša portalas DW.

 

Žmonės ir beždžionės akivaizdžiai nešneka ta pačia kalba, tačiau šių tolimų giminaičių mąstymas yra gerokai panašesnis, nei buvo galvota iki šiol. Prie tokių išvadų priėjo Kalifornijos, Berklio, Harvardo ir Carnegie Mellon universiteto tyrėjai savo „Science Advances“ moksliniame žurnale paviešintame tyrime.

 

Šis tyrimas pasitelkė 100 tiriamųjų iš skirtingų amžiaus grupių, kultūrų ir rūšių. Tyrėjai atrado, kad čiabuvių čimanių tauta Bolivijoje, JAV gyvenantys darželinukai ir suaugusieji bei makakos turi rekursijos savybę.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Abstrakčios sąvokos

 

Rekursija yra kognityvinis procesas, vykstantis mūsų smegenyse, kai, pavyzdžiui, žmogus dėlioja žodžius, sakinius ar simbolius, norėdamas išreikšti sudėtingesnes komandas, jausmus ar idėjas.

 

Tai yra abstraktus procesas, kuriame taisyklės yra taikomos tik esant toms pačioms taisyklėms – panašiai kaip veidrodis atspindi savo paties atvaizdą, ir šis procesas trunka be galo.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Rekursijos terminas reiškia „atgalinis“ arba „savireferencinis“. Rekursinė struktūra yra būtina visų žmonių kalbų sintaksėje ir semantikoje. Pavyzdžiui, frazė „Pensininko žmonos šuo“. Tai yra pavienių nominalių frazių ar žodžių eilė, kuri yra susijusi viena su kita ir jas sujungus gaunama nauja prasmė.

 

Kitas rekursinių struktūrų pavyzdys, kai į sakinį yra įtraukiamos antraeilės išlygos, kurios pačios turi įtrauktas antraeiles išlygas. Tokiu būdu į sakinį įtraukus, pavyzdžiui, jungtuką „ir“ yra sudaromi ilgesni sakiniai.

 

Kadangi šiems gebėjimams reikalinga sudėtinga mąstymo struktūra, tyrėjai ilgą laiką galvojo, kad beždžionės turėtų turėti gerokai mažesnius rekursinius gebėjimus.

 

Simbolių sekų mokymasis

 

Tyrime dalyvavę dalyviai pirmiausia buvo mokomi atsiminti skirtingas simbolių sekas, pavyzdžiui, {()} ar {[]}. Šios simbolių struktūros yra analogiškos kai kurioms mums geriau suprantamoms lingvistinėms struktūroms.

 

Dalyviai iš JAV ir beždžionės naudojosi liečiamu ekranu, kad sudėliotų simbolius. Teisingai užpildžius seką nuskambėdavo varpelis, o neteisingai – švilpukas. Beždžionėms sėkmės atveju būdavo duodami skanėstai.

 

Kadangi Amazonės džiunglėse gyvenantys čimaniai gyvena gan uždarą gyvenimą be technologijų, jiems simboliai buvo pateikiami ant popierinių kortelių.

 

Neįtikėtinas panašumas

 

Kitame eksperimento etape visiems dalyviams buvo pasakyta teisingai sudėlioti keturis skirtingų kategorijų paveiksliukus, kurie buvo išdėlioti atsitiktine tvarka.

 

Visi tyrimo dalyviai sudėliojo simbolius naudodami rekursinę struktūrą – kai kurie labiau, kai kurie mažiau akivaizdžiai. Pasak tyrėjų, yra įspūdinga, kad pavyko įrodyti tokį elementarų panašumą pagal tai, kaip buvo išdėlioti simboliai.

 

Taip yra todėl, kad čimanių suaugusieji, JAV darželinukai ir beždžionės turi vieną bendrą bruožą – jie neturi elementarių matematinių ir skaitymo žinių.

 

Ne taip žmogiška, kaip buvo tikėtasi

 

Beždžionės šiame eksperimente pasirodė geriau, nei mokslininkai tikėjosi.

 

„Mūsų duomenys perša nuomonę, kad pakankamus apmokymus gavusios beždžionės yra kognityviškai gabios atkurti rekursinį procesą. Akivaizdu, kad šis gebėjimas nėra toks unikalus tik žmonėms, kaip buvo manoma anksčiau“, – teigė prie tyrimo prisidėjęs doktorantas Samas Chayette‘as.

 

Šis tyrimas, pasak mokslininkų, pateikia visai naują perspektyvą apie žmonių kalbos vystymąsi.

 

„Pirmą kartą mes turime prasmingos empirinės medžiagos apie žmonių ir kitų primatų mąstymo struktūrą, – teigė tyrimo bendraautoris Stephenas Piantadosis. – Šie rezultatai yra atitinkantys ankstesnius tyrimus, teigiančius, kad beždžionės taip pat gali išmokti mūsų gramatikoje esančias struktūras.“

 

Beždžionės, besimokančios gramatikos

 

Norint kalbą tinkamai apdoroti ir interpretuoti reikia aukšto lygio gramatinių struktūrų suvokimo. Šį gebėjimą hipotetiškai tyrėjai buvo priskyrę išimtinai tik žmonėms.

 

Tačiau eksperimentas su babūnais parodė, kad beždžionės geba išmokti vadinamąsias bekontekstes gramatines struktūras. Jos yra suvokiamos veidrodiniu principu, pavyzdžiui, AB/BA ar ABC/CBA.

 

Beždžionės turėjo sekti judantį objektą liečiamame ekrane. Objektai judėjo pagal veidrodinį arba kontekstinį pasikartojimo principą (AB/AB, ABC/ABC). Labai dažnai į sekas buvo specialiai įveliama klaidų.

 

Panašiau, nei tikėtasi

 

Tyrėjai atrado, kad beždžionės pastebėdavo klaidų veidrodinėje sekoje. Tai reiškia, kad jie suprato esančios teisingos sekos buvimą. Tačiau joms nepavyko pastebėti klaidų pasikartojimo sekose.

 

Pasikartojimo sekos yra dalis kontekstinės gramatikos dalis. Joms suprasti reikalingos platesnės mąstymo galimybės.

 

Taigi, rezultatai parodė, kad nors rekursija ir sudėtingų gramatinių struktūrų apdorojimas yra geriau įsišaknijęs žmogaus mąstysenoje, beždžionės taip pat geba tai išmokti. Tai reiškia, kad šie gebėjimai nėra tokie unikalūs žmonėms, kaip buvo manyta anksčiau.

 

Šaltinis: https://www.alfa.lt/

2500