Trys emociškai sekinantys įpročiai, kurių derėtų atsisakyti

0
1181

Daugelis mūsų stengiasi atsisakyti įvairių žalingų įpročių (rūkymo ar alkoholio vartojimo), taip pat ieško kuo sveikesnių maisto produktų tam, kad kūnas būtų laimingas ir sveikas. Egzistuoja ir toks dalykas kaip emociniai įpročiai, kurie mus sekina. Jų atsisakymas taip pat galėtų būti „gyvenimo dietos“ dalis. Tokie sekinantys įpročiai sukelia ilgalaikes fizines ir dvasines pasekmes. Jeigu šie įpročiai būtų koks nors prastas, mūsų organizmui netinkantis maistas, priaugtume daug „emocinio svorio“, kuris kenkia mums.

 

Kokie tai yra įpročiai ir kaip jų atsisakyti?

 

Nepamatuoti lūkesčiai sau ir pasauliui

 

Lūkesčiai dažniausiai yra apibūdinami kaip įsitikinimai apie tai, koks pasaulis turėtų būti, kaip jis turi atrodyti ir kaip veikti. Pavyzdžiui, kaip turėtume jaustis, ką jau turėtume būti pasiekę, kaip žmonės turėtų su mumis elgtis. Jei mūsų susikurti lūkesčiai nesutampa su tikrove, gali kilti didelis nepasitenkinimas. Tikėtina, kad mūsų susikurti lūkesčiai sau, kitiems ir visam pasauliui dažnai nebus įgyvendinti, netaps tikrove, todėl projektuojant įsivaizdavimus apie pasaulį mus gali nuolat kankinti nepasitenkinimas. Pavyzdžiui, didelius sau lūkesčius keliantys abiturientai nori gauti kuo daugiau šimtukų iš egzaminų, tačiau dažnu atveju tai nėra realistiškas pasaulio matymas. Tokius aukštus standartus gali pasiekti ne kiekvienas. Vadinasi, įsivaizduojamas pasaulis retai kada tampa realus, o tai kelia įtampą ir frustraciją.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kiekvieną rytą reikia atsikelti anksti tam, kad galėtumei pasportuoti, nes taip elgiasi „sėkmingi“ žmonės. Kiekvienas elektroninis laiškas turi būti atsakytas per kelias minutes, nes taip elgiasi geri darbuotojai ir gerbiami žmonės. Turi būti laimingas dėl to, kad taip elgiasi žmonės, besidžiaugiantys gyvenimu ir nuolat dėkojantys Dievui už tai, kad apskritai gyvena. Visi šie lūkesčiai mus gali įvilioti į „emocinius spąstus“, nes pasaulis ne visuomet yra toks, koks jis mums atrodo. Kognityvinės psichologijos specialistai dažnai kartoja, kad teiginiai, kuriuose dominuoja žodžiai „reikia“, „taip turėtų ar neturėtų būti“ yra viena iš mąstymo klaidų, kuri neigiamai veikia mūsų emocinę savijautą, veda į nerimą ir depresiją. Tokių teiginių pravartu atsisakyti tam, kad jaustumėmės geriau ir mažiau sekintume save.

 

Nuolatinis savęs lyginimas su kitais

 

Kartais palyginti save su kitais nėra taip jau blogai, juk būtent tokiu būdu suvokiame, kas mums svarbu, kokius dalykus norime pasiekti, kas mums įdomu. Žiūrėdami į kitus, įsivertiname save.

 

Tačiau kartais save vertinant pritrūksta objektyvumo, tai kenkia mūsų psichologinei savijautai, mažina motyvaciją ir savivertę. Visuomet atsiras žmonių, kurie bus už jus protingesni, gražesni ar turtingesni. Savęs lyginimas su daugiau pasiekusiais žmonėmis gali turėti ir neigiamą, ir teigiamą poveikį. Viena vertus, toks lyginimas gali įkvėpti, motyvuoti, kita vertus, galite pasijusti nieko nepasiekę, neadekvatūs, nekompetetingi. Jei lyginsite save su mažiau pasiekusiais, jūsų savivertė turėtų pakilti.

 

Socialiniams tinklams tapus svarbia mūsų kasdienybės dalimi, save su kitais lyginame dar dažniau. Patikrinę kitų žmonių paskyras, daugelis jaučiasi gerokai prasčiau dėl savo pasiekimų – juk ten gyvenimas visuomet atrodo geresnis.

 

Svarbiausia užduoti sau klausimą, koks yra šio lyginimo tikslas. Ar jis padeda augti kaip asmenybei? Ko galima išmokti iš savęs lyginimo su kitais? Kaip jis jus verčia jaustis?

 

Derėtų prisiminti, kad savęs lyginimo su kitais procesas dažniausiai nėra objektyvus ir sąžiningas. Juk niekada nematome viso žmogaus portreto, o tik kelias dalis, taip pat dažniausiai lyginame savo būseną su kito žmogaus būsena, tačiau labai retai galvojame apie skirtingas aplinkybes, kurios mus į tas būsenas atvedė. Ar jaučiatės blogai dėl to, kad jūsų universiteto draugas jau nusipirko butą, o jūs vis dar mokate nuomą už savąjį? Taip galėjo nutikti dėl skirtingų gyvenimo aplinkybių . Gali būti, kad minėtasis draugas, tam, kad susimokėtų būsto paskolą, dirba nemėgstamą darbą, jam taip pat galėjo padėti tėvai ar giminaičiai.

 

Lyginant save su kitais reikia į situaciją žiūrėti kuo objektyviau ir sąžiningiau – atsižvelgti į daugybę faktorių, o ne tik tai, kaip gyvenimai atrodo iš išorės.

 

Pernelyg didelis įsitraukimas

 

Kai kurie žmonės yra linkę imtis daugiau veiklų, nei jie gali įgyvendinti.

 

Pernelyg didelis įsitraukimas ir pernelyg didelis įsipareigojimų skaičius gali sukelti visa apimantį nerimo jausmą, psichologinį nuovargį ir kognityvinį perteklių. Pernelyg didelis įvairiausių veiklų skaičius didina tikimybę, kad nė vienas iš daugybės darbų, kuriuos darome, nebus atliktas kokybiškai ir atidžiai.

 

Tokią gyvenimo kryptį pasirenkame dėl kelių priežasčių. Visų pirma dėl to, kad užsiėmę žmonės atrodo labai sėkmingi, svarbūs ir kompetentingi. Nors veiklumas yra kitiems žmonėms patraukli savybė, kaina, kurią mokame dirbdami per daug, yra labai didelė. Kuriama vis daugiau programėlių telefone, skirtų mums priminti apie tai, kad jau turėtume pailsėti ir atsipalaiduoti.

 

Šiuolaikinei visuomenei taip pat būdingas baimės ką nors praleisti (angl. fear of missing out) fenomenas. Dažnai galvojame, kad sakydami „ne“ nepatirsime daug nuostabių, gyvenimą keičiančių dalykų. Būtent todėl dažniau sakome „taip“, o tik vėliau galvojame, kaip sėkmingai įgyvendinti visus įsipareigojimus. Ironiška, tačiau, baimindamiesi sakyti „ne“, kenčiame nuolatinį nuovargį, nepagalvodami, kokią įtaką mūsų gyvenimui daro veiklų perteklius.

 

Siekiant išvengti šių trijų emociškai sekinančių įpročių reikėtų sąmoningai žiūrėti į savo veiksmus ir mintis. Siekdami priimti geresnius sprendimus, turėtume išsiaiškinti, ar mūsų lūkesčiai yra realistiški, ar į save žiūrime objektyviai, ar įsipareigojame išmintingai.

 

Šaltinis: https://www.vlmedicina.lt/

2500