Mokslo scenarijus „Diena po rytojaus“: Globalus atšilimas veda link naujo ledynmečio

0
560

Dviejų mokslininkų, iš JAV ir Kinijos, darbas „supriešino“ mokslo pasaulį. Jie priėjo išvados, kad vyksta „vandenyno konvejerio“ – pasaulinės srovių sistemos, atsakingos už termoreguliaciją pasaulyje, lėtėjimas su toliau sekančiu visišku jos sustojimu. Remiantis jų teorija, šis mechanizmas nustos siurbti šilumą iš pietų į šiaurę ir dalis planetos užšals, o dalis pradės kaisti vis greičiau.

 

Mokslinis katastrofos filmo „Diena po rytojaus“ scenarijaus įkūnijimas sulaukė griežtos daugelio klimatologų kritikos. Xianyao Chen iš Kinijos vandenyno universiteto ir Ka-Kit Tung iš Vašingtono universiteto tiria Atlanto vandenyno sroves. Šios srovės, įskaitant Europą šildančia Golfo srovę, yra „vandenyno konvejerio“, apimančio Žemės rutulį, dalis. Šilti srautai veržiasi į šiaurės ašigalį vandenyno paviršiumi, paskui susimaišo su šalta srove, nugrimzta gilyn ir grįžta atgal.

 

Šis procesas yra svarbiausias planetos termoreguliacijos elementas. Tai štai, mokslininkai pareiškė, jog „konvejeris“ smarkiai lėtėja. Ir šis sulėtėjimas yra tiesiogiai susijęs su globaliu atšilimu. Reikalas yra tame, kad Arkties ledas susideda iš gėlo vandens. Didžiuliai ledkalniai, atitrūkę, pavyzdžiui, nuo ledinio Grenlandijos skydo, atskiedžia jūros vandenį, todėl jis yra mažiau sūrus. Tokie vandenys nustoja grimzti vėsdami, „konvejeris“ sulėtėja ir galiausiai sustoja. Būtent tai sukėlė senovės ledynmečių periodus. Tokiu atveju susidaro užburtas ratas: kuo pastebimiau kyla temperatūra, tuo lėtesnės tampa srovės, o tai, savo ruožtu, lemia tolesnį temperatūros didėjimą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kaip savo teorijos įrodymą kinų ir amerikiečių mokslininkai cituoja pastaraisiais metais Žemėje atliktų temperatūros matavimų grafiką. Srovių lėtėjimas, kuris iš tikrųjų vyksta, sutapo pagal laiką su vidutinės metinės temperatūros augimu. Likusi visos mokslo bendruomenės dalis visumoje sutinka su šiomis išvadomis – scenarijus „Diena po rytojaus“ Šiaurės pusrutulyje tikrai anksčiau ar vėliau laukiamas.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Klimatologai tik ramina, kad Golfo srovė sustos dar ne šiame amžiuje. Vieną tik neapgalvotą išvadą padarė Chenas ir Tongas, – kad viskas, ką jie aprašė, yra natūralus procesas, kuriame žmogaus įtaka yra minimali. Tai yra, paaiškėja, kad dėl žmogaus vykdomos veiklos kylanti oro tarša ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurias išmeta transportas, pramonė ir gyvulininkystė klimato kaitos metu, nevaidina didelio vaidmens.

 

Čia į mokslo diskusiją įsiterpia politika ir prasideda skandalas. Michaelas Mannas iš Pensilvanijos universiteto (JAV) ir Stefanas Ramstorfas iš Potsdamo universiteto (Vokietija) viešai nesutiko su Cheno ir Tungo išvadomis, rašo „Ars Technica“. Ka-Kit Tungui buvo priminta, kad jis buvo vieno prieštaringai vertinamo tyrimo, kuriame teigiama, jog žmonių dalyvavimas globaliniame atšilime per pastaruosius 70 metų mažėja, nepaisant augančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, bendraautorius. Ir jau tada mokslininkas buvo apkaltintas daugelio faktų ignoravimu, apsimetant, jog nematė savo pirmtakų tyrimų. Tačiau naujame tyrime Tungas remiasi savo senaisiais rezultatais, kurie vėl sukelia oponentų kritiką.

 

Mannas ir Ramstorfas pabrėžia, kad ilgą laiką buvo žinoma, kad srovės lėtėja, tačiau publikuotame darbe ankstesni kolegų argumentai nėra svarstomi. Vietoj to pateikiamas labai rimtas pareiškimas be reikalingos įrodymų bazės. Michaelas Mannas sako, kad norint patvirtinti naująją teoriją, reikia geležinių įrodymų, o ne prielaidų. Mums reikia patikrintų ir veikiančių modelių, o vietoj jų pateikiamas pavojingas teiginys, kad žmogus daro minimalią įtaką pasaulio klimato pokyčiams. Kritikai pažymi, kad visuotinis atšilimas yra susijęs ne su Golfo srovės ir kitų srovių greičiu, o su žmonių veiklos įtaka. Vandenyno konvejeris gali sustoti ir užšaldyti šiaurinį pusrutulį dar labai negreitai, o su globalaus atšilimo pasekmėmis pasaulis susiduria jau dabar.

 

Šaltinis: https://infa.lt

2500