Kas lauktų žmonijos, jeigu pavyktų išnaikinti visus virusus? Vargu, ar kas to norėtų

Koronaviruso pandemija sukaustė pasaulį ir pridarė daug rūpesčių žmonijai. Kyla natūralus klausimas, kaip atsikratyti įkyraus ir sunkiai išgyvendinamo viruso. Tačiau, jeigu visi virusai staiga išnyktų, pasaulis taptų visiškai kitokia vieta – tik vargu ar mes norėtume, kad taip būtų.

 

Stebint gąsdinantį Covid-19 pandemijos paveikslą, kurį žmonės mato žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, galima pamanyti, kad virusai tik tuo ir užsiima, kad bando pražudyti kuo daugiau žmonių. Per pastarąjį tūkstantmetį virusų sukeliamos ligos nusinešė nesuskaičiuojamą kiekį gyvybių. Kai kurie virusai pražudydavo ir ženklią planetos gyventojų dalį: ispaniškojo gripo pandemijos aukomis 1918-aisiais tapo nuo 50 iki 100 mln. žmonių. Manoma, kad dar 200 mln. Mirė nuo tymų vien per XX a. Ir dabartinė situacija su Covid-19 – tik dar vienas nesibaigiančios mirtinų virusų puolamos žmonijos etapas. Galimai, yra ne vienas manantis, kad „geriau jau tų virusų nebūtų išvis“. Tačiau tai būtų mirtina klaida. Mokslininkų teigimu, labiau mirtina už bet kokį mums žinomą siaubingą virusą.

 

„Jeigu visi virusai staiga išnyktų, pasaulis taptų nuostabiu – kažkur dienai ar kelioms. O tuomet mes visi numirtume, štai ir viskas, – BBC cituojamas epidemiologas Tony Goldbergas. – Svarbiausios funkcijos, už kurias yra atsakingi virusai, yra gerokai vertingesnės už jų sukeliamą žalą“.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Mokslas net nežino, kiek iš tiesų yra virusų

 

Daugelis žmonių net nesuvokia, kokį svarbų vaidmenį virusai atlieka Žemėje, kreipdami dėmesį tik į tuos, kurie mus žudo. Beveik visi virusologai tiria išskirtinai tik patogenus, ir tik visiškai neseniai keli mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip veikia virusai, dėl kurių gyvi tiek mes, tiek ir visa mūsų planeta. Šių tyrimų dėka paaiškėjo, kad „gerųjų“ virusų yra absoliuti dauguma. Mes tiesiog apie bloguosius dažniau girdime. Maža to, mokslininkai jau dabar aiškiai gali pasakyti: be virusų mūsų planeta, tokia, kokią ją dabar žinome, baigtų savo egzistavimą. Ir net jei mes sugalvotume kažkokiu būdu išnaikinti visus virusus Žemėje, tai yra praktiškai neįmanoma. Įsivaizdavus, koks pasaulis galėtų būti be virusų, mes galėtume geriau suprasti, kokie jie svarbūs mūsų išgyvenimui, ir kaip daug mums dar teks aiškintis apie šias mikroskopines gyvybės formas, kurios yra, nepaisant visko, labai sudėtingos sistemos dalis. Pirmoji problema: mokslininkams netgi nėra aišku, kiek iš viso Žemėje yra virusų. Oficialiai klasifikuoti tūkstančiai, tačiau iš tiesų jų yra milijonai. Nežino mokslininkai ir to, kokia šių virusų dalis yra pavojinga žmogui. „Statistiniu požiūriu pavojingų virusų procentas artėja link nulio, – teigė Curtis Suttle‘as, virusologas ir ekologas iš Britų Kolumbijos universiteto. – Beveik visi esami virusai nėra mums kenksmingi.“

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Naudingi ėdrūnai

 

Ką mokslininkai tikrai žino, tai kad fagai (gr. Phagos – ėdikas; bakteriofagai, virusai, pažeidžiantys virusines ląsteles) – neįtikėtinai svarbūs. Bakterijų pasaulyje tai yra pagrindiniai grobuonys. Be jų mūsų lauktų labai sunkūs laikai, aiškina ekspertai. Bakteriofagai yra pagrindinis vandenynų bakterijų populiacijos reguliuotojas, kaip ir, tikėtina, likusiose mūsų planetos ekosistemose. Jeigu virusai staiga išnyktų, kai kurios tokios populiacijos, tiesiog „išsprogtų“ ir išnaikintų kitas, kurios išvis nustotų augusios. Vandenynams tai taptų ypač dideliu iššūkiu, nes jame daugiau nei 90 proc. Visos gyvybės sudaro mikroorganizmai. Ir tie mikrobai sukuria iki pusės deguonies mūsų planetoje – procesas, kuris įmanomas tik dėl virusų. Šie virusai kiekvieną dieną sunaikina apie 20 proc. visų vandenyno mikrobų ir apie 50 proc. visų vandenyno bakterijų. Tuo jie taip pat aprūpina pakankamu kiekiu maistingų medžiagų deguonį gaminančiam planktonui – faktiškai palaiko gyvybę planetoje. „Kuomet nėra mirties, tai nėra ir gyvybės, todėl kad gyvybė absoliučiai priklauso nuo medžiagų recirkuliacijos, – pažymi C. Suttle’as. – Virusai yra labai svarbūs tokiam perdirbimui“.

 

Mokslininkai, tyrinėję kenkėjiškų vabzdžių veiklą, taip pat aptiko, kad virusai yra kritiškai svarbūs jų populiacijos skaitlingumo mažinimui. Jeigu kai kurios rūšys pradeda pernelyg sparčiai daugintis ir augti, „ateina virusas ir juos išnaikina“, teigiama tyrime. Ir tai yra visiškai natūralus ekosistemų veikimo būdas, paaiškinantis, kodėl virusai yra labai svarbūs jos dalyviai.

 

Šis procesas vadinamas „nužudyk nugalėtoją“ ir yra gana paplitęs daugelyje kitų rūšių, įskaitant ir mūsiškę – pandemijos yra puikus to įrodymas. „Kuomet populiacija tampa pernelyg skaitlinga, virusai pradeda neįtikėtinai sparčiai daugintis ir sumažina jos apimtis, paliekant vietos visoms kitoms gyvybėms“, – aiškina C. Suttle’as. Jeigu visi virusai staiga išnyktų, pačios konkurencingiausios rūšys pernelyg staigiai išsiplėstų ir taip pridarytų žalos likusioms – išnyktų biologinė įvairovė planetoje. Mokslas taip pat žino, nors tai dar ir nėra iki galo ištirta, apie teigiamą virusų poveikį žmonių ir gyvūnų organizmams. „Šie dalykai kol kas nėra iki galo ištirti, tačiau mes aptinkame vis daugiau ir daugiau tokio glaudaus savitarpio ryšio su virusais, kaip svarbiausiais ekosistemos elementais“, – cituojamas C. Suttle’as.

 

Virusai ne tik puola, bet ir saugo žmones

 

Žmonių organizme esančių kai kurių nekenksmingų virusų suteikiama „apsauga“ leidžia išvengti kai kurių mirtinų patogenų. Yra nustatyta, kad C tipo GB virusas leidžia žmogaus organizmui sulėtinti AIDS vystymosi eigą į jį patekus ŽIV infekcijai. Taip pat nustatyta, kad užsikrėtę C tipo GB virusu asmenys rečiau miršta užsikrėtę Ebolos virusu. Dėl pūslelinės (herpetinės infekcijos) pelės tampa mažiau jautrios tam tikroms bakterinėms infekcijoms, įskaitant buboninį marą ir listeriozę. Su žmonėmis atlikti tokių tyrimų neįmanoma dėl etinių sumetimų, tačiau mokslininkai mano, kad rezultatas būtų panašus.

 

Maža to, fagoterapija (infekcinių ligonių gydymas bakteriofagų preparatais) – viena iš perspektyviausių medicinos sričių. Ir ne tik dėl vis augančio patogenų atsparumo antibiotikams, tačiau ir todėl, kad bakteriofagus galima tiksliai nutaikyti į konkrečias bakterijų rūšis – skirtingai nuo antibiotikų, kurie naikina visas bakterija be atrankos. „Kuomet antibiotikai nebegali niekuo padėti, žmonių gyvybes gelbėja virusai“, – pažymi C. Suttle’as. Maža to, visi virusai yra neįkainojamas naujų DNR genuose – pagrindinio evoliucijos būdo – šaltinis. Kitaip tariant, visų virusų dingimas atsilieptų evoliucijos galimybėms visai mūsų planetos gyvybei, įskaitant ir homo sapiens. Virusų elementai sudaro apie 8 proc. žmogaus genomo, o žinduolių genomuose yra maždaug 100 tūkst. genų liekanų, kadaise priklaususių virusams. Pavyzdžiui, 2018 m. dvi tyrimų grupės aptiko, kad virusinės kilmės genas koduoja baltymą, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant ilgalaikę atmintį, perduodant informaciją tarp nervų sistemos ląstelių. Meksikos universiteto virusologė Susana Lopez Charreton BBC pažymėjo, kad „be virusų mes esame pasmerkti“.

 

2020-ieji be pasaulį jau sukrėtusios pandemijos gali atnešti ir biblinio masto tragediją – Rytų Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos ir net Rusijos pietiniuose regionuose pastebėti gigantiški spiečiai skėrių. Jie naikina pasėlius milžiniškose teritorijose – nuo Tanzanijos, Kenijos ir Somalio iki Pakistano, Indijos ir Kinijos.

 

Šaltinis: https://www.tv3.lt/


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
šiaipžmogus

o kodel negaletu sukurt viruso ar ‘patobulint’ iš jau esamu, kad apmažint tu skeriu populiacija–tikrai prie bado prives žmonija tie gyviai. o dabar, kai žiemos šiltos, jie gali prisitaikyt gyventi bet kur… kai pagalvoji, tai skeriai yra pavojingesni už covid virusa-galybe žmoniu net simptomu nejute perserga….