Dažnai sapnuojate košmarus? Specialistai pasakė, kas tai lemia

Žmonės praleidžia trečdalį savo gyvenimo miegodami. Ir nors sapnai bei jų reikšmės seniai domino žmones apie juos nėra daug duomenų. Tačiau tobulėjant technologijoms tapo įmanoma ištirti smegenų veiklą miegant, o viso pasaulio mokslininkai ir psichologai nuolat dalijasi savo rezultatais, taip pamažu atsakydami į šį klausimą.

 

Turbūt kiekvienas iš mūsų turi istoriją apie sapną, kuriame nutiko keistų dalykų, kurie po mūsų pabudimo atrodė visiška nesąmonė. Jei jums įdomu sužinoti, kodėl taip nutinka, yra keletas paaiškinimų, rašo brightside.me.

 

Kiekvienas žmogus turi savo unikalius sapnus, nes žmonės kiekvieną dieną patiria įvairiausių emocijų ir įvykių. Kai užmiegate, jūsų smegenys ir toliau sunkiai dirba, paskirstydamos akimirkas į trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Tai lygina nesenus įvykius su įvykusiais seniai.

 

Štai kodėl jūs galite pamatyti tokius dalykus iš vaikystės, kai žaidžiate su senu augintiniu naujoje vietoje, pavyzdžiui, ten, kur šiuo metu gyvenate. Viskas atsitinka greito akių judesio miego stadijoje, trunkančioje 10-20 minučių ir keletą kartų besikartojančios per naktį. Ši fazė taip pat žinoma kaip „paradoksinis miegas“, kuri savo pavadinimą gavo dėl fiziologinių panašumų į žmogaus pabudimo būseną.

 

Būtent šioje fazėje suaktyvėja visos smegenų dalys, išskyrus tas, kurios atsakingos už logiką. Be to, miego metu sumažėja serotonino ir norepinefrino, kurie yra neurotransmiteriai, atsakingi už logiką ir dėmesį, koncentracija. Todėl nenuostabu, kad mūsų sapnai praranda bet kokį logikos jausmą.

 

Kodėl mes sapnuojame košmarus?

 

O košmarai? Kodėl sapnuose matome apokalipses ir zombius, persekiojamus ir kitus ne itin malonius scenarijus? Šveicarijos ir Amerikos mokslininkai surengė eksperimentą, kuriame jiems pavyko rasti atsakymą į šiuos klausimus.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Jų nuomone, tai tam tikras nervų sistemos mokymas, padedantis žmogui susidoroti su neigiamomis emocijomis realiame gyvenime. Savo straipsnyje mokslininkai rašo, kad emocijos, kurias jaučiame sapnuose, padeda mums išspręsti emocinį spaudimą ir paruošia žmogų būsimiems stresams.

 

Mokslininkai tyrė įvairių smegenų dalių veiklą miego metu naudodamiesi elektroencefalograma. 18 savanorių buvo prabudę kelis kartus per naktį buvo apklausiami, kokius sapnus mato ir ar tie sapnai buvo košmarai. Dėka jų atsakymų ir smegenų veiklos analizės tyrėjai nustatė dvi smegenų sritis, atsakingas už košmarus. Tai yra sala ir vidurinės smegenys.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kad ir kaip būtų įdomu, šios 2 smegenų dalys suaktyvėja tose pačiose situacijose, kai žmogus jaučia nerimą arba išsigąsta realiame gyvenime. Sala (lot. insula) yra atsakinga už emocijų vertinimą ir pradeda veikti automatiškai, kai tik žmogus jaučia nerimą. Vidurinės smegenys paruošia asmenį tinkamam reagavimui iškilus grėsmei ir kontroliuoja, kaip asmuo elgiasi, kai yra pavojus. Tolesniame tyrime mokslininkai nustatė, kad tie, kurie ilgiau košmarai ir dažniau reagavo į neigiamus dalykus realiame gyvenime, buvo ne tokie griežti.

 

Iki šiol tapo aišku, kad tai, kaip mūsų pasąmonė bendrauja su mumis ir padeda išspręsti problemas, verčia jaudintis. Pvz., Mokslininkų teigimu, sapnai dažnai susiję su neišspręstomis žmogaus problemomis. Bet, kaip minėjome anksčiau, sapnai ištirti nepakankamai ir dar laukia daug įdomių įžvalgų.

 

Čia yra keletas įdomesnių faktų apie sapnus, kurių tikriausiai nežinojote: Nauji įgūdžiai ir žinios, pavyzdžiui, mokymasis groti pianinu, dedami ant būtinų „lentynų“ jūsų smegenyse miegant. Tai palengvina jų prisiminimą. Nepaisant to, ar ruošiatės egzaminui, ar tiesiog norite prisiminti rytojaus darbų sąrašą, atmintį pagerins geras miegas.

 

Žmogus be miego gyvens dar mažiau nei be maisto. Rekordinis dienų, kurias žmogus praleido be miego, skaičius yra 11. Nerekomenduojame kartoti šio eksperimento, nes, be rimtų psichikos problemų, jis taip pat gali baigtis mirtimi. Iki 15% planetos žmonių vaikšto per miegus. Jie gali ne tik sėdėti ant lovos ar klaidžioti po kambarius, bet ir gali išeiti iš namų bei nukeliauti didelius atstumus miegodami. Įsitikinimas, kad jų nereikėtų pažadinti, yra mitas. Daugeliu atvejų tai iš tikrųjų būtina.

 

Žmonės, kurie miega nepakankamai, turi padidėjusį apetitą, nes sumažėja leptino (apetitą reguliuojančio hormono) kiekis. Per pirmąsias 5 minutes po pabudimo pamirštame 50% savo sapnų. Dar po 5 minučių pamirštame beveik viską, ką matėme sapnuose. Zigmundas Froidas tikėjo, kad už tai atsakingos mūsų smegenys, bandančios viską pašalinti iš atminties, nes mūsų sapnuose atsiskleidžia paslėptos mintys. Vis dėlto šiandien egzistuoja skirtinga teorija, teigianti, kad atsibudę mes įjungiame smegenis ir pamirštame savo sapnus dėl aktyvaus jų darbo.

 

Šaltinis: https://www.tv3.lt/


2500