Senėjimas prasideda nuo 30-ies. Ką reikia žinoti, kad netektų verkti dėl pokyčių

Gimstame, augame, bręstame, sulaukę 20-25 metų išgyvename tam tikrą stabilumo etapą, o apie trisdešimtuosius metus organizmo funkcijos ima silpnėti.

 

„Senėjimas – natūralus fiziologinis procesas, tad nereikėtų stebėtis, kad jis vyksta ir su juo kovoti,“ – tokiais žodžiais pokalbį apie sveiką senėjimą pradeda Dalia Matusevičienė, stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala“ specialistė.

 

Mes taip linkę sureikšminti ir slėpti pirmuosius vizualius senatvės pėdsakus, tačiau retai susimąstome apie nematomus degeneracinius pokyčius, vykstančius visose kūno sistemose. Būtent apie juos, o ne apie raukšles ir žylančius plaukus, bei jų atitolinimą ir bus Dalios pasakojimas, – rašoma pranešime spaudai.

 

Senėjimo slenkstis – 30 metų

 

Gimstame, augame, bręstame, sulaukę 20-25 metų išgyvename tam tikrą stabilumo etapą, o apie trisdešimtuosius metus organizmo funkcijos ima silpnėti. Žinoma, fiziškai tų pokyčių pradžios daugelis nejaučia ir gali dar ilgai nejausti.

 

Tačiau 50 metų daugeliui tampa kritiniu amžiumi, kai organizmo pokyčiai ima vis dažniau apie save priminti skausmu ar kitokiais negalavimais. Tada ne vienas sutrinka, jaučia pyktį, sutrikimą.
Neretai tenka išgirsti: „Kas gi su manimi atsitiko? Anksčiau buvau sveikas, nieko nejaučiau, o dabar taip staiga…“ Deja, staiga įvyksta tik trauma, o visi degeneraciniai procesai vyksta lėtai.

 

Tad peržengus tą savotišką senėjimo starto slenkstį ties trisdešimtaisiais metais, vertėtų pradėti skirti daugiau laiko sau, savo kūnui ir sveikatai. Pradėję anksti galėsite nuveikti daug svarbių dalykų, padėsiančių užkirsti kelią skausmingiems senatviniams padariniams.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kiekvienas senstame savo tempu, tad labai svarbu žinoti, kas gi tą tempą lemia? Tikrai ne vieną girdžiu kaltę verčiant genams. Taip, jie turi įtakos, tačiau kur kas įtakingesni yra mūsų gyvenimo įpročiai (būtent juos neretai ir paveldime iš savo senelių ir tėvų), aplinka, kurioje gyvename, žalingi įpročiai, mitybos ypatumai, fizinio aktyvumo lygis.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tai patvirtina ir Pasaulinė sveikatos organizacija, kurios surinkti duomenys teigia, kad žmogaus sveikatą lemia: gyvensena (50 proc.), aplinka (20 proc.), genetika (20 proc.) ir medicinos priežiūra (10 proc.).

 

Nematomi senėjimo procesai

 

Degeneraciniai pokyčiai įkopus į ketvirtą dešimtį vyksta visose kūno sistemose. Kaulai iki trisdešimties metų auga, tvirtėja, atsistato, vėliau, deja, sparčiau vyksta irimo, nei atsistatymo procesai, tad mažėja kaulų tankis, pakinta ir sąnarių kremzlės. Taip pat mažėja raumenų masė, raumenys netenka elastingumo ir lankstumo, santykinai daugėja riebalinio audinio. Dėl mažesnio fizinio aktyvumo sulėtėja medžiagų apykaita, auga kūno svoris, formuojasi kūno kompozicijos pokyčiai, didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis.

 

Dėl kremzlių ir šonkaulių pakitimų su amžiumi krūtinės ląsta darosi ne tokia paslanki kvėpuojant, silpsta kvėpavimo procese dalyvaujantys tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma, mažėja įkvepiamo oro kiekis, tad arterinis kraujas mažiau prisotinamas deguonimi ir mes dažniau dūstame fizinio krūvio metu.

 

Širdies ir kraujagyslių sistemos variklio, širdies, raumuo silpsta, prastėja arterijų elastingumas, silpnėja kraujagyslių sienelės. Tai skatina venų išsiplėtimą, aterosklerozės formavimąsi. Taip pat didėja arterinis kraujospūdis, jis pakyla fizinio krūvio metu ir ne taip greitai normalizuojasi.

 

Storėjantys nugaros smegenų dangalai lemia nervų sistemos pokyčius. Ima lėtėti informacijos perdavimas iš vieno neurono į kitą, kartu lėtėja ir motorinės funkcijos.

 

Senatviniai procesai keičia kūną, tačiau tai nereiškia, kad visi senatvėje būsime silpni ir ligoti. Sveika senatve be ryškesnių sutrikimų galima džiaugtis anksti pradėjus atsakingai elgtis su savo kūnu. Net jei iki šiol savimi deramai nesirūpinote, pradėti nevėlu niekada. Svarbu keistis dabar.

 

Gyvybingumą užtikrina judėjimas

 

Mūsų įvardinta senėjimo pradžia dažnai sutampa su laiku, kai baigę mokslus siekiame karjeros, gyvenimo tempas vis greitėja, mažiau laiko lieka judėjimui, fiziniam aktyvumui, mažiau dėmesio skiriame mitybai. Čia būtų pats laikas stabtelti, pamąstyti ir sudaryti planą, padėsiantį judėti link sveikos, aktyvios brandos ir žvalios senatvės.

 

Sveikas senėjimas neįsivaizduojamas be reguliaraus fizinio aktyvumo, sveikos dietos, psichologinio stabilumo, bendravimo ir kokybiško poilsio. Beje, viena iš priemonių išsaugoti psichologinę sveikatą taip pat yra fizinis aktyvumas.

 

Kodėl būti aktyviems, sportuoti, vaikščioti ir kitaip judėti yra taip svarbu? Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai gerinantys nuotaiką, taip pat gerėja ir kraujo apytaka, neuronai geriau aprūpinami deguonimi, pagerėja nervinių impulsų perdavimas, o tai padeda mūsų smegenims nesenti.

 

Visiems pradėti rekomenduočiau nuo vidutinio intensyvumo vaikščiojimo, svarbu, kad jis būtų reguliarus. Ėjimas mažina cholesterolio kiekį, streso simptomus, stiprina raumenis, imunitetą, padeda įveikti nemigą, stiprina kaulus ir sąnarius, gerina širdies kraujagyslių sistemos veiklą, švelnina lėtinio nuovargio sindromo požymius, padeda reguliuoti svorį, normalizuoja virškinimo sistemos veiklą, stabdo senėjimo procesus.

 

Tačiau vien ėjimo nepakaks, rutinoje būtina atrasti laiko jėgos pratimams. Raumenys – tai karkasas, atsakingas už mūsų laikyseną, judame taip pat raumenų dėka, net ir mūsų širdis – raumuo, tad visi jie turi būti naudojami ir stiprūs.

 

2-3 kartus per savaitę reiktų padirbėti su svareliais ar saugiais stuburo sveikatai treniruokliais (judesių ir pratimų rekomenduočiau pasimokyti kartu su kineziterapeutu), o kitomis dienomis skirkite laiką ėjimui.

 

Pradėti niekada nevėlu, bet pradžia turi būti pamatuota

 

Apsisprendėte pradėti daugiau judėti, tik nepradėkite nuo per daug didelių planų (metinio abonemento ar kasdienio bėgiojimo į sporto salę) – geriau lėtai, mažais žingsneliais artėti prie geresnių rezultatų, nei iškart norėti maksimumo ir pervargus greitai pasiduoti.

 

Jei pradėjus daugiau judėti kūnas ima siųsti skausmingus signalus, jūs jaučiate diskomfortą ar padidėjusį nuovargį, rekomenduočiau pasikonsultuoti su specialistu, kuriuo pasitikite ir kuris padės jums parengti užsiėmimų planą bei išmokys ergonomiškų padėčių, taisyklingos pratimų atlikimo technikos.

 

Svarbu įvertinti laikyseną, išsiaiškinti, kurios raumenų grupės sutrumpėjusios, kurios silpsta, o kurios persidirba, subalansuoti raumenyno darbą ir tik po to imtis rimtesnių pratimų ir intensyvesnių krūvių. Dažnai susiduriame su atvejais, kuomet jauni žmonės praleidę šį svarbių pasiruošimo etapą ir padirbėję intensyvesniu režimu sporto klubuose, sulaukia priešingų nei tikėtasi rezultatų – atsiranda arba suintensyvėja skausmas, dar labiau padidėja raumenų asimetrija.

 

Itin gero pasiruošimo plano reikėtų 50-60 metų žmonėms, nusprendusiems pradėti aktyvesnį gyvenimo būdą. Tokiame amžiuje tampa sudėtingiau atlikti tam tikrus veiksmus, kurie anksčiau nereikalaudavo jokių pastangų, atsiranda rimtesnių problemų kaulų-raumenų sistemoje, tačiau tai nereiškia, kad pradėti aktyviau gyventi jau vėlu.

 

Aš sakyčiau – būtina! Galbūt bus reikalinga gydytojo, kineziterapeuto konsultacija, galbūt reikės atlikti keletą papildomų tyrimų, padėsiančių geriau įvertinti jūsų sveikatą, bet visa tai prisidės prie jūsų rezultatų gerinimo.

 

Sakote, o kur gauti laiko? Taip, mes gyvename itin greitu tempu ir niekaip nerandame pakankamai laiko sau, neskiriame dėmesio sveikatai. Dar pridėkime įtampą, ligas, stresą, fizinio aktyvumo trūkumą… – visa tai greitina degeneracinius pokyčius ir ankstina senėjimą.

 

Mes sulaukiame 20-25 metų jaunuolių su rimtai pažengusiais degeneraciniais pokyčiais, tarpslankstelinio disko išvaržomis ir kitomis rimtomis, atrodytų, jų amžiui nebūdingomis problemomis, nustatytomis radiologinių tyrimų metu. Tad ar ne metas dabar sau pasakyti – taip, aš noriu pokyčių ir pasikonsultuoti su specialistais, kurie jus palydės į kelionę geresnės sveikatos link.

 

Šaltinis: https://seimairnamai.eu


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius

Good article!