4 žingsniai į laisvę pandemijos metu!

Įsisiūbavusi pandemija ir su ja susijusios pasekmės (darbas/mokslas iš namų, žlungantys verslai, karantino sąlygos ir panašiai) vis didesniam skaičiui žmonių sukelia baimę ir nerimą dėl ateities. Staiga viskas pasikeitė, neliko įprasto gyvenimo ir ritmo. Neliko to, ką kūrėme, tikėdamiesi rasti laimę. O kaip bus ateityje – visiškai neaišku. Šiame straipsnyje dalijamės bhakti jogos filosofija, kuri pateikia praktines rekomendacijas, kaip tapti bei išlikti laimingu sudėtingiausiose situacijose.

 

Kas esu Aš?

 

Atsakymas į šį klausimą – vertybinis gyvenimo pamatas. Sakoma, kad padarius klaidą pradžioje, visi tolimesni veiksmai bus neteisingi.

 

Bhakti jogos filosofija teigia, kad „Aš esu siela, turiu kūną ir šitą pasaulį, kad atstatyčiau santykį su Dievu“. Sielos apsireiškimą šiame pasaulyje galima sulyginti su mažu šviesos taškeliu, kuris ryškiai švyti, bet pačio taškelio nesimato. Mažas taškelis yra siela, švytėjimas – mūsų sąmonė. Sielą galima palyginti ir su žvake. Liepsna yra siela, o švytėjimas aplink liepsną – sąmonė. Sielos materialiame pasaulyje kaip ir nesimato, bet jos buvimas, sąmonė, sąmoningumas yra įrodymas, kad siela yra. Ir siela persmelkia visus gyvosios esybės kūnus: ego, protą, intelektą, grubųjį kūną.

 

Vedų požiūriu mes esame dvasinės Dievo dalelės, kokybiškai tokios pačios kaip Jis, bet kiekybiškai labai mažos. Bhagavad-gita (Vedų šventraštis) sako, kad sielos dydis yra lyg viena dešimt-tūkstantoji plauko galiuko dalis. Korane (musulmonų šventraštyje) Aukščiausiojo Dievo Asmens prašoma duoti palydovus, kurie palydėtų sielą keliu iki Dievo. Kelias, tiltas iki Dievo yra aštrus kaip peilis. Peilio aštrumas – siauresnis nei plaukas. Siela – labai maža, akimis nematoma, o jos pasireiškimas materialiame pasaulyje yra mūsų sąmonė, švytėjimas, kurį siela įgyja pakliūdama į materialų pasaulį.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Reguliuojamas gyvenimas

 

Vedose sakoma, kad jei žmogaus gyvenimas teisingai sudėliotas, jis yra laimingas. Tačiau matome, kad mažai žmonių jaučiasi laimingais. Gyvenimo tempas žmogų laiko nuolatinėje įtampoje, todėl yra polinkis vartoti alkoholį, tabaką, narkotikus. Atrodo, kad jie palengvina mūsų egzistavimą. Įvairūs konfliktai, nuoskaudos, nesėkmės vis dažniau prabyla apie save depresijos ir kitokių ligų formomis. Ajurveda nurodo tokias visų ligų priežastis: nešvara, neteisinga mityba ir proto neramumas. Tai – nereguliuojamas gyvenimas. O kaip gi reguliuoti gyvenimą, kad laimė neišnyktų?
Bhakti joga įvardija keturis žingsnius, kurie pakelia žmogaus sąmonę ir ilgalaikiame laikotarpyje išlaisvina iš kančios, leidžia atrasti sielos ramybę ir laimę. Tai gailestingumas, asketiškumas, teisingumas ir švara.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Gailestingumas

 

Mėsos atsisakymas leidžia mums pajusti gailestingumą visoms toms sieloms, kurios yra žemesnės sąmonės kūnuose. Jei nesilaikome gailestingumo principo, jei mums vienodai, mes net negalime pradėti savo dvasinio tobulėjimo kelio. Nes nesuvokiame, kas tokie esame. Tapatiname save su kūnu ir visas kitas būtybes, esančias žemesnėse kūno formose, nužeminame. Tik nužeminę jas, galime elgtis su jomis taip, kaip mums naudinga. Kai visuomenėje nėra gailestingumo ir atjautos, joje nuolat gimsta karai. Sakydami, kad mamas ir vaikus reikia maitinti mėsa, mes meluojame sau. Nes tiesiog tenkiname savo liežuvį. O siela bet kokiame kūne yra tokia pati: ir musėje, ir medyje, ir žmoguje.

 

Suprantama, kad visi vegetarais iš karto netaps. Jei negalite tapti vegetaru jau nuo šiandien, sumažinkite mėsos kiekį savo racione. Padarykite eksperimentą karantino metu ir pamatysite, kaip pasikeis jūsų požiūris į pasaulį ir į vienas kitą, aplinkybes, į tai, kas vyksta aplink. Tapsite gerokai ramesni, dings susierzinimas ir nepasitenkinimas.

 

Asketiškumas

 

Askezė – savanoriškas tų dalykų, kurie yra kenksmingi, ribojimas. Atsisakydami alkoholio, tabako, narkotikų, kofeino turinčių gėrimų (kavos, arbatos, energetinių gėrimų), mes vystome ir palaikome asketiškumą.

 

Kava, juoda arbata yra patys silpniausi intoksikantai. Gerdami juos vakare, negalime užmigti ir atsikelti laiku. Mums atrodo, kad išgėrus gauname jėgų. O iš tiesų kūnas paima jėgas iš ateities. Vakare išgėrus kavos ar arbatos, gauname jėgų pratęsti veiklą, tačiau ryte turime ilgiau miegoti, nes kūnas būna išsekęs. Puodelis rytinės kavos dažniausiai sukelia snaudulį vidurdienio metu. Norint palaikyti tą patį darbingumo lygį, norisi kavą gerti vėl. Jau nekalbame apie alkoholį, įvairias rūkomas ir uostomas medžiagas. Net mažiausias kiekis alkoholio apnuodija smegenis, sumažina sąmoningumą.

 

Visas intoksikacijas iš karto nutraukite! Net jei nėra tam daug valios, pabandykite. Tai bus savanoriška askezė. Pasijusite stipresniu žmogumi.

 

Teisingumas

 

Azartas sunaikina teisingumą. Mums atrodo, kad su azartu susiję tik azartiniai žaidimai: lošimas kortomis iš pinigų, kazino, automatai. Ne tik. Azarto esmė – gudraujant siekti asmeninės naudos.
Konkurencija skatina norėti daugiau, turtingiau, geriau. Kiekvienas nori pralobti. Ir dėl to mes turime gudriai gyventi. Visi taip daro, tokios verslo taisyklės. Kas pirmesnis, tas gudresnis. Tai jau yra azartas.
Kai vyras ir moteris susipažįsta, kiekvienas stengiasi atrodyti geresnis nei yra iš tikrųjų: dažniau ir daugiau makiažo, madingesnių rūbų, daugiau kvepalų, geros nuotaikos, skolintas automobilis ir panašiai. Norėdami gauti geresnį sandorį, į susitikimą vykstame prabangiu automobiliu, su brangiu laikrodžiu, švarku, kartais ir skolintu. Lošėjai, sėdėdami prie vieno stalo, siekia vienas kitą apgauti, pergudrauti. Ir visi apie tai žino. Taip susiformuoja požiūris į pasaulį, kur visus ir visada galima apgaudinėti, meluoti. Tuo pavojingas azartas.

 

Negalėdamas pasitenkinti tuo, ką turi, žmogus pakliūna į azarto pinkles, pradeda svajoti apie ateitį: geresnį darbą, geresnį sandorį, geresnę žmoną, geresnį vyrą… Ir pradeda gudrauti. Valdomas azarto žmogus praranda sielos ramybę.

 

Švara

 

Nereguliuojami lytiniai santykiai sunaikina minčių ir kūno švarą. Pats aukščiausias lytinio gyvenimo principas, auksinis standartas – tik vaikų pradėjimui. Seksas šeimoje kaip pasilinksminimo būdas – įteisinta prostitucija, kuri prilyginama nesantuokiniam seksui. Jei vyras ir žmona vienas kitą šeimoje mato kaip malonumų šaltinį, tai jau yra iškreiptas požiūris į artimą žmogų. Tai yra žmogaus žeminimas ir jo eksploatacija.

 

Lytiniai santykiai yra vienas stipriausių prisirišimų gyvenime. Geismą valdyti labai sunku. Jei neišeina pasiekti auksinio standarto, reikia siekti sidabrinio, bronzinio, medinio standarto… Kad ir labai pamažu. Abipusiu susitarimu, vengiant spontaniškumo, lytinį gyvenimą šeimoje galima reguliuoti. Nes žmogaus užduotis – pakelti sąmonę aukščiau už kūniškus malonumus. Darydami gerus darbus, savo energiją galime pakelti iki širdies. Galvojant apie dvasinius dalykus, energija pakyla iki galvos. Taip galime pajusti laisvę nuo materialių kūniškų prisirišimų. Ši laisvė duoda jėgų ir noro kelti savo gyvenimo kokybę.

 

Šaltinis: balarama.lt


2500