Tai ne naktinis košmaras, o reali vieta netoli Meksikos sostinės: čia jau ne vieną dešimtmetį gyvena šimtai senų dūlančių lėlių

Šaltinis: https://www.delfi.lt

Lėlės čia kabo medžiuose, guli ant žemės, prikaltos prie medinės tvoros ir pakabintos ant skalbinių virvių kaip džiūstantys drabužiai. Negyvos jų akys pustuštėse akiduobėse stebi aplinkinius, o purvini plaukai ant jų galvų atrodo kaip voratinkliai. Jų veidai purvini ir nusilupę, kojos ir rankos mėtosi kur pakliuvo, o galvos užmautos ant stiebų.

 

Vaizdai primena siaubo filmą ar naktinį košmarą, bet tai reali vieta – tai La Isla de las Muñecas, esanti pietiniame Meksiko priemiestyje, dirbtinėje saloje. Čia ne vieną dešimtmetį gyvena šimtai apirusių lėlių.

 

Sala kažkada priklausė vietos ūkininkui Donui Juliánui Santanai. Legenda byloja, kad 1950 m. jis pamatė mažą mergaitę, nuskendusią kanale, ir šioje vietoje ėmė vaidentis jos siela. Įbaugintas Donas Juliánas pradėjo rinkti lėles, tikėdamas, kad taip apsisaugos nuo vaiduoklio. Jis rinko jas iš šiukšlynų ir jomis kaip šiurpiais kalėdiniais žaisliukais puošė salą. Per penkiasdešimt metų jis surinko daugiau nei 1500 šių baisybių. Išliko ir pati seniausia lėlė, ji kabo prie įėjimo. Iš tolo ji primena apirusį kūdikio lavoną.

 

J. Santana mirė nuo širdies smūgio 2001 m., jo kapą žymi nedidelis baltas kryžius netoli vandens. Saloje dabar gyvena jo giminaitis Anastasio, kuris čia priima turistus. „Mergaitės dvasia vis dar čia, – sako jis. – Todėl labai svarbu nejudinti lėlių.

 

“Anastasio pasakoja, kad naktį lėlės atgyja. „Jos judina galvas ir kažką šnabžda viena kitai. Tai šiurpu, bet aš jau pripratau.

 

Chočimilkas labiausiai žinomas dėl dirbtinių salų, kurias sukūrė dar actekai kaip plaukiojančius sodus, kuriuose buvo auginamas maistas senovės miestui Tenočtitlanui. Turistai dabar plūsta į salas gondolomis, pakeliui užkandžiaudami, gerdami ir klausydamiesi tradicinės muzikos.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kelionė į Lėlių salą laivu trunka apie dvi valandas. Jūs patenkate į ramias, žalias pievas su paukščiais ir naminiais gyvūnais – gana malonus kontrastas po judraus Meksiko miesto ir jame tvyrančio smogo. Istorijos apie vaiduoklius ir įvairius paranormalius reiškinius čia, Chočimilke, yra labai populiarios. Viename iš dokų, kur prisišvartuoja gondolos, yra daug kryžių ir lentelių, skirtų La Llorona, arba „Verkiančiai moteriai“. Vietos gyventojai pasakoja, kad ji nužudė savo vaikus, kad būtų su mylimu vyru, o kai šis ją atstūmė, ji nusiskandino. Sakoma, kad kai saloje tvyro rūkas, pasirodo Verkianti moteris, kuri kviečia savo vaikus.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

„Vaiduokliai yra labai tikri, – sako Anastasio. – Kai kurie jų seni, kaip La Llorona, o kiti jaunesni, pavyzdžiui, mano dėdės lėlės. Labai svarbu reikšti jiems pagarbą.“

 

Šaltinis: https://www.delfi.lt


2500