Naujausia NASA nuotrauka patvirtina, kad Australijoje vis dar egzistuoja viena didžiausių šio amžiaus paslapčių: paskelbta premija, kas padės ją įminti

0
69

Naujausia NASA nuotrauka patvirtina, kad Australijoje vis dar egzistuoja viena didžiausių šiuolaikinio meno paslapčių.

 

1998 m. lėktuvo pilotas užfiksavo paslaptingą 2,7 kilometrų ilgio aborigenų medžiotojo geoglifą, išgraviruotą žemėje – ir iki šiol niekas nežino, kaip jis ten atsirado.

 

„Marree Man“ (liet. Marree žmogus) buvo prisimintas 2016 m., kai grupė iš Marree atnaujino piešinio linijas, kad paslaptingasis geoglifas neišnyktų dėl natūralios erozijos. Dabar NASA dalijasi palydoviniu darytu vaizdu, rodančiu jų pastangų rezultatą, skelbia CNN.

 

Kol kas restauratoriai tikisi, kad jų darbo vaisiai sėkmingai prailgins geoglifo egzistavimą. Jie sukūrė specialius griovelius vėjui, skirtus sulaikyti vandenį ir skatinti augmenijos augimą, teigia NASA. Projekto dalyviai tikisi, kad galiausiai Marree žmogus taps žaliu.

 

Geoglifo kilmę stengėsi išsiaiškinti daug kas.

 

Vienu iš jų buvo „Dick Smith Electronics“ ir „Dick Smith Foods“ įkūrėjas Dikas Smithas, kuris 2016 m. nusprendė išspręsti šią paslaptį ir dvejus metus su komanda tyrinėjo visą informaciją, kokia tik buvo pasiekiama.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

D.Smithas mano, kad geoglifas buvo sukurtas profesionaliai, tad 2018 m. paskelbė skiriantis 5000 Australijos dolerių (3123 eurų) premiją už informaciją, padėsiančią atskleisti geoglifo kilmę.

 

Iki šiol niekas nesikreipė atsiimti premijos, tačiau yra manančių, kad geoglifą sukūrė Elis Springse gyvenantis menininkas – nors kiti įrodymai leidžia manyti, kad kūrėjas galėjo būti amerikietis.

 

Geoglifai

 

Geoglifas – didelis (bent 4 m ilgio) piešinys ar meninis motyvas, išraižytas žemės paviršiuje arba suformuotas iš akmenų, skirtingos spalvos uolienų, žvyro. Geoglifai, padaryti raižant žemę (ir atidengiant kitokios spalvos žemiau esantį sluoksnį) vadinami neigiamais, o padaryti supilant medžiagas – teigiamais.

 

Senoviniai geoglifai dažnai apipinami mistika, nes daugelio paskirtis nėra žinoma. Vieni žymiausių geoglifų – Naskos linijos bei Parakaso kandeliabras Peru. Taip pat geoglifų randama JAV dykumose. Iš durpių, akmenų suformuoti piešiniai ir labirintai randami Skandinavijoje, Rusijoje, Islandijoje.

 

Geoglifų darymas taip pat yra ir moderniojo meno kryptis.

 

Lietuviškas geoglifas

 

Lietuviškas geoglifo pavyzdys – 2010 m. prie Vilniaus iš pasodintų medžių kuriamas užrašas „Žalgiris 600“, 2010 m. rudenį pasodintas Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijos Bezdonių girioje, 542–ajame kvartale.

 

Šiuo geoglifu paminėta 1410 m. vykusio Žalgirio mūšio 600 metų sukaktis.

 

Kaip rašoma „Vikipedijoje“, užrašas suformuotas 6 ha miško kirtavietėje. Plane vienos raidės aukštis siekia 60 m, o plotis – 40 m. Raidės suformuotos iš 7000 eglių sodinukų, fonui sudaryti aplink pasodinta dar 16 tūkst. medžių (beržų). Šio užrašo ilgis siekia 551 m, plotis – 60 m.

 

Rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ duomenimis, šis užrašas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Planuojama, kad šiais (2020 m.) užrašas jau bus matomas kelių kilometrų aukštyje, todėl jį galės stebėti lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviai.

 

Parinkti skirtingų rūšių medeliai įvairiais metų laikais leidžia šį užrašą matyti vis kitomis spalvomis: rudenį – geltonuojančius beržus paryškina sodri eglių žaluma, o žiemą eglės išryškins raidžių kontūrus balto sniego fone.

 

Šaltinis: www.technologijos.lt

2500