Kai kuriems iš jų yra virš 3000 metų ir tai ne riba – šie senoviniai medžiai yra praktiškai nemirtingi ir dabar mokslininkai žino kodėl

Prabėgus šimtams milijonų metų ir praėjus daugybei masinių išnykimų, šis „botaninis keistumas“ liko nepajudintas. Šis medis yra „gyva fosilija“ ir per milijonus metų mažai tepakito.

 

Ginkgo biloba medis arba dviskiautis ginkmedis yra praktiškai nemirtingas – ir tai nėra tik skambūs žodžiai.

 

Šie medžiai, kurių gimtoji vieta yra Kinija, šioje Žemėje egzistuoja milijonus metų. Kai kurie surandami suakmenėję ginkmedžių lapai yra net 200 milijonų metų amžiaus.

 

Nustatyta, kad kai kurie pavieniai ginkmedžiai gali išgyventi daugiau nei 1000 metų, o yra ir tokių senukų, kurie jau sulaukę ir virš 3000 metų.

 

Atrodo įspūdingai? Ką gi, naujausias tyrimas rodo, kad teoriškai šių medžių gyvenimo trukmė yra neribota.

 

Senėjimas ir mirtis yra natūrali šio pasaulio gyvenimo dalis, tačiau kai kurie augalai, kaip ginkmedis, turi labai nedaug senėjimo požymių.

 

Nors bėgant metams šių medžių augimas ir sulėtėja, tačiau tyrėjai teigia, kad senųjų medžių gebėjimas auginti lapus, daigias sėklas, atlikti fotosintezę ir atsparumas ligoms mažai kuo skiriasi nuo jaunesnių medžių.

 

Tiesą sakant, ištyrus devynių ginkmedžių, senesnių nei 600 metų, audinių mėginius, tyrėjai nerado senėjimo ir bendros medžių sveikatos pablogėjimo įrodymų.

 

„Senstant žmonėms, mūsų imuninė sistema pradeda nebebūti tokia gera“, – teigia Šiaurės Teksaso universiteto biologas Richardas Dixonas ir priduria, kad „šių medžių [ginkmedžių] imuninė sistema sulaukus 1000 metų yra tokios būklės, lyg čia turėtume 20 metų amžiaus medį.“

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Skirtingai nuo ankstesnių tyrimų, kurių metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama ginkmedžių lapams, naujuose tyrimuose dėmesys buvo skiriamas medžių brazdui – plonam kamienų sluoksniui, iš kurio formuojasi nauja žievė ir mediena.

 

Brazde yra meristemos ląstelės, kurios savo prasme yra panašios į gyvūnų kamienines ląsteles. Tik meristemos ląstelės molekuliniu lygmeniu yra kur kas mažiau tyrinėjamos.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Norėdami išsiaiškinti, kaip su amžiumi keičiasi brazdas, tyrėjai ištyrė kiekvieno medžio brazdo aktyvumą, su atsparumu susijusius genus, veiksnius, susijusius su ląstelių mirtimi, ir kitus faktorius.

 

Kintant medžių amžiui, tyrėjai nenustatė jokių reikšmingų skirtumų tarp genų aktyvumo ir atsparumo ligoms. Tiesą sakant, vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų pasikeitė, buvo medžių rievių plotis. Panašu, kad jų apimtis pradeda stipriai kristi, kai medis pasiekia 100 metų ir tai tęsiasi, kol medis pasiekia 200 metų amžių. Tada per likusius kelis šimtus metų rievių pločio mažėjimas sulėtėja.

 

Įdomiausia, jog rievių ploto prieaugio mažėjimas nereiškia, kad ginkmedis sustoja augęs. Antrinis medžio augimas, matuojamas medžio bazinio ploto padidėjimu (angl. tree basal area increment arba BAI), neparodė jokio sumažėjo, vertinant nuo 10-ies iki 600-ų metų amžiaus ginkmedžius.

 

„Kadangi BAI yra patikimas medžio augimo rodiklis, atrodo, kad brazdas ginkmedžiui gali užtikrinti šimtus ar net tūkstančius metų trukmės augimo galimybes“, – teigia tyrėjai.

 

Mokslininkai mano, kad tokia savybė suteikia medžiui galimybę „išvengti senėjimo viso augalo lygmenyje“.

 

Aišku, tai nereiškia, kad ginkmedžiai niekada nemirs. Tik jie greičiausiai mirs ne nuo senatvės, o dėl kitų veiksnių: vėjo, gaisro, žaibų, ligų, kirtimų – beje, pastarasis faktorius šią rūšį privedė prie išnykimo ribos.

 

„Senėjimas nėra šios rūšies problema“, – teigia šiame tyrime nedalyvavęs augalų fiziologas Segi Munne-Bosch. „Svarbiausia problema, su kuria jie susiduria, yra stresas“.

 

O kas gi nutiks ginkmedžiui, kai jis perkops 600 metų ribą? Tai vis dar kelia diskusijas ir yra tikimybė, kad šie, neatmenus laikus menantys medžiai, molekuliniame lygmenyje pradės rodyti tam tikrus senėjimo požymius. Tačiau šio tyrimo apimtis buvo per maža, kad būtų galima taip teigti.

 

Norint įsitikinti, kas per ilgą gyvenimo laiką nutinka šiam ypatingam medžiui, reikės atlikti papildomus tyrimus.

 

Beje, Šiaurės Teksaso universiteto biochemikas ir šio tyrimo bendraautorius Rickas Dixonas teigia, kad raundonmedžiai, galintys nugyventi ir daugiau nei 1500 metų, bei kukmedžiai, kuriems ir 2000 metų amžius yra ne riba, gali pasižymėti tokiais pačiais, nuo senėjimo apsaugančiais mechanizmais, kaip ir ginkmedžiai.

 

Šaltinis: www.technologijos.lt


2500