Kokia iš tiesų buvo deivė Ragana

0
107

Paprastai iki mūsų laikų išlikusiose pasakose raganos vaizduojamos kaip bloga linkinčios pavojingos būtybės. Taip yra todėl, kad šie pasakojimai buvo stipriai paveikti krikščionybės, kuri visas senuosius mitinius sutvėrimus pasistengė „nurašyti“ į velnio pasekėjus. Net ir patį lietuvišką Velnią (Veliną, Vėliną), požemių, mirties bei amžino teisingumo dievą, kažkada buvusį vienu iš svarbiausių dievų, paskelbė nelabuoju bei perkėlė į pragarą.

 

Tikroji, pirmapradė Ragana (Ragaina) nebuvusi nei gera, nei bloga, kaip ir dauguma pagoniškųjų gamtos deivių. Ji – gamtos stichijų valdytoja ir žmogaus sveikatos lėmėja. Jos galios neįsivaizduojamai stiprios. Ragana pajėgi palaikyti arba sunaikinti ne tik žmogaus sveikatą, bet ir tinkamą mums pažįstamo bei nepažįstamo pasaulio tvarką. Panašu, kad ji buvo susijusi su giluminiais Visatos susinaikinimo ir atgimimo mechanizmais.

 

M. Gimbutienė tvirtina, kad jos vardas susijęs su regėti, numatyti, žinoti, suprasti. Taigi, apgauti šios deivės neįmanoma. Jai tiesiogiai prieinamos esminės mūsų pasaulio žinios ir išmintis. Jos vardas taip pat siejamas su žodžiu ragas (gyvulio arba mėnulio). Krikščioniškoje pasaulėžiūroje dauguma raguotų padarų turi ne kokią reputaciją (juk ir pats nelabasis raguotas). Iš tiesų, ragas buvo siejamas su augimu, branda (gyvuliams ragai ima dygti tik ūgtelėjus), o mėnulio ragas – su ciklišku visos gamtos (taip pat ir moters) atsinaujinimu. Ar tame gali būti kažkas smerktino bei negatyvaus? Tai tik gaivališka pirmapradė gamta, nepavaldi žmogui, todėl dažnai gąsdinanti. O tai, kas gąsdina, dažnai norima suvaldyti, pavergti, užspausti, apšmeižti. Taip atsitiko ir su Ragana.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Raganos žinioje visos gamtoje randamos žolelės, kurių vienos gali žmones išgydyti, o kitos – numarinti. Senieji žiniuoniai, žolininkai, čeraunykai, kurie gydydavo žmones įvairiomis vaistažolėmis bei užkalbėjimais buvę Raganos globoje. Pamažu jie ir patys imti vadinti raganomis arba raganiais.

 

Į Lietuvą atkeliavusi krikščionybė ėmėsi senosios pasaulėžiūros naikinimo. Raganos ir raganiai, deivės Raganos globotiniai, buvo paskelbti kenkėjais, bedieviais, eretikais, o visa jų veikla demonizuota. Eiliniai žmonės skatinti skųsti tuos, kurie užsiimdavę bažnyčiai nepatinkančiais dalykais tam, kad „apsaugotų“ save bei aplinkinius nuo jų daromos žalos. Apie juos būdavo skleidžiamos įvairios negatyvios, tiesos neatitinkančios paskalos. Taip pamažu visos raganos ir raganiai iš liaudies gyduolių virto nusikaltėliais, o deivė Ragana pamiršta.

 

XVII-XVIII amžiuje Europoje inkvizicijos laužuose žuvo daug raganavimu apkaltintų žmonių, o kartu su jais ir senosios žinios bei Raganos išmintis. Senoji gamtinė deivė pasitraukė į užmarštį, o jos globotinės tapo pasakų personažais, piktomis, bjauriomis, žmonėms ir gyvuliams kenkiančiomis būtybėmis. Sakmėse raganos dažnai net vaizduojamos žmogėdromis (kepa ir valgo vaikus).

 

Kad ir kaip ten bebūtų, deivės Raganos esmės tai nekeičia. Ji niekada nebuvo bloga.

 

Ji kaip gamta – gali būti pavojinga, bet gali būti ir geranoriška, rami arba įsismarkavusi, nuolatos besikeičianti, laukinė, nepavaldi religijoms, nesutramdoma žmonių sukurtais įstatymai.

 

Jurgita Barišauskienė

2500