Kas atsitinka su kartu ilgai gyvenančiomis poromis

Ilgą laiką gyvenant su kitu žmogumi, keičiasi pasaulėžiūra, keičiamės patys – elgesys, galvosena… Kaip rašo knygos „Dviejų galios“ autorius Joshua Wolfas Shenkas, nedideli pasikeitimai – didesnių pokyčių katalizatoriai. Poros randa kūrybingesnių problemų sprendimų, nei būtų radę ieškodami sprendimo po vieną

 

Štai keli psichologų pastebėti ženklai, iliustruojantys supanašėjusį poros požiūrį.

 

1. Jūs su partneriu turite savą kalbą.

 

Ar kada gavote iš antrosios pusės žinutę, kuri iš esmės nieko nereiškia, bet tuo pačiu turi tam tikros reikšmės, kurios net negalėtumėte paaiškinti?
Ši sava kalba – vienas iš pirmų ženklų, kad judu turite savą komunikaciją. Na, o sava komunikacija, anot Teksaso universiteto profesoriaus Roberto Hopperio, visų pirma, stiprina ryšį, o antra, atsiranda unikalus, bendras identitetas.

 

Sava kalba apima daugelį dalykų – pradedant savais juokais, baigiant pravardėmis, rašoma psichologės Carol Bruess tyrime apie poras. Jos teigimu, kuo dažniau pora vartoja savų žodelių, tuo laimingesnė ji yra.

 

2. Jūs nustojate save cenzūruoti.

 

Tai, kaip mes kalbame su nepažįstamais ir pažįstamais žmonėmis ir net artimais draugais, pastebimai skiriasi nuo to, kaip mes kalbamės su partneriu, kai liekame vieni.

 

Kai esame su kitais, dauguma mūsų save kontroliuojame. Tai yra, mes stengiamės patikti aplinkiniams, savo elgesį pritaikydami prie jų elgesio.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Bet kai esame su artimu partneriu, atsisakome tokio elgesio modelio ir kalbame sklandžiai ir natūraliai, rašo J. W. Shenkas. Kitaip tariant, kalbėdami mes savęs nuolat nebekontroliuojame. Esame tiesesni ir atviresni.

 

Daugumos porų, apie kurias J. W. Shenkas rašo savo knygoje, santykiai būtent tokie. Kalifornijos Berklio universiteto psichologas Danielis Kahnemanas, pavyzdžiui, papasakojo J. W. Shenkui: „Kaip dauguma žmonių, esu atsargus ir neskubu kitiems išsakyti iki galo nesuformuluotų minčių.“ Bet kelerius metus padirbęs su tyrimų partneriu, kognityviniu psichologu Amosu Tverksy, jis pastebėjo, kad šio atsargumo visiškai nebeliko.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

3. Jūs pradedate panašiai kalbėti.

 

Žmonės, ilgą laiką gyvenantys kartu, ne tik turi susikūrę savo privatų žodyną, bet galiausiai jų kalba ima panašiai skambėti – jie „naudoja panašias ritmines ir sintaksines struktūras“, – rašo J. W. Shenkas.

 

Iš dalies tai galima paaiškinti reiškiniu, kurį psichologai vadina „emociniu užkratu“. Iš esmės, kai du žmonės kartu praleidžia užtektinai laiko, jų kalbos maniera supanašėja. Mes mėgdžiojame vienas kitą – nuo akcento iki pauzių tarp žodžių ir sakinių trukmės.

 

Kai kurie tyrimai įrodė, kad būtent kalbos manieros pokyčiai gali pasitarnauti kaip vienas iš rodiklių, parodančių, kiek ilgai gali trukti poros santykiai.

 

2010 m. atliktame porų kalbos tyrime, kuriame buvo analizuojami SMS pranešimai, paaiškėjo, kad kai dviejų žmonių kalba skamba panašiai (pranešimuose jie vartoja vienodus žodžius ir naudoja panašias kalbos struktūras), egzistuoja didesnė tikimybė, kad po trijų mėnesių partneriai vis dar bus kartu.

 

4. Jūsų išvaizda supanašėja.

 

Įtakingame 1987 m. tyrime psichologas Robertas Zajoncas išsiaiškino, kodėl sutuoktiniai tampa panašūs vienas į kitą: jie taip dažnai naudoja tuos pačius raumenis, kad ilgainiui ima atspindėti vienas kitą lyg veidrodis.
Šis judesių suderinimas nėra atsitiktinis, sako J. W. Shenkas. Jis atspindi tai, ką psichologai vadina „bendra koordinatyvi struktūra“ – kaip mes deriname savo žvilgsnį, kūno judesius ir manieras su kalbos maniera.

 

5. Jūs turite nemažai vidinių juokelių, kurie juokingi tik jums.

 

Tyrimai parodo, kad partneriai labiau linkę atspindėti vienas kito kūno kalbą (būtent dėl to jie ir supanašėja), nes naudojasi žiniomis, kurias žino tik jiedu.

 

Ši „vidinė informacija“ – visos bendros patirtys ir prisiminimai – turi įtakos gestams, pozai ir žodžiams bei frazėms.

 

2007 m. tyrimas, pavyzdžiui, parodė, kad žmonės labiau linkę mėgdžioti vienas kito žvilgsnį kai prieš pokalbi abu girdėjo tą pačią informaciją.

 

Šaltinis: https://seimairnamai.eu


2500