IR TADA MIRTIS PRAVIRKO…

Ji žiūrėjo į apsimetėlio žiniuonio akis ir suprato, kad vėl prašovė pro šalį…
Keletas valandų praleistų trokštančių pasveikti eilėje galėjo įkvėpti viltį bet kam, bet jai reikėjo asmeniškai pamatyti tą, kuris taip drąsiai ėmėsi gydyti. Iš kelių dešimčių žmonių visada atsiranda toks, kuris yra atsikratęs pavojingos ligos ar asmeniškai pažinojo tokį laimingąjį. Šį kartą ji klausėsi jaunos moters, kurią ekstrasensas išgydė nuo kažko „iš moteriškos pusės“. Mergina aistringai pasakojo apie tai visiems, kas tik galėjo ją išgirsti. Prie jos prisidėjo kiti su drąsinančia fraze „po susitikimo su JUO man pasidarė geriau“. Kiti klausėsi ir norėjo tuo tikėti, o ji paprasčiausiai laukė savo eilės.
Privataus apgriuvusio namo kambarys buvo mažas. Į akis jai iškart krito du dalykai: purvinos grindys ir gausybė ikonų su atšiauriais šventųjų veidais. Degančios žvakės rūko juodais dūmais. Ir ji eilinį kartą nusistebėjo, kam žmonėms reikia panašios atributikos? Žinoma, šiokia tokia logika tame buvo. Pasveikimas su šventa pakraipa buvo suprantamas, tačiau šiek tiek erzino. Ji puikiai suprato, kad nieko švento nupieštuose paveiksluose nėra ir be galo stebėjosi, kaip ten tai randa kiti žmonės.
– Labas, – tyliai tarė viešnia.
Jis teatrališkai pridėjo pirštą prie lūpų, leisdamas suprasti, kad atsistatinėja po paskutinio ligonio. Ji apsidairė. Vienintelė vieta, ant kurios galima buvo atsisėsti buvo medinė taburetė, stovinti priešais pavargusį žiniuonį. Ji atsisėdo ir laukė, kada žmogus atsimerks ir pažiūrės į ją.
– Padėkite pinigus į dubenį.
Viešnia nustebusi pažiūrėjo į jo atsipalaidavusį veidą. Pinigų ji neturėjo.
– Kodėl į dubenį?
Jos klausimas išmušė jį iš pusiausvyros. Jis staigiai pasilenkė pirmyn ir pirmą kartą pažiūrėjo į sėdinčią priešais figūrą.
– Todėl, kad pinigai – tai purvas. Aš negaliu liestis prie jų, o paskui dirbti su subtiliomis energijomis. Suprantate? Todėl padėkite juos čia.
Jis dar nespėjo baigti, o ji jau viską apie jį žinojo. Penktas nemylimas vaikas šeimoje, amžina vyresniųjų vaikų ir tėvų, nemaloniai nustebusių savo vaisingumu, auka. Laikas, praleistas kalėjime už apiplėšimą ankstyvoje jaunystėje. Gerai išvystyta intuicija ir nenumaldomas pinigų troškimas. Ją smagino tai, kad tokie jo mylimi popieriukai nebuvo švaistomi jo poreikiams ar malonumams tekinti, o kruopščiai sudedami namo rūsyje. Šis žmogus, besipelnantis iš sergančių žmonių, paniškai bijojo apgaulės ir vagystės. Ji galėjo supykti ant jo už veltui praleistą laiką, bet būtent jo ji turėjo pakankamai. Viešnia mostelėjo ranka ir ekstrasensas minutėlei apmirė. Dabar jis buvo tikras, kad ji jam sumokėjo. Vyras nusikosėjo ir mįslingai žiūrėdamas į ją pratarė:
– Jūs pagal savo amžių gerai atrodote.
– O kiek man metų, kaip galvojate?- paklausė ji. – Kokią jūs mane matote?
Jis vėl užsikosėjo. Lankytoja galėjo jam pasakyti, kad rūkymo pasekmės jau auga metastazėmis jo plaučiuose,bet ji atėjo ne to. Jis neskubėjo atsakyti, nes intuityviai jautė, jog su ja ne viskas taip paprasta.
– Aš matau, kad jūs neištekėjusi, – ryžtingai pradėjo jis.
– Jūs visiškai teisus, – patvirtino moteris. – Ką dar jūs matote?
– Jūs…, – nuo kosulio priepuolio jis sulinko pusiau. – visiškai sveika, nežiūrint į garbingą amžių.
– O jūs, atrodo, ne. – Ji atsistojo ir patraukė prie išėjimo.
– Palaukite, – jis atsistojo nuo kėdės stengdamasis ją sulaikyti.
– Nestabdykite manęs, – nusišypsojo viešnia. – Mes greitai vėl pasimatysime su jumis.
Moteris išėjo į pilną žmonių kiemą. Eilė pagyvėjo, maloniai nustebinta taip trumpai trukusio priėmimo. Ji perbėgo žvilgsniu veidus, apgailestaudama, kad jie tuščiai švaisto savo jėgas, laiką ir pinigus. Probėgšmais ji pamatė porelę tų, kuriems iki susitikimo su amžinybe liko suskaičiuotos dienos.
– Jaunuoli, – kažkas kreipėsi į ją ir ji pasisuko į tą balsą. – Galima užeiti?
Ji visai nesistebėjo, kad kažkam galėjo atrodyti būtent taip. Atsakydama į klausimą ji prisimerkė ir gūžtelėjo pečiais:
– Dabar žiniuoniui ne iki jūsų, bet galite pabandyti. Beje, paprastas gydytojas gali puikiai susidoroti su jūsų problema.
– Ką gi tu išmanai? – nuskambėjo jai už nugaros.
Ji išėjo už vartelių ir tuoj pajuto, kad tas, kuris gali pamatyti kokia ji iš tikrųjų, visai arti. Jis patraukė ją už apsiausto, kuris eilinių žmonių akyse pavirsdavo bet kokiu rūbu, nuo suplėšytų džinsų iki elegantiškos suknelės.
– O aš tave žinau!
Iš apačios į ją žiūrėjo gal šešių metų berniukas. Jo susižavėjusios akys apžiūrinėjo nepažįstamąją ir ji pajuto kaip nuo jos, lyg lukštai, nukrenta svetimi pavidalai. Štai kas atvedė ją čia. Ji pritūpė, kad galėtų perskaityti jo istoriją didelėse rudose akyse. Jose buvo jo galimas būsimas gyvenimas. Šiame berniuke buvo tai, ko neturėjo šarlatanas žiniuonis. Jis turėjo Dovaną, kurios pagalba galėjo išgelbėti daugelį gyvybių. Vaikas galėjo tapti didžiu ne tik žmonių kūnų, bet ir sielų gyduoliu. Jame buvo dieviška kibirkštis, kuri galėjo tuoj tuoj užgesti.
– Tikrai? – nustebusi paklausė Mirtis, išsitiesdama visu ūgiu.
Berniuko mama sėdėjo ilgoje eilėje pas žiniuonį, kuris negalėjo išgydyti jos vienintelio sūnaus nuo ligos, pažeidusios mažą vaikišką širdį.
– Taip, tu ta, kuri padeda kitiems išeiti.
– Tu bijai manęs?
– Ne, – jis nuoširdžiai nusijuokė.
Mama, pametusi savo vaiką iš akių, išsigandusi metėsi prie vartelių. Įsitikinusi, kad vaikas kaip pakerėtas žiūri kažkur į dangų ir juokiasi, tuoj pat nurimo ir grįžo į savo vietą. Vaikai dažnai kalbasi patys su savimi.
– Kokią tu mane matai?
– Tu tokia įvairi, – sušnibždėjo berniukas. – Tu išmintinga ir gera. Tavęs nekenčia ir bijo todėl, kad maišo su ligomis ir skausmu. Nori, aš būsiu tavo draugas?
Ir tada Mirtis pravirko. Prisilietusi prie jo širdies ji pabučiavo savo draugą į kaktą.
– Tu gyvensi dar daug metų. Daryk viską, ką reikia ir prisimink, kad aš tau ne priešas. Tada, kada tu nieko negalėsi pakeisti – paleisk.
Mirtis nuėjo, jausdama jo žvilgsnį. Ji puikiai žinojo, kad po aštuoniasdešimt metų jie iki valiai galės pasimėgauti vienas kito draugija.
Šaltinis: https://www.facebook.com/Menesiena.Burimai/posts/2794453057448248?__tn__=K-R

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
trollolol

Nu liuks. Laik