Penki sėkmingo gyvenimo principai

Kad jaustumės laimingi ir sėkmingi, šiame gyvenime turime žinoti keletą principų:

 

Mūsų turtas – gebėjimas valdyti norus

 

Dažniausiai pinigų sąvoka mums asocijuojasi su popierėliais, kurie laikomi banke, piniginėje ar seife, tačiau hebrajiškas žodis pinigai – kesef yra kilęs iš žodžio kisuf – danga, t. y. žmogaus norų padengimas. Žmogus savo egoistinius norus padengia pinigais, ką kiekvienas ir darome savo kasdienybėje nesusimąstydami apie gilesnę pinigų prasmę. Pavyzdžiui, jei noriu turėti namą, sumoku pinigus ir jį nusiperku – savo norą padengiu pinigais. Bet galiu atlikti tą patį veiksmą, pakeisdamas savo ketinimą – galvodamas, kad namo noriu ne dėl savęs, bet dėl savo artimųjų, kad suteikčiau jiems daugiau erdvės, dėl statybininkų, kurie statys, vadinasi, turės darbą ir galės gautais pinigais pradžiuginti savo šeimą, dėl aukštesniosios jėgos, atsiuntusios man tokį norą ir norinčios, kad jį realizuodamas pradžiuginčiau kitus… Kai nukreipiame savo norus nuo savęs kitų link, pakeičiame juos į altruistinius. Tai ir yra turtas – gebėjimas savo egoistinius norus keisti į altruistinius ir suvokti, kad juos atsiunčia aukštesnioji jėga.

 

Mūsų mintys formuoja mūsų gyvenimą

 

Mūsų mintys formuoja mūsų gyvenimą, mūsų požiūrį į tai, kas esame, kas mus supa, kokia mūsų paskirtis. Visa tai yra mūsų mintys. Turime atsakyti į klausimus: „Kodėl egzistuoju, kokia viso to prasmė, kaip užbaigsiu gyvenimą?“ Šie klausimai kyla iš egoizmo, ir mūsų noro gauti atsakymus. Turime prisiminti: jei užsiimsime tik savo egoizmo tenkinimu, tai taip ir tęsis iki mirties. Tokiu atveju tik fizinis, gyvūninis kūnas lemia mūsų gyvenimą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Jei noriu pakilti į aukštesnį lygmenį ir gyventi ne gyvūniniame, o dvasiniame kūne, reikia gyventi visai kitomis vertybėmis: ne nuolat rūpintis savo fiziniu kūnu ir tame matyti gyvenimo tikslą, o įgyti davimo ir meilės savybes. Tai – jau visai kita vertybių sistema.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kol jos nėra, jaučiamės tarsi būtume milžiniškame lauke, kur viskas skirta mums, ir turime ištyrinėti: kam tai, kodėl, kaip atsikratyti savo praeities vertybių – turtų, pinigų, įsivaizduojamos laimės, egoistinės sėkmės – ir pradėti mąstyti kitaip.

 

Dvasiniai veiksmai yra svarbesni negu geri įpročiai

 

Populiariojoje psichologijoje akcentuojama gerų įpročių svarba, teigiama, kad įpročiai valdo žmogų: ,,Pakeisk savo įpročius ir tada pasikeis tavo gyvenimas“. Kyla klausimas, kas yra geri žmogaus įpročiai? Jeigu kalbėsime apie dantų valymą, lovos pasiklojimą, t. y. fizinius įpročius, tai jie išties svarbūs žmogaus fiziniam kūnui ir padeda jį išlaikyti sveiką ir stiprų. Bet dvasine prasme gerų įpročių nėra, įprotyje negali būti gerumo, nes jis atsiranda tada, kai nuo vieno teigiamo veiksmo pereiname prie dar teigiamesnio. Ir tai ne įprotis, o jo priešingybė. Tai sunkus darbas su savimi. Kai, tarkim, nemylimam žmogui pasakau labas, po to dar ką nors malonaus, galiausiai apkabinu… nors jis ir toliau lieka man nemielas, bet darau tai, įveikdamas save, galvodamas apie kitą.

 

Nepasitikėjimas savimi ir baimė – gyvenimo variklis

 

Dažnai girdime sakant, kad „didžiausios kliūtys gyvenime – tai nepasitikėjimas savimi ir baimė. Mūsų abejonės mus paralyžiuoja“. Tačiau iš tiesų abejonės ir baimė mus gena pirmyn, tai labai geros prigimtinės savybės. Jei ne abejonės ir baimė, niekur nejudėtume. Užstrigtume tame, kas yra, siekdami minimaliai jausti blogį ir truputį gėrio, saugodami save, kad jokiu būdu nekiltų baimė ir abejonės.

 

Tegul kyla abejonės ir baimė – jos mus ves, stums pirmyn! Nereikia šių jausmų bijoti, nes gamtoje nėra nieko sukurta veltui, todėl nieko negalima užtušuoti, ištrinti ar sunaikinti!

 

Gyvenimo tikslą nelengva užrašyti ant popieriaus

 

„Tikslai turi būti aiškūs, paprasti ir užrašyti ant popieriaus“ – toks teiginys nekelia abejonių, kai kalbame apie materialių norų užrašymą. Tačiau žmogui, kuris visą laiką ieško, „kaip man atrasti gyvenimo tikslą, dėl ko verta gyventi?“, aiškiai užrašyti tikslą ir kaip jį pasieks, nėra aišku, nes jis visąlaik ieško atsakymo, painiojasi ir vėl aiškinasi. Ir vos tik ką nors išsiaiškina, atsiranda nauja painiava. Žmogus, jei iš tiesų yra žmogus, visą laiką yra painiavoje ir aiškinimuose. Jam kyla vis daugiau norų, abejonių, minčių. Ir tai labai gerai, nes jis tampa jautresnis aplinkai, mokosi gidėti tai, ką jam sako kiti, ieško tų, kurie jau yra atradę atsakymus į savo klausimus.

 

Šaltinis: http://www.laitman.lt/


2500