Mistinės veidrodžių savybės

Žmogus pirmą kartą pamatė savo atspindį vandens paviršiuje. Tada, matyt, gimė idėja pasigaminti veidrodį. Pirmiausia, norint pasiekti veidrodinį efektą, buvo apdoroti akmens paviršiai. Bet rezultatas, švelniai tariant, nebuvo idealus. XVI amžiuje buvo sukurtas pirmasis kristaliniu būdu pagamintas veidrodis. Tada amatininkai veidrodžio paviršiaus gamybai pradėjo naudoti auksą ir bronzą – tokiu būdu buvo pasiektas puikus rezultatas.

 

Išradę veidrodį, žmonės net neįtarė, kad išrado tai, su kuo bus susijusi didžioji dalis mus supančio mistinio pasaulio. Ir, kaip tikėtasi, stebuklinguose ritualuose buvo pradėti naudoti veidrodžiai.

 

Pirmasis mistinių veidrodžių savybių paminėjimas aprašytas Paracelso darbuose. Jis tikėjo, kad veidrodis yra laidininkas, jungiantis medžiagą ir subtilų pasaulį, kad per veidrodį subtilioji energija pereina į mūsų pasaulį, ir ši energija stipriai veikia žmogų. Remdamiesi Paracelso aprašymais, senovės gydytojai veidrodžius naudojo hipnozės seansams ir bendravimui su kitomis dimensijomis.

 

XIX amžiuje, Rusijoje buvo labai populiarūs burtai. Pavyzdžiui, du veidrodžiai pastatomi priešais vienas kitą, tarp jų statoma žvakė. Reikėjo atsargiai įsižiūrėti į veidrodį, kuriame sukurtas koridorius, iš dviejų veidrodžių atspindžių, laukiant, kad pamatyti savo likimą.

 

Įdomus istorinis faktas: Ivanas Rūstusis buvo labai prietaringas, todėl išleido įsakymą, kad jo dvariškiams veidrodžius gamintų tik regėjimo netekę meistrai. Tai visai nenuostabu, nes tada buvo tikima, kad veidrodžiai turi savybę „pasiimti piktą akį“ ir atiduoti ją kiekvienam, kas į juos žiūri.

 

Viduramžių Europoje tikėjimas veidrodžiais, kaip mistiniu objektu, buvo ne mažesnis. Juos montuodavo į langus, kad atspindėtų kenksmingą energiją, skleidžiamą, pavyzdžiui, pikto kaimyno ar „įtartinų statinių“: pramoninių pastatų, rūsių ir kt.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Italijoje ant vaiko drabužių kabindavo daugybę mažų veidrodėlių, kad šie neutralizuotų pavydžių žvilgsnių įtaką. Catherine de Medici tikėjo okultinėmis žiniomis ir visada turėjo su savimi veidrodį, kuris, kaip tikėta, atvėrė jai Prancūzijos ateitį. Henris IV su savimi nešiojo veidrodį, kad apsisaugotų nuo pasikėsinimo.

 

Ir šiandien žmonės nepamiršta apie veidrodžių mistines galias. Mes nerimaujame, kai veidrodis nukrenta, ir atidžiai jį apžiūrime, kad pamatytume, ar jis nesuskilo. Arba žiūrime į save veidrodyje, jei turėjome išėję sugrįžti atgal namo. Kai namuose miršta kas nors, namiškiai uždangsto visus veidrodžius, bijodami, kad mirusiojo dvasia amžinai liks veidrodyje…

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Veidrodis yra pats paslaptingiausias objektas, kurį visada supa mistinių istorijų aureolė…

 

Šaltinis: http://vinogradov-centr.ru/


2500