Kaip ištverti karštį? Mokslo patvirtinti būdai

Žmogaus kūnas turi termoreguliacijos sistemą. Jai galima padėti. Įprastai nekantraudami laukiame vasaros ir atostogų, tačiau karštį mėgsta ir pakenčia toli gražu ne visi. Nepratusiam žmogui karštis kelia ne tik nepatogumą – karštos vasaros dienos gali grėsti sveikatai. Kai karšta, mums sudėtingiau judėti, nes papildomas raumenų darbas dar labiau pakelia kūno temperatūrą, gali imti skaudėti galvą ir raumenis, pykinti, suprastėja kognityviniai gebėjimai. O kūno temperatūrai pakilus iki 40°С, žmogui prasideda šilumos smūgis – būsena, galinti pažeisti širdį, smegenis ir inkstus. Iš esmės, kaip viename savo straipsnyje juokavo neurobiologas ir knygos „Laimingos smegenys“ autorius Deanas Burnettas, žmogus – Saulės šviesa galinčios maitintis sistemos priešingybė: iš mūsų ji energiją tik iščiulpia.

 

Nors tvyrant karščiui, norisi pasislėpti patalpoje su oro kondicionieriumi, kai kurie ekspertai pataria to vengti. Pasak Iovos universiteto fiziologijos profesoriaus Edgaro Folko, tyrinėjančio adaptacijos prie šviesos ir temperatūros mechanizmus, sveikas organizmas prie karščio prisitaiko per porą savaičių. Nesigelbstint kondicionieriais, kūnas pats sumažina prakaito druskingumą, tuo pat metu padidindamas jo išsiskyrimą, o kraujagyslės išsiplečia, padidindamos vėsinimo efektyvumą. Tai patvirtina statistika: nuo karščio daugiausiai mirčių įvyksta pirmoje vasaros pusėje, o artėjant rugpjūčiui, mirtingumas mažėja.

 

Tačiau per dvi savaites atostogos dažniausiai baigiasi, o vidutinėse platumose vasaros kaitra retai tęsiasi kelias savaites iš eilės. Negyvenantiems šiltuosiuose kraštuose, bet nuolat susiduriantiems su karštais orais, norisi jaustis patogiai ir sumažinti aukštos temperatūros poveikį savijautai ir sveikatai. Štai keli moksliškai pagrįsti patarimai, padėsiantys tai pasiekti.

 

Ką gerti?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Akivaizdžiausios, bet dėl to nė kiek ne menkiau teisingos rekomendacijos – gerti daugiau vandens ir vengti būti saulės atokaitoje. Prakaitavimas – svarbus organizmo vėsinimo mechanizmas, bet jei žmogui trūksta vandens, jis išsijungia. Kad vėsinimo sistema veiktų, būtina gerti, be to, troškulio nebuvimas visiškai nereiškia, kad skysčių nebereikia. Be to, esant daugiau kraujo, šiluma kraujagyslėmis efektyviau perkeliama į periferiją (į odą).

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tačiau ne visi gėrimai karštyje vienodai tinkami. Reikėtų vengti alkoholio, didelio kofeino kiekio ir saldžių gėrimų – jie veikia kaip diuretikai ir stiprina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Taip pat dera prisiminti, kad kuo aktyviau organizmas prakaituoja, tuo daugiau druskų netenka; druską kūnas gauna su maistu.

 

Ką valgyti?

 

Tvyrant karščiui, geriau vengti angliavandenių ir baltymų turtingo maisto – organizmui jį sunku įsisavinti, o kuo labiau jis stengiasi tai atlikti, tuo daugiau šilumos gamina. Geras pasirinkimas – daug vandens turintys vaisiai ir daržovės: agurkai, arbūzai, braškės, salierai, salotos. Toks maistas papildo organizmo skysčių atsargas ir padeda išvengti dehidratacijos.

 

Gali skambėti keistai, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad su karščiu padeda susidoroti aštrus ir karštas maistas. Ir karštis ir aštrus maistas stimuliuoja termoreceptorius. Šie siunčia smegenims signalą apie temperatūros kilimą, o jos siunčia signalą stiprinti termoreguliaciją. Dėl to imama labiau prakaituoti ir intensyviau vėsintis. Sidnėjaus universiteto termoreguliacinės fiziologijos tyrėjo Ollie Jay eksperimentai rodo, kad karšto (50°С) vandens gėrimas po treniruotės prakaito išsiskyrimą skatina 22,5% geriau, nei šalto (1,5°С). Tai, kad šilto klimato kraštuose vartojama daug aštraus maisto ir šiltų gėrimų – ne atsitiktinumas.

 

Kaip rengtis?

 

Aušinimo prakaitavimu efektyvumas priklauso nuo oro santykinės drėgmės ir jo judėjimo odos paviršiumi greičio. Jei su pirmuoju faktoriumi nieko padaryti negalima – klimatas yra toks, koks yra, – tai antrasis smarkiai priklauso nuo mūsų sprendimų. Bet koks audinys trukdo odai vėsintis, tačiau siekiant užtikrinti optimalų odos vėdinimą, derėtų rinktis laisvą aprangą (sveikinimai beduinams ir šeichams) iš natūralaus pluošto – medvilnės, lino. Įvairūs gamintojai kuria geriau aušinti turinčius audiniu, tačiau kol kas stebuklas neįvyko.

 

Būti geros formos

 

Specialistai pataria vengti aktyvaus judėjimo karštyje: bet koks raumenų darbas kuria šilumą, ir mums dėl to darosi karščiau. Kad kūno temperatūra sumažėtų, būtina ramybė – reguliarios 15 minučių pauzės. Tačiau tuo pat metu geresnė fizinė forma skatina geresnę termoreguliaciją. „Treniruotės pagerina daugelį charakteristikų, kurias turi gerai adaptuotis gebantys žmonės“, – tikina Ottawos universitete (Kanadoje) temperatūros ir kitų streso veiksnių poveikį kūnui tirianti Heather Wright.

 

Kaip ji aiškina, fizinių pratimų poveikis veikia panašiai, kaip buvimas karštyje. Treniruoto žmogaus, kaip ir gerai prisitaikiusio prie karšto klimato, kūno temperatūra ramybės būsenoje žemesnė. Dėl to, paveikus šilumai, reikės ilgesnio laiko, kol kūno temperatūra pasidaro pavojinga sveikatai.

 

Yra ir kitų nedidelių gudrybių, padedančių neperkaisti. Nesišluostykite karštą dieną ant odos pasirodžiusio prakaito, – garuodamas jis jus aušina. Kuo mažiau naudokite ir išjunkite visus konkrečiu momentu nenaudojamus elektros prietaisus. Ir nors atvėsti paprasčiausia, pasinėrus į vėsų vandenį – vonią, baseiną, ežerą, upę, – galima ir tiesiog į vandenį panardinti rankas iki alkūnių ir kojas iki kelių. Geriausiai tam tinka vėsus, o ne šaltas vanduo – odai palietus šaltą vandenį, kraujagyslės susitraukia, saugodamos organizmą nuo peršalimo. Šį triuką naudoja gaisrininkai ir kareiviai rašo LiveScience. Jis efektyvus, nes galūnių paviršiaus plotas didelis, palyginus su jų tūriu. Dėl tos pačios priežasties – odos paviršiaus ploto santykio su kūno tūriu – aukštiems ir liesiems žmonėms paprasčiau ištverti karštį, nei žemiems ir storiems.

 

Šaltinis: http://www.technologijos.lt


2500
3 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
5 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
trollolol

Jajaja dirbi kelininku autostradoj arba stogdengiu stroikese ir maitiniesi salotom. Po savaites koma. Cia gal ofisinem ziurkem skirtas maistas, tikrai ne mačo alfa vyrui

Rygo

Panašu darba prie stroikiu ir dyrbu aš :D visada turiu pakapot mesos, kad diena butu kaip diena:)

inkognito

Aš naudoju paprastą būda.Lendu po dušu ir pasidarau karšta vandenį kiek tik galiu ištverti, jame pabūnu kokias 10 -15 minučių o po jo išėjus net į 35 laipsnių šilumą jaučiu malonia vėsą. Išbandykite,nors ir atrodo keista ir paradoksalu šis metodas jus bematant atgaivins.

Damn

Zinau ši buda, bet as savo organizma taip apgaunu max 5 minutem.

Damn

Cia ne mokslo, o senoviniai, visiems puikiai ir gerai zinomi budai, moksla nori prisiimti sau garbe ar kaip?