Ką galima pagaminti iš… negimusio kūdikio?

„Kai pirksite kosmetikos priemonių, atidžiai perskaitykite informaciją apie jų sudėtį, – prof. Andrius Narbekovas ypač suintrigavo konferencijos dalyves moteris. – Galite pastebėti, kad, tarkime, jauninančio kremo sudėtyje yra komponentų, gaunamų iš… žmogaus embriono.

 

Balandžio pabaigoje Mykolo Romerio universitete įvyko mokslinė konferencija „Kamieninių ląstelių panaudojimo etinės ir teisinės problemos“. Konferenciją surengė Teisės fakulteto Bioteisės katedra.

 

Diskusiją paskatino pastarųjų metų aktualijos – ne tik vis aktyvėjantys žmogaus kamieninių ląstelių tyrinėjimai, tikintis surasti naujų būdų įvairioms sunkioms ligoms gydyti, bet kartu biomedicinos etikos požiūriu nepateisinami eksperimentai su embrionais. Didelio studentų ir akademinės bendruomenės, medikų bei visuomeninių organizacijų atstovų dėmesio sulaukė prof. Andriaus Narbekovo, doc. Eimanto Švedo, gydytojos dr. Radvilės Malickaitės, katedros vedėjo doc. Jono Juškevičiaus skaityti pranešimai.

 

Apie kamieninių ląstelių panaudojimo etinius, medicininius, teisinius aspektus kalbamės su Bioteisės katedros mokslininkais prof. Andriumi Narbekovu ir doc. dr. Eimantu Švedu.

 

Klausimai A. Narbekovui

 

Kas yra tos garsiosios kamieninės ląstelės, pastaruoju metu keliančios visuomenėje tokį ažiotažą? Kokie jų išgavimo šaltiniai?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kamienines ląsteles galima apibrėžti kaip užuomazgas, galinčias vystytis iki diferencijuotų – subrendusių ląstelių. Jos gali būti išgaunamos iš embriono, placentinio kraujo, taip pat suaugusio asmens audinių: smegenų, nervų, odos, kaulų čiulpų. Kamieninių ląstelių technologijos, nors ir sparčiai besivystančios, tačiau palyginti naujos ir nenuostabu, kad kyla daug diskusijų, išryškinančių ne tik medicininių jų panaudojimo galimybių, bet taip pat ir daug etinių bei teisinių problemų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Vienas iš kamieninių ląstelių išgavimo ir naudojimo etinių aspektų: ar pateisinama paaukoti negalinčią pasipriešinti, išreikšti savo nuomonės gyvybę vardan kitos?

 

Etinės problemos, kylančios kamieninių ląstelių panaudojimo srityje, yra labai susijusios su gyvybės, mirties, žmogiškumo sąvokomis. Nereikėtų gretinti tokių sąvokų kaip „nepagydomų ligonių vienintelės galimybės pasveikti” ir „embrionų žudymas”. Problemas sąlygoja ir kamieninių ląstelių panaudojimo etiškumą veikia jau minėti jų išgavimo šaltiniai, vienas iš jų – IVF (in virto fetrilizacijos, t. y. dirbtinio apvaisinimo būdu sukurtas), abortuotas, ar „terapinio” klonavimo būdu sukurtas embrionas. Todėl pirmiausia derėtų klausti: ar apskritai moraliai leistina sukurti ar naudoti žmogaus embrionus vien tam, kad jie būtų kamieninių ląstelių šaltiniu?

 

Embrionas, kaip ir bet kuris kitas žmogiškasis asmuo turi teisę gyventi….

 

Iš tiesų galima vienareikšmiškai teigti, kad kiekviena intervencija ne gydymo tikslu pažeidžia šią teisę. Kamieninės ląstelės išskiriamos iš embrionų su akivaizdžiai matomomis kūno dalimis. Geras tikslas – pavyzdžiui, kito asmens gydymas kamieninėmis ląstelėmis, procedūros, kurios metu bus sunaikintas embrionas, nepadaro etiškos. Embrioninės kamieninės ląstelės yra kilusios iš embrionų, kurie potencialiai gali tapti suaugusiomis asmenybėmis.

 

Antroji etinė problema – ar yra moraliai leistina atlikti terapinį klonavimą tam, kad būtų išgauta kamieninių ląstelių? Vėlgi – gerbiant negimusio žmogaus teisę gyventi, intervencija į embrioną, išimant vidinį blastocistos ląstelių sluoksnį ir taip embrioną sunaikinant, yra moraliai neleistina.

 

Kraupu skaityti 2004 m. pradžioje Pietų Korėjos mokslininkų pateikiamus mokslinius ,,pasiekimus”, kai iš 16 moterų organizmų buvo išgauti 242 kiaušinėliai, ,,išvystyta” 30 žmogaus embrionų ir jie visi sunaikinti tam, kad būtų gauta tik vienintelė vientisa kamieninių ląstelių linija.

 

Ankstyvosios stadijos mikroskopinio dydžio embrionai yra sunkiai egzistenciškai suvokiami, tačiau tai yra genetiškai visa žmogaus pradžia – ypatingo žmogaus gyvenimo pradžia, kuris gali būti ,,vienas iš mūsų”. Kaip tyrinėjimų metu gali būti pažeidžiamos šios stadijos embriono teisės?

 

Tyrinėtojai, dirbantys su gyvūnais, įrodė, kad įmanoma sukurti kiaušinėlius ir spermatozoidus iš embrioninių kamieninių ląstelių, įskaitant ir kiaušinėlius iš vyriškųjų, bei spermatozoidus iš moteriškųjų embrionų. Tai reiškia, kad jau netrukus gali būti įmanoma sukurti kūdikį, kurio tikrieji tėvai abu yra vyrai arba abi moterys, arba netgi sukurti kūdikį, kurio motina, tėvas arba abu tėvai yra jau mirę embrionai. Suliejamos blastocistos, taigi vaikas turėtų keturis genetinius tėvus. Yra mokslininkų, maišančių moteriškus ir vyriškus embrionus tam, kad sukurtų belytį žmogaus hibridą. Kinijos tyrinėtojai jau yra sukūrę chimerinių embrionų, naudojant triušio kiaušinėlius ir žmogaus DNR.

 

Kamieninių ląstelių naudojimas gydymo tikslais neretai traktuojamas kaip donorystė – kilnus ir sveikintinas aktas. Ar ir čia galime įžvelgti nusižengimą moralei?

 

Termino ,,donorystė” vartojimas, kai kalbama apie kamieninių ląstelių ar audinių naudojimą nužudant patį donorą, prieštarauja pačiai donorystės esmei. Remiantis ,,Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymu”, donoryste galime vadinti tik kraujodaros kamieninių ląstelių, išgaunamų iš suaugusio žmogaus arba placentos po vaiko gimimo tranplantaciją. Tai ir yra kiti du, jau minėtieji, kamieninių ląstelių išgavimo šaltiniai. Šios procedūros neprieštarauja donorystės esmei. Vis dėlto, kad nekiltų problemų – būtinas laisvas ir informuotas donoro arba jo artimųjų sutikimas jam mirus.

 

Kalbant apie suaugusiųjų kamieninių ląstelių panaudojimą, pabrėžtina – kad jos turi savybę formuoti daugelį ląstelių tipų, įskaitant neuronus. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės yra idealios transplantacijai. Naujos studijos nurodo, kad net diferencijuotos suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės gali ,,transdiferencijuotis” ir perimti pakenktų ląstelių funkcijas. Taigi šių ląstelių naudojimas biomedicininės etikos požiūriu priimtina medicinos mokslo kryptis. Tuo tarpu lūkesčiai dėl embriono kamieninių ląstelių panaudojimo vis labiau nepasitvirtina.

 

Klausimai E.Švedui

 

Konferencijoje minėjote naujausią šios srities mokslo tyrimų pasiekimą – kamieninių ląstelių gavimą iš placentos kraujo. Tai turėtų išspręsti kai kurias etines jų išgavimo ir panaudojimo problemas…

 

Iš tiesų šis kamieninių ląstelių išgavimo būdas yra labai palankiai vertinimas. Nekyla pavojus gyvybei. Be to, kamieninės ląstelės naudojamos asmeniui gydyti – identiškos, todėl nereikia baimintis imuninio atmetimo reakcijos.

 

Lietuvos žiniasklaidoje dar visai neseniai mirgėjo pranešimai apie sėkmingą vaikų gydymą embrionų kamieninėmis ląstelėmis Rusijoje? Ar tai teisėta?

 

Lietuvos medikų kritišką požiūrį į šiuos reiškinius atspindi išsakyta pozicija, jog tai yra ,,šarlatanizmas”, panaudojus vaikus vietoj ,,eksperimentinių triušių”. Tiek ES – taigi ir Lietuvoje, tiek Rusijoje ,,gydymas” embrionų kamieninėmis ląstelėmis yra uždraustas. Nors buvo skelbiama apie stebuklingą šių ląstelių poveikį, žurnalistai kalbino pogrindinius Rusijos ,,gydytojus”, svarbu pastebėti, kad Rusijos medicinos mokslų akademijos mokslininkai tik nuo 2005 m. planavo pradėti tyrimus su gyvūnais. Geros klinikinės praktikos taisyklės nurodo, kad tyrimai pirmiausia atliekami laboratorijoje su ląstelių kultūromis. Gavus gerų rezultatų – su gyvūnais, po to – su sergančiais suaugusiais, vėliau – su sveikais suaugusiais ir tik galiausiai, tik gavus visus teigiamus rezultatus, galima eksperimentuoti su vaikais, kurie yra labiausiai pažeidžiama tiriamųjų grupė. Nors pagal esamus planus Rusijoje, tik nuo 2005 metų turėjo būti pradedami tyrimai su gyvūnais jau 2004 – aisiais imti ,,gydyti” vaikai iš Lietuvos.

 

2001 m. JAV buvo nuspręsta toliau finansuoti jau sunaikintų embrionų kamieninių ląstelių tyrimus, tačiau nebefinansuoti tyrimų, dėl kurių būtų sunaikinti embrionai. Kilo didelis sąmyšis… Kaip manote, ar ribojant kamieninių ląstelių tyrimus ir jų panaudojimą nepažeidžiama mokslinių tyrimų laisvė?

 

Mokslas be etikos yra pavojingas. Jokia mokslinė naujovė negali būti didesnė vertybė už žmogaus gyvybę. Negalima pritarti žmogaus embrionų sunaikinimui, nesvarbu, kokiems tikslams tai būtų bandoma padaryti. Visuomenė jokiu būdu neturi kurti viešų paskatų embriono sunaikinimui ateityje.

 

Kalbėjosi Indrė Jakimavičiūtė, inf. šaltinis: Bernardinai.lt


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
..

pasauly zmoniu ir tjp daug, argi labai blogai kad keliolika ir negimtu??

Rimantas

tai gal valgom vieni kitus jau?? Cia jau exorcism reikalingas

hash

Gerai yra kamienines lasteles. Kiek vaiku mirsta mazu ir niekam nerupi, svarbiausia nenuzudyt kamienines lasteles nes ji gali numirti. O kam rupi vaikai, jie nepopuliarus, niekam neydomu mirsta ar nemirsta.Svarbiausia kad kamienine lastele nemirtu, arba ji turi mirti savi mirtimi, nuo senatves arba nuo ligu. Jokiu budu negalima jos nuzudyti. Nes ji dar nezmogus. Va jei isaugtu i zmogu, tada jau niekam nerupi kas jam bus. Svarbiausia reikia saugoti lastele,cia visa zmogiskumo esme

Rasa
neatskiriat embrioninių kamieninių ląstelių nuo tiesiog kamieninių ląstelių. joms visai nebūtina žudyti embrionų, niekas jų ir nežudo. kai EKL išskiriamos, embrionas jokių kūno dalių dar neturi, neturi nei nervų sistemos, nieko. tai atliekama po kelių dienų po apvaisinimo, kai tas „žmogus“ yra tik nediferencijuotų ląstelių gumulėlis. gaunamos jos dažniausiai iš nevaisingumo gydymui skirtų nepanaudotų apvaisintų kiaušinėlių, arba iš aborto metu šalinamų embrionų, tada jau žinoma embrionas turi žmogaus pavidalą (daugiau mažiau), bet jis jau bet kuriuo atveju pasmerktas žūti. o visi kiti kamieninių ląstelių gavimo būdai yra niekam nemirtini, kaip EML išskyrimas iš virkštelės kraujo. todėl nenuteikinėkite žmonių prieš kamieninių… Skaityti daugiau »