Reinkarnacijos teorija

Reinkarnacijos doktrina skelbia, kad gyvename ir mirštame daug kartų – gimimų ir mirčių grandinė panaši į dienos ir nakties kaitą. Tai be galo ilgas procesas, kurio pagrindu ir vyksta tikrasis žmogaus tapsmas: jis auga ir bręsta, sąmonėja iki visiško atsiskleidimo, iki kosminės sąmonės. Per vieną ar kelis gyvenimus to pasiekti neįmanoma. Tai tik maži žingsneliai.

 

Pasaulis yra kuriančiosios, sąmoningos Dieviškosios Energijos išraiška. Ši energija – per įvairias transformacijas – pasireiškia nesuskaičiuojamomis formomis: nuo primityviausių iki sudėtingiausių. Šia prasme Dievas yra visame kame ir mumyse, nes be šios Energijos nieko ir nebūtų. Kiekviena individualizuota, t.y. įgavusi atskirą formą, šios energijos išraiška praeina ilgą pasikeitimų – evoliucijos – grandinę: nuo primityviausio mineralo, per augalijos ir gyvūnijos formas iki žmogaus pavidalo, kaupdama patirtį ir informaciją, tartum kompiuterio informacijos banke, tokiu būdu bręsdama ir evoliucionuodama. Šio proceso metu dvasia (individualizuota Dieviškoji Energija) mokosi vis aktyviau reikštis per materiją ir ją valdyti. Tai yra dvasios evoliucija. Ne pati dvasia tobulėja, bet jos sugebėjimas reikštis per materiją (tą ir vadiname sąmonėjimu), nes dvasia, būdama iš Dievo, savaime yra tobula. Tai tas grynasis pradas mumyse, tas tikrasis AŠ.

 

Geriausiai tai pailiustruoti galima pasitelkus elektros analogiją. Elektra visada liks elektra, nepriklausomai nuo to, kokioje lemputėje ji šviečia. Tačiau, priklausomai nuo lemputės kokybės, šviesa sklis visiškai skirtingai. Tarkim, pradedame savo kelią kaip nešvari 10 vatų lemputė. Gyvendami vėl ir vėl, dėka sukauptos patirties ir moralinio švarėjimo, tampame vis didesnio galingumo ir vis švaresnėmis “lemputėmis”, naikinančiomis nežinojimo ir nemokėjimo reikštis tamsą, apšviesdamos vis didesnį ratą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Karma

 

Veiksmas ir atoveiksmis, priešastis ir pasekmė. Dėsnį žino kiekviena tauta, tai išreikšdama gerai žinomomis patarlėmis “ką pasėsi, tą ir pjausi” ir pan. Nuo analogiško fizikinio dėsnio, karma skiriasi tuo, jog ne visada pasireiškia tuojau pat, šiame gyvenime. Išdūrei kam nors akį – gali gimti aklas ir t.t. Karmos dėsnis duoda atsakymą į daugybę klausimų, imi suvokti, kad kentėti tenka visai ne be pagrindo. Aiškėja kai kurie Biblijos posakiai, kurie kitu atveju skamba keistokai (akis už akį, dantis už dantį – ne kerštas, o tik karmos dėsnio veikimas).

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Apreiškime Jonui skaitome:

 

“Jei kas skirtas nelaisvei, į nelaisvę ir eina. O kam lemta žūti nuo kalavijo, tas bus kalaviju ir nužudytas”.

 

Kodėl? Nejau Dievas toks žiaurus, kad be jokio paaiškinimo ir priežasties dar negimusiems kūdikiams skirtų baisią lemtį?

 

Darosi aiškiau, perskaičius anglišką Biblijos variantą:

 

“He that leadeth into captivity shall go into captivity: he that killeth with the sword must be killed with the sword”.

 

“Kas veda į nelaisvę, pats paklius nelaisvėn, kas žudo kardu, pats turi būti kardu nužudytas”.

 

Ar ne karmos dėsnis? Ar ne todėl kartojami Kristaus žodžiai “nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau būtų padaryta”?

 

Įrodymų, kad reinkarnacijos teorija – tai tiesa, yra daug.

 

Visada buvo, yra ir bus žmonių, kurie intuityviai šias tiesas jaučia. Tai “senos” sielos, daug kartų gyvenusios, sukaupusios didelę patirtį, todėl sugebančios kai ką atsiminti kaip “tvirtą vidinį žinojimą”. Paprasčiausias to patvirtinimas yra neretai pasitaikantis faktas, kai patekęs pirmą kartą į vietą, kurioje tikrai nėra buvęs, žmogus ima staiga viską atpažinti.

 

Kitas faktas. Pirmą kartą sutikęs nepažįstamą žmogų, vienam greitai pajunti didelę draugystę, tarytum jis būtų buvęs tavo senas bičiulis, o kitam be jokios apčiuopiamos priežasties iškart užsiliepsnoja neapykanta. Arba nenugalima meilė iš pirmo žvilgsnio – visa tai rezultatas senų karminių ryšių, glaudžių sąsajų iš praetų gyvenimų, nes stipri meilė ar didelė neapykanta vėl suveda tuos pačius žmones, galbūt jau kitos lyties.

 

Parašyta daug knygų, įrodančių, kad gyvename ne vieną kartą. Pavyzdžiui, Virdžinijos universiteto parapsichologijos katedros vedėjo daktaro Aieno Stivensono (Ian Stivenson) knyga “20 galimų reinkarnacijos atvejų” (20 cases Suggestive of Reincarnation, 1966) ir Ričardo Duranto “Žmogus – Visuma” (Totality – Man, 1968).

 

Abi knygos – rezultatas ilgo ir kruopštaus tyrinėjimo – apklausos tų vaikų, kurie neginčijamai prisimena savo buvusį gyvenimą (prelife) ar net kelis jų. Tam, kad parašytų savo knygą, Stivensonas ištyrė daugiau kaip 600 vaikų, o pakartotiniam, papildytam leidimui (1974) turėjo jau 1200 atvejų.

 

Abejose knygose iš visų faktų pateikiama tik po 20 ryškiausių, kruopščiai patikrintų ir paliudytų, rodančių, kad vaikai jau yra gyvenę kitais vardais ir kitose šeimose (1% atgimsta tose pačiose šeimose). Patikrinti vaikų pasakojimus buvo lengva, nes jie visi gimė praėjus nuo 1 iki 3 metų po savo mirties ir daug buvusių artimųjų yra gyvi, tad pasakojimus galėjo patvirtinti. Neretai paliudija kaimynai, išlikę dokumentai. Šiedu mokslininkai daro įtikinančias išvadas, ypač R.Durantas, kuris, atsakydamas į klausimą, kodėl vieni prisimena, kiti – ne, sako: paprastai prisimena tie, kurie žūsta nuo smurto arba gerokai per anksti, tapę nelaimingo atsitikimo aukomis.

 

Netikėtos mirties atveju visa esybė taip sukrečiama, kad staigiai perėjus Anapus, patirtas šokas neleidžia užmiršti mirties aplinkybių, jos atsimenamos ir vėl užgimus, ir tuomet, lyg patraukus už siūlo galo, išplaukia kiti buvusio gyvenimo vaizdai. Tokios sielos inkarnuojasi labai greitai – tą skatina palankios karminės aplinkybės, kurios nebuvo išsemtos.

 

Smurto aukos dažnai atgimsta su fiziniais požymiais, kurie gali būti paaiškinami tik kaip nužudymo pėdsakai. 12 metų mergaitė, žuvusi nuo atklydusios kulkos, pataikiusios jai į pilvą vaikant demonstraciją, netrukus atgimė tame pačiame mieste. Išmokusi kalbėti, papasakojo mirties aplinkybes. Patikrinus, jos pasitvirtino. Pasakojimas paaiškino buvusios šautinės žaizdos žymę aukščiau bambos. Kita mergytė, gimusi su tarytum vos užsitraukusių žaizdų galvoje žyme, pasirodė buvusi nužudyta smogus geležine štanga per galvą. Žudikai buvo sugauti, nuteisti ir pakarti, o visas įvykis paliudytas teismo protokolais. Kartu buvo nužudytas jos vyras, jis taip pat tuoj atgimė, ir du vaikai. Kiti vaikai, išlikę gyvi ir surasti šį atvejį tiriančių stebėtojų, galėjo paliudyti teisingumą intymių epizodų, kuriuos jiems papasakojo penkiametė mergaitė – buvusi jų mama.

 

Kartais tokie kūdikiai vos užgimę klykia visada tą pačią paros valandą. Juos jokiu būdu nesiseka numaldyti, tėvai nežino, ką daryti. Šitaip gali tęstis nuo mėnesio iki metų. Manoma, kad tai susiję su kankinančiais mirties prisiminimais. Jei vaikas, išmokęs kalbėti, dar prisimena, kodėl jis taip klykė, tai dažnai tėvams papasakoja. Tačiau kas jį supranta ? Tėvai laiko tai fantazija ar sapnu. O pasakojimą atkakliai kartojant, imama vaiką tildyti ar net mušti. Tuomet supykęs vaikas gali pasakyti “Tu ne mano mama, aš eisiu pas savo tikrą mamą!” ir už tai gauna dar daugiau… Štai kodėl, kaip teigia R.Durantas, Europoje ir tose šalyse, kur reinkarnacija netikima, sakoma, kad nėra vaikų, kurie prisimintų. Tai netiesa.

 

Dažniausiai apie buvusį savo gyvenimą vaikai ima kalbėti 2-4 metų. Tada dažnai galima girdėti juos pradedant pasakoti taip: “Kai aš buvau lakūnas…” arba “Kai aš gyvenau džiunglėse”, “kai aš buvau medžiotojas…” (taip būna iki tol, kol jis išmoksta skaityti). Ką mes, suaugusieji, į tai atsakome? Sugėdintas vaikas nutyla. Primuštas – visai užsičiaupia, tampa užsidaręs, nelaimingas, po to pradeda viską pamiršti.

 

Gal taip ir geriau, nes tie, kurie neužmiršta, be galo ilgisi savo buvusių šeimų. Štai kodėl Indijoje buvusio gyvenimo prisiminimai laikomi nelaime ir tėvai taip pat vaikui draudžia apie tai kalbėti. Tačiau burnos jam neužčiaupsi. Sužino kaimynai, pažįstami, garsas pasiekia buvusias šeimas, kurių nariai ima ir atvažiuoja… Kai pasitvirtina, kad vaikas tikrai buvo jų šeimos narys, gandas pasiekia ir mokslininkus, renkančius neginčijamus faktus pakartotinio gyvenimo įrodymui. Tokių faktų surinkta tūkstančiai.

 

Be patvirtintų vaikų pasakojimų, įrodymą apie praeitus gyvenimus gauname ir regresyvinės meditacijos dėka, kada hipnozės būdu žmogus nukeliamas į praeitą gyvenimą. Regresyvinės meditacijos metodas jau paplitęs ir plačiai taikomas JAV ir Anglijoje, kadangi padeda išaiškinti daug kitaip nesuprantamų reiškinių: fobijų priežastis, keistus žmonių polinkius, kartais – nepaaiškinamo skausmo priežastį (nepagydomi galvos skausmai gali būti praeitame gyvenime patirtos galvos traumos pasekmė).

 

Apie regresyvinės meditacijos metodą daug rašoma, o ypač apie tai, kaip jis padeda žmonėms gyventi. Pacientai, sužinoję tikrąją savo negalavimo priežastį, kitaip ima ją vertinti ir neretai jiems labai palengvėja. Kartu patikrinami įdomūs istoriniai faktai, kurių yra gausu regresuoto žmogaus pasakojime.

 

Naudodamiesi regresyvinės meditacijos metodu, reinkarnacijos neginčijamų įrodymų pateikia seras Aleksandras Kanonas, iki 1952 metų ištyręs per 1000 atvejų. A.Gvirdamas, buvęs Bat miesto vyriausiasis psichiatras ir anksčiau atkakliai neigęs reinkarnaciją po 15 metų kruopščių tyrimų 1977 viešai pripažino reinkarnacijos teisingumą. Nuo 1973 metų Skotsdeilo mieste Arizonos valstijoje D.Satpenas ir jo žmona Trena pradėjo grupinių hipnozių seansus, kurių metu regresyvinės meditacijos metodu žmones nukeldavo į praeitus gyvenimus – regresuodavo. Žinomo JAV parapsichologo B.Steigerio (Brad Steiger. You will live again.1978) “Jūs vėl gyvensite” pateikiama daugybė konkrečių atvejų, kai regresavus pacientus, jiems prasidėdavo “visai kitoks gyvenimas”, nes viskas “atsistodavo į savo vietą”, tapdavo daug lengviau gyventi. Čia suminėti vos keli tyrinėtojai, jų yra daugiau.

 

Trečias įrodymų gavimo būdas – per mediumus. Jie paneigia žinomą kontrargumentą “kodėl mirusieji, jei siela išlieka, nieko nepapasakoja apie tikrą padėtį gyviesiems”. Papaskoja. Tik mūsų ausys nepritaikytos išgirsti. Mediumai turi nepaprastų sugebėjimų priimti pranešimus tokiais kanalais, kurie daugumai žmonių dar nėra atsivėrę.

 

Vienas žymiausių mūsų laikų žmonių yra Edgaras Keisis (1877-1945). Amžininkai vadino jį miegančiu pranašu. Taip pat plačiai skaitomi straipsniai ir knygos kitų autorių: Džein Roberts “Set Kalba” (Jane Roberts. Seth Speaks.1972); Sibilė Lyk “Reinkarnacija: antroji galimybė”. (Sybil Leek. Reincarnation: the second Chance.1974); Samiuelis Sandvaitas “Dvasia ir siela” (Dr.Samuel Sandmeiss. Spirit and the Mind.1985)ir kt.

 

Reinkarnacija paaiškina daug dalykų. Pavyzdžiui, kodėl vieni gimsta vunderkindais, o kiti idiotais. Kodėl nei iš šio, nei iš to lietuvį traukia Japonija, o kitas domisi tuo, kuo iki šiol šeimoje nėra niekas domėjęsis. Bet svarbiausia yra tai, kad šis žinojimas iš esmės keičia supratimą apie gyvenimą ir mirtį ir duoda tvirtą pagrindą po kojomis, leidžiantį atlaikyti visas gyvenimo negandas. Žmogus ima suvokti didingą uždavinį – gyvenimo tikslą – realią galimybę išsivystyti iki kosminės sąmonės, kuri atsiveria jam pačiam. Per vieną gyvenimą niekas šito padaryti nepajėgus.

 

Nebejaučiama klaiki beprasmybė, kuri pražudo daugelį. Kartu paaiškėja patarlės “Žmogus – pats savo likimo kalvis” prasmė. Tiktai tu pats esi savo gyvenimo aplinkybių kūrėjas, nes gimsti ten ir tokioje šeimoje, kurioje užsitarnavai gimti, kurioje tau bus palankiausios sąlygos išmokti tai, ko dar neišmokai. Ta prasme galima kalbėti ne tik apie kiekvieno žmogaus, bet ir apie šeimos ir tautos karmą. Suprasdamas šį dėsnį, daraisi atsakingas už savo veiksmus. Karma – tvirčiausias etikos ir moralės pagrindas: gerai ir teisingai elgtis reikia ne todėl, kad bijai Dievo, o todėl kad žinai, jog nuo bausmės neišsisuksi. Žmonių teismo išvengęs, nuo karmos teismo niekur nepabėgsi, jei ne šiame gyvenime, tai kitame ji būtinai tave suras. Štai kodėl visi geri žmonės kartais kenčia smūgį po smūgio. Jei kiekvienas žinotų, kad tą, ką padaro kitam, tikrai teks kada nors pačiam patirti, tik gerokai daugiau kenčiant, kad pamoka įsimintų, tai gal elgtųsi kitaip.

 

Ilgas ir sunkus sąmonėjimo kelias, vedantis iki kosminės sąmonės, yra neįmanomas be moralinio brendimo. Tik švarėdamas, apsivalydamas, žmogus tampa dvasingesnis.

 

Imi suprasti, kodėl žmonės taip skirtingai reaguoja į išmintingus pamokymus: atgarsį randa tik tai, į ką atsiliepia žmogaus sukaupta vidinė patirtis, įgyta per daugelį gyvenimų. Ant kvailelio, darančio viską atvirkščiai, beprasmiška ir pykti – jis dar jauna siela, vos pradėjusi eiti ilgu keliu į tapsmą Žmogumi, jo dar laukia daug paklydimų ir kančių, nes tik jos įsirėžia giliai į atmintį. Kartu ryškėja ir kančios prasmė.

Rekomenduojami video:


2500
11 Comment threads
3 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
gintuks

nes atejau i nauja mokykla tai ira toks vilius klaseje tai nezinau kodel bet nesupraskit kad as kazkoks P*****S AR panasei tiesiog jam vienam juciu draugiskuma ir tiek:)

gintuks

Kaip suprast gali jausti zmogui draugiskuma o kitam neapykanta tai reiskia kad as su juo kazkada buvau draugais???

daiva

Galinfa tiesa !!!

gintaras

Ačiū už straipsnį, labai patiko

Alina

Ekstrasensai, kuriais čia remiasi autorius, sugeba pagal nuotrauką, ar tiesiog vardą, pavardę etc nusakyti prieš daug metų mirusio žmogaus išvaizdą, mirties priežastis. Gali juos pakalbinti ir gauti informaciją. Mediumai gali išsikviesti mirusio žmogaus vėlę, ją matyti ir su ja bendrauti. Patyrę klinikinę mirtį tvirtina susitikę savo mirusius artimuosius. Tai tarkime pagal reinkarnacijos teoriją Juozas Urbelis, buvęs geras niekšelis gyvenime, persikūnijo į Vldislavą Pocienę, o toji į šunį, nes buvo išvis bjauri boba. Ką mūsų minėtieji aiškiaregiai matys? Urbelį, Pocienę ar šunį? Siūlyčiau nesiguosti, kad turėsime galimybę dar ir dar kartą čia pabuvoti, tad galime vieną gyvenimėlį ir šlykštokai praleisti, juk… Skaityti daugiau »

Benamis

“Neapsigaukim, gyvenimas vienas tik duotas” – Cia Jus taip manot. Pvz. budistai tiki reinkarnacija (atgimimu)…

gintuks

matosi kad tau gyvenimas nebuvo lengvas uztat taip vaziuoji ant jo>p

Anonimas

Pavartota loginė implikacija – “Kas veda į nelaisvę, pats paklius nelaisvėn, kas žudo kardu, pats turi būti kardu nužudytas” Logikos dėsnis – teisingas teiginys seka iš bet kurio kito teiginio. Vadovaudamiesi šiuo paprastu logikos dėsniu puikiai suprantame, kad teiginys “Kas veda į nelaisvę, pats paklius nelaisvėn, kas žudo kardu, pats turi būti kardu nužudytas” teisingumu yra lygus teginiui “Kas neveda į nelaisvę, paklius nelaisvėn, kas nežudo kardu, turi būti kardu nužudytas”. Juk skaitydami sakinį, matome implikacijos o ne ekvivalencijos jungtis, antraip teiginys būtų toks: “Tik tas kas veda į nelaisvę, pats paklius nelaisvėn, tik tas kas žudo kardu, pats turi… Skaityti daugiau »

in

puikus straipsnis

Puma

Tai geras straipsnis netikintiems,kurie jį perskaitę,supras,kaip reikia išmokti teisingai gyventi! Ir,kad ten,kur yra veiksmas,būtinai bus ir atoveiksmis!

dr.who

aciu man patiko buvo velniskai idmomu

lolita

Daugeli kartu biblija buvo perrasoma.Uztusavimai ir pakeitimai tik baznicios -naudai.Taip vyko ir kitose religijose pvz koranas t.t. As ne pries religijas,baznycias.Laikui begant-supratau,kad daugeliui baznycia labai reikalinga.Jie negali suvokti,kad dievo daug daugiau yra miske,pievose,medziuose ir visame kame taip pat ir zmoguje.

Vokietis

Juk delto pagonys turejo daugybe dievu,nes jie tikejo visagale gamta ir jos desniais,o apie kosmosa ir reinkamarcija jie gal delto nezinojo,nes menkai mokejo skaityti ir pan.?

Taip pat skaitykite