Hands resist him – prakeiktas paveikslas

Šį kūrinį nutapė dailininkas Bill Stoneham. Triukšmas prasidėjo po vienos iš parodų.

Psichikos sutrikimus turintys žmonės šio kūrinio žiūrėti negali, nes jis sukelia nervizmą, pradeda darytis blogai, būna kad praranda sąmonę, o dažniausiai pradeda verkti.

Prasidėjo tai 1972, kai tą paveikslą nupiešė dailininkas žiūrėdamas į seną savo foto, kurioje jis buvo nufotografuotas kai jam dar tik 5 metukai.

Pradžioje šis tapybos darbas buvo parodytas Los Andžel – Taims galerijos savininkui, šis po keletos dienų mirė. Galimas daiktas, kad tai tik sutapimas, o gal ir ne?

Po to, šį darbą įsigijo aktorius Džonas Marli (mirė 1984 m). Toliau prasideda didžiausios keistenybės. Šį tapybos darbą suranda tarp šiukšlių krūvos. Šeima radusi šį paveiksmą parsinešė į namus ir jau pirmą naktį keturmetė dukrelė atbėgo pas tėvus su isteriniu klyksmu aiškindama, kad šiame paveiksle vaikai mušasi. Kitą naktį šeimininkas, kad įsitikintu ar dukrelė kalba tiesą, pastatė judesio kamerą, kuri įsijungė net keletą kartų.

Šis tapybos darbas buvo paruoštas parduoti eBay (interneto pasrduotuvė). Po kieik tai laiko į eBay pradėjo plaukti laiškai su prašymu šį paveikslą išimti iš publikavimo, nes žmonės labai skundžasi padidėjusiu liūdesiu žiūrint į jį ir sutrikusia sveikata, nervingumu. Šis kūrinys buvo parduotas už 10025 Dolerių, nors už ją norėjo tik 199 $.

Šį kūrinį pamatė per internetą daugiau nei 3000000 kartų, tik dėl smalsumo, o jį nusipirko Kimas Smitas, gyvenantis nedideliame miestelyje šalia Čikagos. Jis kaip tik ir ieškojo ko nors panašaus savo ką tik atidarytai piešinių galerijai.

Kai jis tą darbą pamatė “Hands Resist Him” tai pradžiai pagalvojo, kad jis nupieštas apie 40 uosius metus, tad puikiai įsipaišys tarp kitų eksponatų.

Tai galėjo būti ir pabaiga, tačiau su problemomis pradėjo susidurti pats Smitas ir jo lankytojai. Daugelis skundėsi tais pačiais simptomais kaip ir ankščiau: didžiuliu pykčiu, skausmu ir pagieža sklindančią iš žmogaus vidaus. Kiti lanklytojai tiesiog pasiūlė jam juo atsikratyti ar tiesiog sunaikinti.

Apie meno kūrinį

Kas gi ne taip šiame meno kūrinyje? Gal tiesiog čia kažkas dėl sugadintos proporcijos ir formų, kurios lengvai leidžia įsigilinti į šį kūrinį. Atkreipkite dėmesį į berniuko galvą: jo viršugalvis yra plokščias, plokščias ir beformis, tarsi išteptas šlapios spalvos.

Atkreipkite dėmesį į duris. Ar jūs nejaučiate, kad berniuko ūgis kiek didesnis už suaugusio vyro, o durys dar didesnės? Rankos, kurios matosi už nepermatomo lango, atrodo labai mažos. Atkreipkite dėmesį į berniuko kojas, kažkas joms ne taip, čia kažkas negeometriška. Ji labai baugina.

Kaip suprasti šį kūrinį

Suprantama, kad suprasti šį kūrinį, jums reikia mąstyti taip, kaip mąsto pats šio kūrinio autorius, nes jis gi piešė save. Įsivaizduokite, kad tai jūs stovite prie uždarų durų ir slepiatės nuo saulės. O rankos, jus neileidžia į vidų, todėl jums norisi verkti. Tad prikandate lūpą ir neverkiate, nes jūs jau suaugęs.

Mergaitė kartu su jumis – visai jums ne priešė, ji jums kaip tik draugė prie šių uždarų durų. Nors ji ir tuščiavidurė lėlė neturinti akių, tačiau ji žino, kur toliau eiti, nes ji yra gyventoja to pasaulio už šių durų. Ji sugebės pravesti jus tuo keliu, kur rankos negalės jus pasiekti.

Viskas gerai, tik kažkiek gaila, kad iš karto neįleido. Gatvė – tai sapnas, namas – tai mūsų pasaulis. Durys – tai riba tarp sapno ir realybės, o rankos tai “kiti gyvieji”.

O ar gali būti, kad tai ne rankos tuos vaikus neįleidžia vidun, o patys vaikai tas rankas neįleidžia pas save Vaikai bijo, ypač berniukas, tačiau jis suaugęs ir nenori tai rodyti.

Mergaitė negali bijoti, kadangi ji neturi jausmų, nes ji lėlė. Tačiau jie abu puikiai žino, kad rankos iš ano pasaulio jų nepasieks, nes tai visai kitas pasaulis. Tačiau bijoti visada yra ko…

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.