Mano filosofija (klajuno skyrelis)

[klajunas]

Pats esi patyres astraline projekcija?

Man tai gana sunku. Kol kas meditacija skalėje gana vidutinio lygio, o sapnus sapnuoju paskutiniu metu tik sintetinius, arba dirbtinius. Taip yra todėl, kad mano sąmonė yra užvaldyta. Apie tai pateikiau kitur pakankamai informacijos. BET: esu patyręs projekcijų į žemesnį pasaulį (ne į aukštesnį), tačiau tas būsenas sunku aprašyti, o be to nesinori viešinti, nes tai blogio pasaulis. TAIP PAT: čenelingo būdu gaunu informaciją apie kai kuriuos metodus bei teorinės informacijos. Savo ezoteriniuose tyrimuose dažniausiai naudojuosi nepakitusia sąmone, pakitusios sąmonės patirtys - tik blogos ir neviešintinos. Čenelingas vyksta esant normaliai sąmonei per telepatiją.

tiesiog traška aplink, idomu tai su astaliniais dalykais turi ką bendro?

Nelabai įsivaizduoju apie kokius traškesius kalbi. Atmosfera gali traškėti prie aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, elektros stočių ir pastočių. Bet tu turbūt ne apie tai.    Jeigu nori, kad įvertinčiau daugiau, paaiškink smulkiau.

[Creative]

Nelabai įsivaizduoju apie kokius traškesius kalbi. Atmosfera gali traškėti prie aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, elektros stočių ir pastočių. Bet tu turbūt ne apie tai.    Jeigu nori, kad įvertinčiau daugiau, paaiškink smulkiau.

Man traškėjo pvz kambaryje sako kad nuo kilimo viskas, tipo privaikšiota nuo trinties ir įsielektrina ir pradeda traškėt.

[elteide]

kilimų nėra, aš jų nemėgstu , man nuo jų smirda, oras sunkus ...
traška aplinka, kaipo kambary, kur miegu, lyg lubos ar sienos , komoda, būna kaip šauna iš šono kambario..aš pati spec po astralus nekeliauju:)

[mcgyver]

Bet klajunai samoningi sapnai max 1 minute trunka kol pabundi taip kaip tu gali nukeliauti kur nors? Ir jos kontroliuoti labai sunku.
Pats dbr gal 3men neturejau samoningu sapnu jei bus pabandysiu.

[klajunas]

Galiu pakomentuoti taip: sapno būsena daugiau pagrįsta smegenų automatizmu, kurio metu plauki ten, kur neša srovė. Tuo tarpu meditacija yra būdas išmokti savo sąmonę valdyti, pačiam nuvesti ją ten, kur nori. Jeigu esi aukšto lygio meditacijos meistras ir įvaldęs sąmonės valdymo technikas, gali šiuos įgūdžius perkelti į sapną. Kitaip sakant turi gauti kažką panašaus į sapno ir meditacijos junginį. Medituodamas mokaisi kontrolės, sapnuodamas mokaisi pasiekti sąmoningo sapno būseną. Tada kai abejose srityse pasieki aukštą lygį - bandai sujungti. Jeigu pavyksta meditacija sapne, yra galimybė prailginti epizodą.

Tai pateikiu kaip teorinį metodą, iš to neseka, kad aš čia labai daug pasiekęs. Trumpai apibendrinant, treniruotis galima ne tik sapnuojant. Reikia galvoje pabandyti sukurti tarp meditacijos ir sąmoningo sapnavimo sąvokų stiprų ryšį.

[klajunas]

Archontas

Kalba buvo pirmoji technologija, kuri žmogų pakėlė į aukštesnį rangą ir sudarė prielaidas civilizacijos išradimui gyvūnijos pasaulyje. Šita technologija pasirodė tokia produktyvi, kad tapo įmanomas milžiniškas šuolis pasaulio pažinime. Kalba turi tris pagrindinius profilius, todėl yra trys vietos, kuriose galima tyrinėti jos kilmės klausimą. Pirmas profilis yra išorinis produktas, kuris kaupiamas išorinėse laikmenose ir yra kalbos mokslų tyrinėjimo objektas. Iš jo gaunama visa kalbos teorija, paaiškinanti kokia jos sandara ir kaip ji leidžia atlikti bendravimo ir informacijos perdavimo funkciją. Antras profilis yra kalbos produkavimo ir artikuliacijos procesas, kuris yra produkto kilmės šaltinis. Artikuliacijos klausimas taip pat svarbus, nes tam reikalinga tinkama anatomija ir struktūros smegenyse. Vadinasi be genetinės mutacijos, net turint kalbos prielaidas psichikoje, kalbos sukūrimas būtų buvęs neįmanomas. Ir paskutinis profilis yra gebėjimo mechanizmas, kuris leidžia žmogui išmokti kalbą ir ją pritaikyti savo veikloje. Prie to galima prijungti nelingvistinius profilius, tokius kaip genetika, kuri yra programa, sukurianti kalbai reikalingą anatomiją ir smegenų struktūrą. Kalbos kilmės klausimą galima tyrinėti visose šiose vietose.

Bendriausia teorija yra evoliucinis kalbos atsiradimas, kai buvo išvystytos tam tikros būtinos užuomazgos istorijos eigoje, sukaupiant labai daug lingvistinių ir psichinių formų, kurios tiesiogiai susijusios su kalbos technologija. Iš pradžių galėjo būti tik žodyninė kalba, kuri parsidėjo nuo kelių dešimčių šūksnių, kurie vėliau, plečiantis sąmonei ir kalbiniam pasauliui, buvo papildyti gramatika, leidusia išreikšti sudėtingesnius santykius tarp pavadinimų, neapsiribojant paprasta gamtos daiktų nominalizacija. Žmonių tipus galima skirstyti į kūrėjus ir mėgdžiotojus. Pirmieji iš savo gebėjimo mechanizmo formavo kalbines priemones, o antrieji jas įsisavindavo mėgdžiojimu. Taip visuomenėje išplito kalbiniai kaupiniai, kurių rezultatas šiais laikais yra visos egzistuojančios gyvos ir mirusios kalbos.

Tai, kad kalba yra technologija užsiminiau ne veltui. Gana anksti istorijoje turėjo atsirasti grupės, kurios ėmėsi kontroliuoti kalbos sistemą. Tai buvo tie, kurie tyrinėjo produktą kaip objektą, tyrinėjo kalbos vidinę sistemą ir reguliavo jos vidinio vystymosi leidžiamas kryptis. Sąmonėje kalba atsiranda gebėjimo mechanizmą sujungiant su išorinės kalbos sistemos mokymusi per pamėgdžiojimą. Kokia ši išorinė sistema yra, priklauso nuo to, kaip su kalba tvarkosi žmonės, kurie organizuoja jos priežiūrą ir platinimą. Tai labai naudinga todėl, kad paruošiant skirtingas kalbos formas, galima suformuoti norimą sąmonės tipą. Jeigu reikia primityvios sąmonės, kuri primityvų žodyną ir gramatiką, jeigu reikia išvystytos sąmonės - pritaikai išplėstą kalbos sistemą. Gali įvesti papildomas nuosakas, rūšis, plėsti santykių skaičių, žodyną papildyti naujomis reikalingomis sąvokomis. Jeigu nenori kokių nors temų žmonių sąmonėje - sunaikini toms temoms reikalingą žodyną ir temos būna užrakinamos. Taip valdomi leidžiami ir neleidžiami keliai, kurie užkoduojami pirminėse kalbos priemonėse. Dėl šios priežasties matosi akivaizdus kalbos technologiškumas - kalba kaip pirmoji sąmonės valdymo technologija.

Be natūralių kalbų įvairioms reikmėms atsirado dirbtinės kalbos, kurios buvo naudojamos ne bendravimui, bet tam tikros specifinės informacijos išsaugojimui. Tokios yra matematikos, logikos, programavimo kalbos ir pan., nors dalis jų atsirado ganėtinai vėlai. Tos dirbtinės kalbos irgi yra technologijos, kurios atvėrė naujus kelius sąmonei, sudarė galimybes išreikšti ir suformuluoti tylinčias temas patogiomis formomis.

Antra technologija buvo religija, kuri turi du šaltinius: a) tiesioginį sąmonės sąlytį su tikrove ir b) kalbos priemones, kurios leidžia dirbtinėje terpėje, žmogaus psichikoje programuoti dirbtines realybės simuliacijas. Kalba užprogramuoja tam tikrą tikrovės programą, o protas tą kalbą vaizduotėje dekoduoja į simuliaciją, negyvus ženklus paversdamas gyva psichine realybe.

Kalba gali turėti tokias pagrindines kryptis - iškėlimas į laikmeną, kurių archyvas (šiais laikais duomenų bazė) suformuoja žinių agregorą, kuris tampa atskaitos tašku, pavyzdžių šaltiniu mokantis, mėgdžiojimo objektu, vertinimo kriterijumi. Kai žmogus šį agregorą įsisavina, jis gali pats tapti kūrėju ir papildyti jį savo indėliu. Kita kryptis yra tiesioginis perkėlimas į kito žmogaus atmintį. Pirmuoju atveju šis perkėlimas yra netiesioginis, sukauptas ilgaamžėse laikmenose, kurios gali būti viešose sistemos dalis arba būti skirtos ribotam naudojimui. Ir paskutinė kryptis yra asmeninė vidinė laikmena, vadinama atmintimi. Tai svarbu todėl, kad vidinė atmintis gyva tik tol, kol gyvas žmogus, o išorinė laikmena yra ilgaamžė (šiais laikais amžina, jeigu nesunaikinama), todėl iš kartos į kartą perduodamos būtent šios išorinės bibliotekos. Bibliotekos sunaikinimo atveju dingsta visa buvusių kartų patirtis. Dėl šios priežasties labai svarbu kieno rankose yra šių bibliotekų kontrolė, nes naudojant ją galima formuoti ateities kartų požiūrį į praeities įvykius. Nori kad kokie nors įvykiai būtų ištrinti iš istorijos - turi sunaikinti visus dokumentus, jeigu kas nors lieka - pakrikštiji jas klastotės vardu ir išstumi iš istorijos pasaulio. Šitaip technologija parodo savo du veidus - per kalbą galima manipuliuoti sąmonės forma, taip pat galima plėsti arba siaurinti žinių pasaulius, perduodamus iš kartos į kartą. Ribojant priėjimą prie bibliotekų, galima kurti dirbtines žinių pranašumo perskyras visuomenėje.

Ilgą laiką religija buvo vienintelė psichinės ir socialinės inžinerijos forma, kuri formavo žmonių gyvenimą, bet nebuvo pasiekusi materialios technologijos lygio, išskyrus rašto ir knygos technologiją. Trečia technologija yra filosofija, kuri pašalino iš pasaulėvaizdžio neproduktyvias sąmonės formas ir papildė jas metodiško tikrovės tyrinėjimo priemonėmis. Filosofija taip pat neturi jokių darbo materialių rezultatų, vien tik tekstus, kuriais bandoma paaiškinti tikrovės sąrangą, tačiau šie tekstai yra pažangiausių sąmonės formų atspindys, kurios programuoja tas kryptis, kuriose to meto civilizacija mato didžiausią perspektyvą. Jeigu leidžia turimos technologijos, civilizacija daro proveržį ir susikuria toje srityje viešpatavimo formas.

Kur gali vystytis sąmonė pirminiame etape priklauso nuo psichoformų ir lingvoformų, kuriose užkoduoti įmanomi keliai. Jos gali būti išnaudojamos efektyviai ir neefektyviai. Pavyzdžiui, žemesnių socialinių sluoksnių, siekiant juos apriboti, psichoforma ir lingvoforma dirbtinai susiaurinama, apribojama; aukštesnių, kad turėtų dirbtinį pranašumą - išplečiamos. Šitaip kiekviena istorinė civilizacija turi standartinę formą, ir yra elitinis sluoksnis, kuris vadinamas savo laikmečio atitrūkusia civilizacija. Kaip jau matėme, panaudojant šias tris technologijas formuojamos aukštesnio ir žemesnio tipo sąmonės. Kai žmogus visą savo gyvenimą turi priėjimą prie žemo lygio žinių agregoro, jis suformuoja žemo žinojimo lygio sąmonę, todėl yra daug silpnesnis nei valdovai, nesugeba pasipriešinti jų savivalei net su kiekybiniu pranašumu. Aukšto lygio žinių agregorai uždaryti, prie jų priėjimas uždraustas, žemesnei klasei jie yra ezoterika.

Ketvirta didžioji technologija yra mokslinis metodas, pradėjęs tirti pasaulį objektyviai, per objektyvizuotas ir apvalytas sąmonės formas. Iš šio metodo pašalinami visi motyvai išskyrus vieną - atskleisti Tiesą. Tiesa yra maksimalus sąmonės atitikimas tikrovei, kuris leidžia pažinti jos sandarą ir sukurti to pagrindu valdymo technologijas. Išbaigtoms mokslo formoms išvystyti reikėjo daug laiko, vystymosi procesai truko tūkstantmečius. Tačiau ilgainiui pradėjo rastis pirmos technologijos, kurios buvo paimtos iš teorinių tikrovės tyrimų, kurios padarė didelį poveikį psichinių formų vystymuisi. Pamažu istorijoje ėmė rasti technologijų paveikta sąmonė, ir technologijoms aptarnauti reikalingos visuomenės formos. Dabar jau turime užbaigtą sistemą, kurią galima apibendrinti lentele, kuri apima nuo pradinės stadijos sąmonės viduje, kuri turi vizijų ir idėjų formą, iki galutinių jų realizacijų technologiniais prietaisais, kurie platinami vartotojų pasaulyje. Technologija labai svarbus psichikos formavimo faktorius, nes ji sukuria atskirą pasaulį, kuris tampa žmogaus „antrais namais". Žmogus prie šios realybės gali tiek priprasti, kad praranda orientaciją laukiniame pasaulyje, nesupranta net paprastų to pasaulio dėsnių. Tačiau tai problema tik tada, kai technologijų pasaulis per daug atitrūksta nuo laukinio, neleidžia pastarojo įsisavinti net netiesioginėmis formomis.



Šioje schemoje pavaizduota, kokia yra visų technologinių kelių genezė. Taip pat, kaip vystymąsi galima kontroliuoti per manipuliavimą sąmonės formomis ir teorijomis. Sąmonė įstatoma į tam tikras tikrovės dėžutes, per psichoformų galimybes, kurios iš dalies yra genetinės, iš dalies technologinės. Pavyzdžiui, labai svarbu ką civilizacija padaro su genijais, savantais, sinestetikais, kurie turi kitokias psichikos formas, gali atverti naujus kelius pačioje to kelio šaknyje - sąmonės sąlytyje su tikrove. Taigi sąmonė siaurinama, plečiama, iš vienos dėžutės perkeliama į kitą ir nuo to priklauso galimybės turėti tam tikros krypties technologinę civilizaciją. Šito lygmens agregorai yra vizionierių žinių bazė.

Imant mano tekstų ir tyrimų apimtį ir vietą, šioje schemoje ją įvertinti galima trikampiu. Taip yra todėl, kad pirmiausiai mane domina pirminės sąmonės formos ir būsenos, kurios galėtų įgauti naujas išplėstas kalbos formas, kurios perkeltos į filosofinę sistemą galėtų atverti kelius, kurie buvo neprieinami ankstesnei sąmonei. Šiuo tikslu daromos dirbtinės kalbos išplėtimo pastangos, sukuriant dimensinius skaičius, dinaminio kontinuumo teoriją, ieškant adekvačių formų anapusinės tikrovės, turinčios nulinę fenomenologiją, išreiškimui. Sąmonė aiškinama per ekrano, ekrano dėmenų ir jų pagrindu suformuotų parametrų prizmę. Ieškoma naujo tipo ekranų, naujo tipo dėmenų, kurie būtų naujos matematinės kalbos pagrindas. Šį principą apibendrinu posakiu „anapus vaizdo ir veiksmo". Pagrindinis metodas - trys kontinuumai, kuriuos pavykus sujungti, gimsta tikrovės struktūrą atitinkanti mokslinė teorija, kurią tuomet galima paversti taikomąja, o taikomąją - technologijomis, prieinamomis galutiniam vartotojui. Šios galutinės technologijos pradeda daryti įtaką psichikai, formuoja naujas psichines formas, kurios grįžtamuoju ryšiu yra surištos su pradiniu technologijų atsiradimo etapu.

Aš kol kas esu vizionieriaus lygmenyje, šiek tiek esu priartėjęs prie teoretiko sluoksnio, bet iki technologinio žinių lygio dar toli. Be to, nesinori kurti pavojingų technologijų, kurios netinkamose rankose pridarytų daugiau žalos negu naudos. Sąmonės technologijos netinkamose rankose labai pavojingos. Kita vertus, vizijos vartotojams gali būti neįdomios, nes jie pripratę prie galutinio produkto, tačiau jos visuomenėje labai svarbios - be jų galutinio produkto nebūna. Schemoje matosi dar vienas dalykas, kurį jau minėjau - visose civilizacijose žinios skirstomos į viešas ir slaptas, slapta atitrūkusi civilizacija žinias pasisavina ir pritaiko jas savo asmeninės valdžios išplėtimui. Žinios - pagrindinis galios šaltinis ir prievartos svertas. Tačiau įprastinėje sąmonėje tos kryptys būna uždarytos naudojant įvairias lingvistines ir socialines taktikas. Tai semantiniai kalėjimai kaip „pseudomokslas", įvairios teorinės uždaros dėžutės, kaip pavyzdžiui, Einšteino išrastas maksimalaus greičio tikrovėje apribojimas ir pan. Tokios dėžutės tam tikras mąstymo kryptis daro nepatraukliomis ir neperspektyviomis. Tos iliuzijos laikomos absoliučiais neįveikiamais apribojimais. Šitaip tyrinėtojo sąmonė pakišama po archontų padu.

[klajunas]

Esencijos

Ieškant tikrovės pažinime naujų kelių, vienas iš metodų yra tylinčių temų prakalbinimas. Tylinti tema yra tokia, kuri sąmonėje neturi žodyno ar gramatinių formų, todėl ją labai sunku išreikšti. Tie, kas užsiima kalbos valdymu, tam tikras temas specialiai išstumia į užribį, kad žmogaus sąmonė būtų apribota ir jis negalėtų padaryti atradimų, kurie nuvestų jį į proveržį. Taip žinias norima pasiimti sau ir su niekuo jomis nesidalinti. Tam galvoje sukuriamos kalbos formos, kurios panašios į pelkę, kuri labai klampi ir per kurią labai sunku pereiti, nes kyla aklavietės iliuzija, daugybė abejonių ir klaidos nuojautų. Iš išorės žiūrint tokioms pelkėms galvoje sukuriami semantiniai kalėjimai, su kuriais žmonės einantys uždraustais keliais nukenksminami iš išorės, per organizuotą masinę sąmonę. Taip žmogus save riboja iš vidaus, taip pat jam pastatomos sienos iš išorės visuomenėje.

Tokios būsenos būna labai sunkiai įveikiamos, tačiau tai nėra neįmanoma. Pelkę galima pereiti, kalėjimo sienas - sugriauti. Tada atsiveria tie keliai, kuriuos tokiomis užtvaromis buvo bandoma nuo žmonių paslėpti. Vienas iš tokių semantinių kalėjimų yra pavadinimas „pseudomokslas", su kuriuo žmogaus teorijai uždaromi visi keliai, o pelkė šiame kalėjime yra mintys, kad teorijos yra grynos fantazijos arba šarlatanizmas, ir kad neverta šiuo keliu eiti. Stabdymas vyksta ir iš išorės, ir iš vidaus, todėl atrodo, kad nėra jokios perspektyvos. Tačiau tai iliuzija ir tie, kas sugeba šią iliuziją nugalėti, atveria savo viduje naują pasaulį, kuris gali atvesti prie tikro šuolio žinojimo srityje.

Idėjos, kurią ketinu paviešinti, nesu įrodęs, nes tai nėra taip paprasta, tačiau tai nereiškia, kad ji neturi jokių perspektyvų ir ateityje nebus pirmas žingsnis nauja kryptimi. Pačio principo lygyje viskas yra išnagrinėta, tereikia mintims suteikti tinkamą formą. Šioje vietoje pravartu prisiminti mano dinaminio kontinuumo ir dimensinių skaičių metodą, kurio pagrindinė mintis ta, kad kiekvienas dydis gali turėti daugybę vidinių dimensijų, dėl kurių išorinių vienetų požiūriu net lygiais atrodantys elementai gali būti nelygūs. Norint įvertinti lygumo absoliutumą, reikia palyginti visas vidines dimensijas. Taip pat sąveikos tarp vidaus ir išorės yra dinamiškos, todėl visos dimensijos nuolatos deformuojasi ir nėra jokių statiškų kontinuumų.

Šią mintį galima suformuluoti į tokią grafinę schemą:



Vertikali skalė rodo tikrovės mastą nuo smulkiausios iki didžiausios. Didžiausias mastas yra visata, o smulkiausias mastas - fundamentalus kvantas. Standartinėje fizikoje, žemiau kvanto nieko nėra, tik „vakuumas", taip pat neaišku kas yra virš visatos - kuriamos teorijos kad gali egzistuoti multivisata. Deja ši laikoma neįrodyta. Ant šios skalės nubrėžiame dvi įstrižas susikryžiuojančias tieses, kurios turi apatinę, viršutinę dalį ir susikirtimo tašką, kuris yra išorinis vienetas. Apatinė dalis žymi vidines dimensijas, tai, kas sudaro išorinį vienetą, o viršutinė dalis yra sujungtų vienetų pasaulis.

Vienas iš fundamentalių pasiekimų yra atomo atradimas, kurį galima laikyti atskaitiniu išoriniu vienetu. Tada apatinė dalis yra visi atomo elementai, tokie kaip kvarkai, sudarantys protonus ir neutronus, elektronai bei juos rišančios jėgos. Atomų žinoma virš šimto rūšių (118). Apatinėje grafiko dalyje atomai materializuojami, viršutinėje - formuoja molekules, iš kurių atsiranda substancijos. Galima sakyti, kad fundamentalūs kvantai yra „esencijos", o nuo atomo prasideda materija. Tai teisinga tik šiame lygmenyje, nes naujas terminas „esencija" bus naudojamas kitam tikslui. Jeigu eitume dar aukščiau ir centriniu vienetu laikytume molekulę, tai „esencijos" būtų atomai, o materija visos iš atomų įmanomos sudaryti molekulės. Ir ribinis atvejis - jeigu centrinis vienetas visata - tai vidinis pasaulis būtų sudarytas iš žvaigždžių ir galaktikų, o išorinis būtų daugybės visatų multivisata. Skalės viršuje tai kol kas riba.

Tokią pačią ribą turi ir apatinė skalės dalis, kuri užsibaigia fundamentaliais kvantais, tokiais kaip kvarkai, elektronai, gliuonai, fotonai ir pan. Toliau šios ribos fizikai pažvelgti nesugeba. Daroma prielaida, kad kvantas iš „vakuumo" atsiranda ir „vakuume" išnyksta. Čia vertėtų prisiminti pradžioje pasakytus žodžius: tokios sąvokos kaip „vakuumas", „tuštuma", „niekas" yra pelkės sąvokos, kurių tikslas žmogų suklaidinti ir neleisti jam atrasti naujų kelių. Šios sąvokos turi būti išmestos į šiukšlyną ir turi būti atvertas pasaulis, kuris šiame fundamentaliame lygmenyje valdo kvantų materializaciją ir dematerializaciją, tačiau ne iš nieko, bet iš gilesnio už fundamentalų pasaulį. Taigi nuslenkam įstrižas koordinačių ašis iki žemiausios padalos, fundamentalaus kvanto ir gauname: viršuje materialaus pasaulio sudedamąsias dalis, apačioje - nematerialaus, kurį vadinu esencijų pasauliu.

Esencijas tyrinėti labai sunku, nes esencijų išmatuoti su prietaisais, kurie sukonstruoti iš kvantų - neįmanoma. Esencijos tai tam tikrų „energijų" jūra, kurioje vyksta reakcijos tarp esencijų gijų ir šių reakcijų metu materializuojasi kvantai. Jeigu kvantas išnyksta „vakuume" - tai jis dematerializuojasi į fundamentalias esencijas. Kitaip sakant yra vienas esencijų kontinuumas, turintis įvairių rūšių gijų. Kaip šios sureaguoja - tokio tipo fundamentalus kvantas ir atsiranda. Tai reiškia, kad nėra jokių savarankiškų laukų, kurie kvantuojasi, šitaip sukurdami vieno tipo kvantus. Iš tikro tie „laukai" turėtų būti inkrustuoti esencijų jūroje. Atsiradę kvantai esant tam tikroms sąlygoms suformuoja atomus, iš kurių kyla visas aukštesnis pasaulis, kuris mokslo pakankamai gerai ištyrinėtas.

Belieka tik paklausti, o iš kur atsiranda esencijos. Tai jau esu paaiškinęs kitoje vietoje, kur kalbėjau apie visatos atsiradimą. Esencijos iš tikro yra viršvisatinė substancija, kuri įtraukiama į visatos vakuolę (singuliarą) visatos atsiradimo metu. Šią įtrauktą esenciją vadinu injektoju. Skirtingų tipų injektonai sudaro visą vidinį visatos kontinuumą, kuriame pradeda injektono esencijų reakcijos būdu materializuotis materijos kvantai, iš kurių sudarytas akimis regimas ir neregimas pasaulis, pagrindinis visatos karkasas.

Kiekvienam iš esencijų reakcijų atsiradusiam kvantui būdinga tai, kad jis yra ir išorinis materializuotas vienetas, išstumtas iš vidinių dimensijų, bet tuo pačiu susietas su tam tikru „eterio" geometronu. Geometronas tai tam tikra su kiekvienu kvantu asocijuota geometrinė energijų struktūra, nuo kurios priklauso to paties tipo ir skirtingo tipo kvantų sąveikos - jie traukia vienas kitą ar stumia, kuria sąryšines sistemas arba nekuria. Tai, kad schemose yra funkcionuojančios viršutinės dalys rodo, jog tikrovėje yra pakankamai energetinių geometronų, kurie sudaro sąlygas elementus jungti į aukštesnio lygmens sistemas, kurios siekia iki visatinių mastelių.

Mano aptariamame lygmenyje svarbiausi geometronai, kurie asocijuoti su kvantu. Esmė ta, kad palyginus su pačiu centriniu materijos kvantu, geometrono struktūra gali būti daug kartų didesnė, gali būti net iki 100 000 kartų. Vadinasi, kai kvantai jungiasi į sampynas, taip pat jungiasi ir geometronai, ir susijungusio objekto tikras vaizdas gali neatitikti centrinio iš materialių kvantų sudaryto karkaso. Be karkaso yra geometronas, kuris objektą įkomponuoja į aplinkui esančias energijų jūras - eterio sluoksnyje ir fundamentaliame esencijų sluoksnyje.

Kad būtų su kuo palyginti, galima kaip pavyzdį naudoti elektromagnetizmo teoriją, kurioje pagrindines geometrono struktūras aprašo Maksvelo lygtys. Tačiau šios lygtys tėra labai nedidelė eterio geometronų visos teorijos dalis. Neatskleista/neatskleidžiama dalis - užblokuota kuriant sąvokų pelkę, pagal kurią turima elektromagnetizmo teorija vaizduojama išbaigta galutine teorija ir kad čia nėra daugiau ko ieškoti. Pelkė galvoje neturėtų apgauti.

Užbaigti norėčiau mane labiausiai dominančiu sąmonės klausimu. Tarus, kad ši sritis turi tokią pačią fundamentalią sandarą kaip materija (laikant sąmonę atskira materijos forma), jai galioja tas pats kilmės iš esencijų pasaulio principas. Be abejo, suvokimo laukas vadinamas luksorinais yra labai specifinis, todėl jis materializuojasi tik iš labai specifinių esencijų reakcijų. Išmokus šį esencijų sluoksnį valdyti, būtų atidarytas kelias sąmonės klausimų valdymui. Šiuo metu, iš materijos perspektyvos tai sunku, nes tais kvantais, kurie valdomi, gnostinių kvantų aptikti nesugebama ir šis sąmonės pasaulis yra tamsusis pasaulis, prieinamas kol kas tik per vidinės fenomenologijos savistabą.

Kai mokslas šimto metų bėgyje pasieks reikalingus lygius, atsivers keliai, kurie bus realizuoti daugybe fantastinių technologijų. Nesinorėtų tik vieno - kad jas užgrobtų karinis pramoninis kompleksas ir pritaikytų naikinimo priemonių kūrimui. Juk esencijų reakcijų valdymas leistų materializuoti ir dematerializuoti objektus, todėl šis procesas gyvybei labai pavojingas.

[klajunas]

Vidinių kūnų sistema

Norint geriau suprasti save ir matyti kitus žmones, geriausias metodas yra vidinių ir išorinių kūnų modelio naudojimas. Šiuo modeliu galima paaiškinti daug žmogaus psichologijos subtilybių, kuris leidžia geriau suprasti gyvenimą. Šis modelis yra labai paprastas ir šiek tiek skiriasi nuo ezoterinio subtiliųjų kūnų modelio, nes jame nenaudojama niekas, ko žmogus negali pamatyti savo įprastinėje vidinėje patirtyje. Pavyzdžiui, nėra tokio dalyko kaip eterinis arba astralinis kūnas, nes jiems patirti reikia ypatingų sąlygų ar gebėjimų, o mano sistemoje, jokių gebėjimų nereikia, užtenka susipažinti su modeliu ir įsigilinti į savo vidinę patirtį.

Labai nesiplečiant su aiškinimais, viską galima pavaizduoti tokiu paprastu paveikslėliu, kuriame matome 7 plokštumomis pažymėtus kūnus. Visi šie kūnai dalinami į vidinius, kuriuos regi tik pats žmogus savo vidinėje patirtyje, ir įšorinį kūną, kurį, kaip jau daug kas žino, vadinu akių kūnu, todėl, kad jo vaizdas smegenyse suformuojama akių teikiamos informacijos. Matome, kad akių kūnas tik pats išoriškiausias sluoksnis ir kad už šio sluoksnio yra sudėtinga vidinė sistema, kuri pirmiausiai lemia žmogaus psichologiją ir savijautą. Žmogus gali turėti gražų ir sveiką išorinį kūną ir gali būti juo patenkintas, bet ar gyvenimas teikia džiaugsmą priklauso taip pat ir nuo to, kokios būklės yra vidiniai žmogaus kūnai. Ar jie sveiki, stiprūs, gerai suformuoti, neapimti ligų ir t.t.



Gebėjimas matyti vidinius kūnus vadinamas telepatija, su kuria galima atskleisti vidinį žmogaus pasaulį. Tačiau tai nėra paprasta ir dažniausiai tenka tenkintis įvairiais išoriniais signalais, žodžiais ir kognityviniu modeliavimu. Pavyzdžiui, lengva modeliuoti gnostinį kūną ir jo projekciją į vaizduotės kontinuumą, nes žmogus save suvokia, pažintine prasme, arba pagal įprastinę anatomiją ir fiziologiją, kaip organų rinkinį, arba kiti naudoja ezoterinius energetinius modelius, kurie vaizduotėj uždedami ant semantinio kūno ir žmogus save supranta kaip energijos srautų tinklą ir energetinius mazgus, vadinamus čakromis. Šiame vidiniame pasaulyje įmanomi įvairūs gnostiniai modeliai.

Kita vertus, savijautos pagrindas yra kauzalinio ir semantinio kūno būsena. Kauzalinis kūnas tai žmogaus aktyvumo pagrindas, kuris ateina iš kūnų realybės gelmės ir gali siekti net pati realybės Šaltinio sluoksnį. Kauzalinis kūnas yra visų kitų kūnų pagrindinė priežastis. Jeigu kauzalinis kūnas geros būklės, žmogus labai aktyvus, energingas, veiklus ir jo veikla yra pilnavertė ir turininga. Semantinis kūnas yra savijautos pagrindas, nes jame yra visi už akių kūno esantys pojūčiai ir jutimai. Skausmas, malonumas, nuovargis, silpnumas, stiprumas ir t.t. Semantinio kūno malonumo ir skausmo sistema turi grįžtamąjį ryšį į kauzalinį kūną ir valdo žmogaus aktyvumą pagal skausmo-malonumo reguliatorių.

Šiuos kūnus tiesiogiai pamatyti be vidinio žmogaus telepatijos labai sunku, bet galima vertinti iš išorinio žmogaus elgesio, taip pat projektuojant į kitus žmones savo asmeninės patirties modelius, nes kūnų sistemos žmonių yra vienodos, tereikia turėti turtingą gyvenimo patirtį, kad galėtum suprasti visus žmogaus elgesio ir savijautos niuansus. Žmogų vertinti arba save vertinti vien tik pagal akių išorinį kūną netinkamas požiūris, nes iš lygties išimama labai daug svarbių subtiliosios psichologijos dėmenų, kurių nežinant, neįmanoma pilnai suprasti nei savęs, nei kito žmogaus.

Pavyzdžiui, visuomenėje yra įprasta žmonės skirstyti į tinginius ir darbščius žmonės. Bet suprantant subtiliųjų kūnų anatomiją ir fiziologiją, akivaizdu, kad šis skirstymas atitinka į skirstymą į fiziškai stiprius ir silpnus žmones. Kadangi tingumas yra kauzalinio ir semantinio kūno netinkamos būsenos atspindys, o ta būsena gali būti paveldėtas genetiškai kūno silpnumas arba atsirasti dėl kokios nors to subtilaus kūno ligos, kuri sekina jėgas, išsiurbia žmogaus energiją ir tai atsiliepia jo aktyvumui. O varinėti „tinginį" yra tas pats kaip versti dirbti ligonį arba luošį, nesuprantant, kokias tam žmogui kančias tai sukelia. Kad to nebūtų, būtina išmanyti subtiliųjų kūnų teoriją ir mokėti gydyti vidinių žmogaus kūnų sutrikimus. Nes visų žmonių normali būklė yra sveikas stiprus kūnas, tačiau žmogų gali užpulti liga, kuri kūną susilpnina. Tačiau bet kokią ligą galima išgydyti tik reikia išsiaiškinti jos priežastis.

Yra dar vienas niuansas, kurį irgi labai svarbu aptarti. Tai žmogaus kankinimas, luošinant jo vidinius kūnus, kuomet kančia sukeliama nesužalojant fizinių žmogaus organų. Su šia problema dažniausiai susiduria vadinamieji psichotronikos paveikti žmonės, kurių gyvenimas griaunamas veikiant būtent šią vidinę sistemą ir iš išorės vaizduojant, kad nieko nevyksta, o žmogus pats yra kažkoks „nenormalus". Tačiau tai apgaulė ir dezinformacija. Dar vienas būdas susigadinti gerą savijautą yra netinkamų vaistų naudojimas, kurie turi neigiamus šiems kūnams šalutinius poveikius. Taip vaizduojama, kad vaistais gydomas fizinis žmogaus kūnas, bet tuo pačiu suluošinami vidiniai subtilieji žmogaus kūnai ir žmogus jaučiasi netinkamai, išsekęs pavargęs, pasyvus, neveiklus ir pan. Todėl visus vaistus ypač psichotropinius reikia vartoti labai atsargiai.

Matant, kad žmogus turi problemų su savo vidiniais kūnais, reikia elgtis labai išmintingai ir stengtis padėti išspręsti problemą, o ne ją dar pabloginti ieškant konflikto kiekviename žingsnyje. Bet žinoma ir pats žmogus turi siekti gyventi sveiką gyvenimo būdą visų kūnų atžvilgiu, užsiimti sportu, kuris treniruoja vidinius kūnus, pavyzdžiui naudojant jogą ir psichologines treniruotes, kurių įprasta forma yra meditacija. Ir, aišku, reikia rūpintis sveiku bei kokybišku maistu.

Pati įdomiausia dalis turbūt yra mentalinio kūno įtraukimas į visą vidinių kūnų sistemą. Tačiau pasigilinus į savo vidų, akivaizdu, kad mentalinis, arba minčių, kūnas labai glaudžiai susijęs su semantiniu kūnu ir vaizduotės kontinuumu. Tai galima pamatyti užsimerkus ir pažiūrėjus kokioje semantinio kūno vietoje yra minčių centras (galvos sritis), ir kad šis vidinis pasaulis, vidinė mentalinio-semantinio kūno sistema yra apgaubta vidinės sąmonės burbulo, kuris turi kiaušinio formą ir formuoja vidinę erdvę, kurioje minčių ir kiti subtilieji kūnai sudaro vieną sistemą. Bet tai ne tik viena sistema, bet ir vidinių sąryšių sistema, kurioje vienas kūnas įtakoja kitą kūną, todėl būklė vidiniame pasaulyje taip pat priklauso ir nuo minčių, nuo to ar jos pozityvios, ar negatyvios. O tai veikia vidinę žmogaus būseną.

Žinoma norėtųsi kitame žmoguje visas šias būsenas matyti, kad būtų pilnas vaizdas, ir ne tik mintis, bet ir kitus kūnus. Tai galima padaryti naudojant kognityvinį modeliavimą, projektuojant savo asmeninę patirtį ir renkant apie kokį nors artimą žmogų visą aktualią informaciją. Tikra telepatija arba gebėjimas pajausti vidų per atstumą yra unikalus sugebėjimas, kuris be technologinių instrumentų yra išskirtinis, unikalus ir labai retas. Tačiau net jo neturint, daug yra vien žinoti visą, pilną žmogaus vaizdą ir mokėti kitą žmogų vertinti įtraukiant visus reikalingus dėmenis.

Paskutinė tema, kurią norėčiau paliesti yra gebėjimas subtiliuosius kūnus gydyti. Suprantu, kad gydyti galima šviečiant žmogų ir skatinant jį gyventi sveikai, bet apie ezoteriniais gebėjimais pagrįstą gydymą aš esu skeptiškas. Nes dažniausiai gydantis žmogus, gydūnas paprasčiausiai naudoja savo gnostinį kūną įterptą į kūno vaizduotės kontinuumą, kuriame vyksta kažkoks procesas, tačiau tas vidinis procesas niekaip nepersiduoda į kito žmogaus kauzalinį arba semantinį kūną ir atitinkamai tas gnostinis procesas yra neveiklus, net jeigu gydančio žmogaus viduje atrodo, kad jis daro teigiamą poveikį. Todėl geriausias metodas yra šviečiamasis, mokant pačiam tuos kūnus išsigydyti, jeigu jie nėra pažeisti negrįžtamai, ir nevaizduoti jokių neegzistuojančių gebėjimų, nes tai yra žmonių apgaudinėjimas.

[elteide]

klajunai, kas tu esi, matematikas, fiziikas ar...?

[klajunas]

klajunai, kas tu esi, matematikas, fiziikas ar...?

To jau daug kartų buvo klausta ir jau ne vieną kartą išsisukinėjau. Tai, kad neslepi nereiškia ir kad kiekvienam turi atskleidinėti savo biografiją. Riba to ką viešinu yra mano prisistatyme http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4000.0

kad būtų greičiau #21 žinutė.

Kadangi nesu etatinis nei viename tavo išvardintame vaidmenyje, man nebūtina laikyti jokių organizacijose priimtų reikalavimų. Būti nepriklausomu kartais būna privalumas. Jeigu būčiau fizikas arba matematikas, seniai būtų išmetę iš tarnautojų luomo, nes tai ką aš darau eina prieš oficialią ideologinę liniją.

[SPACE]

Kad neaišku, koks žmogaus ryšys su dvasiniu pasauliu, t.y. instant, pastovus, Beständig.

[klajunas]

Ne visai tai, apie ką kalbu aš. Aš kalbu apie vidinę fenomenologija, kaip kūnai suvokiami joje. Tai ne išoriniai, bet sąmoningo suvokimo kūnai. Kad pagautum kampą, turi suprasti kas yra introjekcija.

Nulinėje fenomenologijoje, koks yra pirmapradis žmogus apeinant introjekcijos sukonstruotą paveikslą suprasti neįmanoma. Žmogus viską supranta pagal vidinę reprezentaciją. Tie kūnai, apie kuriuos aš rašau yra suvokimai joje, vidinėje reprezentacijoje. Kadangi šis paveiksliukas atsiranda smegenų srityje, o smegenų bangų dažnis yra 0 - 100 Hz ribose, tai šių kūnų vibracijos yra labai žemos. Ką surenka receptoriai ir konvertuoja į juos, kitas klausimas.

Aš apie recepcijos objektą nekalbu, tik apie tai, kaip objektai (kūnai) reprezentuojami. Kaip objektas fizinis kūnas sudarytas iš atomų. Didžiausio dažnio spinduliai skleidžiami branduolio procesų. Tačiau kūne branduoliai neskyla, yra stabilūs ir žmogus gama radiacijos neskleidžia. Priėmimo prasme receptoriai reaguoja į optinius fotonus, o kūnas aktyviai spinduliuoja infraraudonąją radiaciją. Radiacija susijusi su nestabilumu, o vienintelis nestabilumas yra šiluminis, arba smegenyse elektrocheminis 0 - 100 Hz ribose.

Informacijos apdorojimas privalo būti susijęs su nestabilumais, bet per eterį matuojami tik elektriniai ir magnetiniai laukai.

Manau, kad žiūrėjimas vien per dažnio parametrą nėra labai produktyvus.

[Vytautas]

klajunai, kas tu esi, matematikas, fiziikas ar...?

Jei teisingai kažkada pasinaudojau pateikta paties klajūno info norėdamas sužinoti kas jis tai jis vienas iš labai garsių ir turtingų žmonių Lietuvoje. Na nebent bendrapavardis arba sąmoningai informacija buvo pateikta klaidingai. Aišku labai įdomu kaip toks žmogus reiškiasi tokiam pavidale ir sakyčiau labai teigiamam pavidale.

[klajunas]

Jei teisingai kažkada pasinaudojau pateikta paties klajūno info norėdamas sužinoti kas jis tai jis vienas iš labai garsių ir turtingų žmonių Lietuvoje. Na nebent bendrapavardis arba sąmoningai informacija buvo pateikta klaidingai. Aišku labai įdomu kaip toks žmogus reiškiasi tokiam pavidale ir sakyčiau labai teigiamam pavidale.

Nesu tas garsus ir turtingas, tai mano bendrapavardis. Lietuvoje tokių bendrapavardžių gal 4-5 žmonės. 

[elteide]

mano bendrapavardžių irgi daug,, kažkada tikrinau fb
bet...kas žino , taip ir imtų ir prisipažintų..neveikia anketa ?