Nelemtoji šimtametė lemputė

[Parcufas]

   

Nelemtoji šimtametė lemputė

   

Įsivaizduokime, jog lemputė degtų 100 metų - visą mūsų gyvenimą. Skalbimo mašina
skalbtų nesustodama keletą amžių, o paparastas spausdintuvas be vargo atspausdintų biblioteką knygų.
Įsikurtume, kaip karaliai - turėtume visko ko panorėtų širdis. Nebūtų kažkokių slaptų organizacijų,
elitų, išrinktųjų, masonų, ar kokio kito velnio valdančio pasaulį. Pasistatytume super galingą
skraidantį erdvėlaivį ir nuskristume į kitas civilizacijas, o jie mums už tai papasakotų, iš kur mes ir
kas mus sukūrė, nes beabejo jie protingesni už mus ir tai jau išsiaiškino. Kolonizuotume puse
visatos, o gal ir visą. Mylėtume vienas kitą ir rankutėmis susikibę vaikščiotume. Būtume labai
laimingi.

   Kodėl taip atistiko, kad neturime mes savo rankose tos 100-metės lemputės? Kodėl mes
pasidžiaugėme tuo trumpą laiko tarpą, o kažkas pamatė, kad tai neapsimoka ir ją iš mūsų atėmė? Ir
išvis kas tas kažkas? Ir tas kažkas taip elgiasi ne tik su lempute, bet ir su visu mūsų likusiu gyvenimu.
Kažkas jį iš mūsų atiminėja. Kas tas, kuris tą lemputę, mums parodė, sužadino aistras, jog gali būt
„gerai, geriau, nuostabu, fantastiška" ir iškarto ją paslepė? Kas jis toks pasislėpęs už užsklandos ir
žaidžiantis su mano gyvenimu, painiojantis, nervinantis, pikdantis ir verčiantis mane kentėt? O kartais
atvirkščiai - numetantis žiūbsnelį džiaugsmo, kurio apsvaigintas ir vėl įsitraukiu į tą nesibaigiančią
karuselę, bėgu savais tikslais ir vėl kenčiu, vėl nervinuosi, kad neturiu galingesnės lemputės.

   O kam man ta nelemta lemputė galų gale, jei ją iš manęs atemė?
Bet ji įstrigo vaizduotėje ir nebeduoda man ramybės... O jei aš ją turėčiau!
Būtų viskas kitaip, aš būčiau karaliumi! Aš būčiau laimingo gyvenimo karaliumi!

   O gal lemputė, tai pagalba prieš mano komforto zoną? Jei ji degtų 100 metų, kogero 100 metų taip ir
nesijudinčiau. Gal tą pagalbą, tą norą tūrėt daugiau ir tūrėt geresnį, aš gaudavau visą evoliuciją
specialiai, kaip masalą, kad galų gale ateičiau į akligatvį ir viskuo tuo nusivilčiau? Gal mane specialiai
atvedė į tokią situaciją, kad paklausčiau kas tas, kuris tą nelemtąją šimtametę lemputę parodė ir
paslepė?

R.Stančikas

[_Anonimas_]

Kokia šito teksto paslėpta (o gal ir ne) prasmė? Čia mokslinė fantastika ar šiaip filosofinis veikalas? Nes skaitau ir nieko nesuprantu 

[Parcufas]

Kokia šito teksto paslėpta (o gal ir ne) prasmė? Čia mokslinė fantastika ar šiaip filosofinis veikalas? Nes skaitau ir nieko nesuprantu 

Negaliu to ivardinti kazkuo konkreciai. Kiekvienam pagal sugedimo/issitaisymo laipsni.

Jei skaityt tiesiogiai tai parasiau, apie lempute. Kasdienybeje naudojami daiktai gaminami, taip, kad luztu, gestu ir vyktu pastovi cirkuliacija.

Pirma:
Kiekvienas zmogus turi savo norus. Ir jie pastoviai keiciasi. Zmogus noru nekontroliuoja, mes juos gauname, be musu atsiklausimo - esame savo noru vergai. Taip ir siuo atveju. Yra sedintis piramides virsuje dede, norintis isnaikinti didziaja dali zmonijos, nes taip lengviau kontroliuoti pasauli. Bet tie norai taip pat ne jo. Jie jam duoti. Tame pasirinkimo nera. Tai yra bendras zmonijos vystymas kuri diktuoja gamta per ta dede ir per mus visu kartu. Reiks suprast, kad per visa istorija, niekas, niekad, nieko ir niekuo nemanipuliavo ir nepaverginejo . Tai ta pati gamta, kuria mes vertiname savo neistaisytomis savybemis. Dar kitaip pavadinus tai yra pasleptis. Pasleptis nuo musu visu tikslingo gamtos vystymo, valdymo, plano.

Situacija: restorano seimininkas nori pasidaryt daug pinigu. Jis irengia prabangiai restorana, ant stalo pakloja baltas kvapnias staltieses, pamerkia gelytes, tiekia pati svieziausia ir skaniausia maista, pas ji eina daug zmoniu valgyt. Ir beabejo jis uzdirba daug pinigu. Tai pasleptis nuo restorano seimininko, jog jo tikslas ir ketinimas yra pasidaryt pinigu. Juk ateje zmones, gauna pati geriausia aptarnavima ir auksciausia maisto kokybe. Istikruju mes visa laika vienas kitam darome tik gera, tik to nesuprantame, nejauciame, nematome, del to, kad vertiname viska atvirksciai per egoistines savybes priesingas gamtos, mes tiesiog miegame.   

Ta pati galima butu pasakyt ir apie numesta atomine bomba ant kokio miestelio. Tai tai pat yra tikslingas tos pacios gamtos vedimas mus vieno tikslo link. Tik problema, tame, kad mes patys nenorime to, ir del to tai pasireiskia nemalonia, priesinga forma materialiame pasaulyje, kai tai butu galime isgyventi dziaugsme ir lengvai, zmogaus viduje.

Antra:
Lempute tai zmogaus egoistinis noras. Mes visalaika vystomes nuo vieno noro prie kito ir visa laika tuo nusiviliame, nes egoistiskai neimanoma prisipildyti. Kaip kad yra pasakyta tik jau nepamenu kieno: "gyvenime yra dvieju tipu kancia, viena, kai as kazko siekiu, o kitai kai tai pasiekiu. Antroji kancia - tikroji". Nes kai tik as kazka pasiekiu, malonumas iskarto dingsta. As tik prie jo prisilieciau jis iskarto isnyko.

Visi  norai: socialiniai, fiziologiniai zmogui duoti tik tam, kad jis jais nusiviltu ir galu gale panoretu atskleisti gamtos jega. Jega, kuri tuos visus norus jam ir dave. Visi mano ispildyti norai kumuliuojasi ir galu gale pasiekia kritini taska kai jau nebesuteikia gyvenimisko dziaugsmo. Egoizmas isauga tiek, kad jau niekas neduoda malonumo. Ir tada zmogus pradeda vel uzdavinet gyvenimo prasmes klausima.

[woozyy]

labai daug demagogijos, bet tiesa 

[Benamis]

Nezinau ar tikrai si tema tikrai tinka "Jusu straipsniai" kategorijoje I straipsni sis tekstas tikrai nepanasus. Stai kaip atrodo straipsniai kurie buvo parasyti sioje kategorijoje: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2798.0

Tema tikriausiai savo pobudziu atitiktu "Dvasine raida": http://anomalija.lt/forum/index.php?board=75.0

[paragraf 78]

Nezinau ar tikrai si tema tikrai tinka "Jusu straipsniai" kategorijoje

aha, kaip tik planavau tą patį rašyti

[Parcufas]

Va ka vikipedija raso: http://lt.wikipedia.org/wiki/Straipsnis
Nemazai stiliu yra, bet jums patiems, geriau zinot, atitinka ar ne.