Emocijų - DNR ryšys

[Lapino šešėlis]

Be jokios abejonės, viešumoje prabilę apie emocijų ir minties galią dažniausiai susilauksime pajuokos, kritikos ar mažų mažiausiai kreivo žvilgsnio.

Kodėl? Nes mintis ir emocija nėra materialūs. Kūnas ir aplinka grynų gryniausia medžiaga.

Kaip kažkas, kas "neegzistuoja", gali paveikti mūsų realybę? Tiesa ta, kad gali, nes didžiausia klaida kurią daro materializmo amžiaus sekėjai, jog nepastebi, jog tai ką mes laikome materija, dažnai gali būti apibūdinta kaip holografiška realybė, tuo tarpu sąmonė su kiekviena diena tampa vis labiau ir labiau grynesnė.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje su JAV armija dirbanti mokslininkų grupė tyrė, ar mūsų jausmai toliau veikia gyvas ląsteles, konkrečiau DNR, kai tos ląstelės atskiriamos nuo kūno.

Kitaip tariant, ar paėmus audinio mėginį žmogaus ėmocijos ir toliau darys toms ląstelėms teigiamą ir neigiamą poveikį?

Vadovaujantis visuotinai priimtomis tiesomis, atrodytų, kad jokio poveikio nebus. Kodėl turėtume jo tikėtis? Jei nėra jokio mus tarpusavyje vienijančio lauko, bet kokios sąsajos tarp kūno ir nuo jo atskirtų audinio gabalėlių turėtų nutrūkti. Tačiau vienas eksperimentas parodė mums, jog išties yra visiškai kitaip.

1993 metais, žurnale Advences pasirodė straipsnis apie JAV armijoje atliktus eksperimentus, kuriais siekta patikrinti, ar emocijų ir DNR ryšys išlieka po ląstelių atskyrimo, o jei taip - kokiu atstumu tas ryšys veikia. Šio fenomeno šiuolaikinis mokslas pripažinęs nebuvo. Tyrėjai pirmiausia paėmė audinio mėginį ir DNR tepinėlį iš savanorio burnos. Bandinys buvo izoliuotas ir nuneštas į kitą patalpą tame pačiame pastate. Specialiai sukurtoje kameroje tyrėjai matavo elektrinius DNR parametrus ir taip tikrino, ar DNR reaguoja į donoro, esančio kitame kambaryje už kelių šimtų pėdų, emocijas.

Donorui tuo metu buvo rodomi vaizdo įrašai. Siekiant sukurti tikras emocijas, buvo parinkta filmuota medžiaga apie karą, erotiniai vaizdai ir komedija. Žiūrėdamas visa tai, donoras per trumpą laiko tarpą turėjo patirti tam tikrą emocijų spektrą. Kitoje patalpoje buvo tiriama jo DNR.

Donorui išgyvenant emocijų bangas, tą pačią akimirką jo ląstelėse ir DNR buvo registruojami galingi elektriniai impulsai. Nors donorą ir bandinį skyrė kelių šimtų pėdų atstumas, DNR elgėsi taip, lyg vis dar būtų sujungtas su kūnu.

Atstumas ilgainiui buvo didinamas.

Galiausiai donoro ląstelės buvo nugabentos 550 km nuo paties donoro.

Laiko tarpai skiriantys donoro išgyvenimus ir ląstelės reakcijas buvo matuojami itin tiksliu atominiu laikrodžiu. Ir visais atvejais šis laiko tarpas buvo lygus nuliui - tai reiškia, jog ląstelė reaguodavo tuo pat metu, kai donoras patirdavo kokią nors emociją. DNR reaguodavo taip, lyg vis dar būtų susijusi su donoro kūnu.

Vieno iš eksperimento autorių dr. Klivo Baksterio kolega dr. Džefris Tompsonas pasakė: "Žmogaus kūnas iš tikrųjų neturi nei pradžios, nei pabaigos"

Šaltiniai:

Dr. Glen Rein, Mike Arkinson, Rollin McCratry, The Physiological and Psychological Effects of Compassion and Anger. Journal of Advancment in Medicine, 87-103

Julie Motz, Everyone an Energy Healer: The Treat V Conference. Santa Fe, NM, Advances: The Journal of Mind-Body Health, 9, 1993.

Gregg Braden, Dieviškoji Matrica. Kaunas, 2012, 69-71

Panašaus tipo eksperimentai: http://neuroacoustic.com/

Trumpas komentaras:

Tokie eksperimento rezultatai gali nustebinti. Tačiau, jei suvoksime esant sąsajas tarp savęs ir kitų gyvų ir negyvų objektų. Patirsime, kad pasaulis yra tik viena didi bendroji sąmonė. Viskas, ką mes šiandien turime padaryti, tai sugriauti tas išorines, savo žemesniųjų troškimų sienas saugančias mus nuo tikrojo pažinimo ir durys į supratimą ir į laisvę, mums atsidarys savaime.

[Teroras]

Dar viena idomi tema Lapino Seseli Siek tiek keista, kad nei sioje, nei tavo kitoje temoje: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2551.0 nepasisake skeptikai o_O Nejaugi neturi ka pasakyti tie kurie sako, jog mes tik mesa ir kaulai?

Pats "debunked" informacijos neieskojau, taigi butu visai idomu isgirsti ir kita nuomone

[czech-kuolis]

Tai jeigu žmogui perpila kraują (leukocitai, teigiama, turi DNR), persodina inkstą ar kažką panašaus padaro, tai emociniam stabilumui - šakės?

Taip, nesijaudink, Terore, "skeptikai" išgirdo tavo pagalbos šauksmą. Tikėsimės, kad ir Lapino šešėlis išgirs neatsakytus klausimus savo sukurtoje temoje apie blogąjį darvinizmą, kurią patogiai "pamiršo". 

[gidas]

Ir visais atvejais šis laiko tarpas buvo lygus nuliui - tai reiškia, jog ląstelė reaguodavo tuo pat metu, kai donoras patirdavo kokią nors emociją. DNR reaguodavo taip, lyg vis dar būtų susijusi su donoro kūnu.

Patirsime, kad pasaulis yra tik viena didi bendroji sąmonė. Viskas, ką mes šiandien turime padaryti, tai sugriauti tas išorines, savo žemesniųjų troškimų sienas saugančias mus nuo tikrojo pažinimo ir durys į supratimą ir į laisvę, mums atsidarys savaime.

Čia raukiu nedaug, bet šiais klausimais itin kompetetingas xsisitemax'as, todėl pageidautinas būtų jo komentaras. Komentaras daugiau mažiau nuspėjamas, bet vis tik...
Jei atvirai, tai xsistemax'o koncepcija yra intriguojanti.

P.S. Lapino šešėlio tonas ramaus ir išlaikytas - matosi, kad žmogus matęs gyvenimo. Iš kitos pusės - jo mintys, bent paskutinio posto, artimos xsistemax'ui. Žinant, kad xsistemax'as mėgsta „eksperimentus", ir tai sudėjus krūvon, peršasi mintis, kad tai tas pat asmuo.
Joke...

[gidas]

Papildymas - norėjau apie tai, o gavosi kitaip.
Berods nusižengiau kažkokiai forumo taisyklei, bet tingiu jas skaityti, nes niežti liežuvis - šiandien pradėjau šventines atostogas...
Gal valdžia per daug nenubaus.

Trumpai.
Dar kart paėmiau į rankas tą B.Bryson - beveik viskas apie ką šnekėjau yra skaityta, bet užmiršta. Todėl dažnai ir nusišnekėdavau. Liūdnas faktas, bet kalba ne apie tai. Prie temos.

Iš B. Bryson.
Atsieit įrodyta, kad daug mąstančių apie seksą barzda auga geriau. Štai emocijų ir "realybės" ryšys.
Aišku, atstumas ne 100m., bet vis tiek "šis tas"...

Viskas.

[Lapino šešėlis]

Tai jeigu žmogui perpila kraują (leukocitai, teigiama, turi DNR), persodina inkstą ar kažką panašaus padaro, tai emociniam stabilumui - šakės?

Ne visai šakės, bet jei jau pasiteiravote, pastebėsiu, jog kito žmogaus ląstelės fiziškai  patekusios į mūsų organizmą veikia mūsų biolaukus.

Nežymūs asmenybės pasikeitimai yra būdingi kai kuriems žmonėms kurie savyje nešioja svetimą DNR, tačiau visa tai priklauso nuo daugybės faktorių. Nepamirškite, jog mūsų kūnai yra sudaryti iš mūsų nuosavo DNR. Galų gale jei vadovausimės eksperimentu, žmogaus-donoro ląstelės buvo visiškai izoliuotos specialioje kameroje, mes nežinome kaip ją būtų paveikusi aplinka.

Galiausiai šio eksperimento pagrindinė mintis ne tame.

[Benamis]

Nežymūs asmenybės pasikeitimai yra būdingi kai kuriems žmonėms kurie savyje nešioja svetimą DNR, tačiau visa tai priklauso nuo daugybės faktorių.

Cia kalbi apie tai, jog organu transplantavimas keicia asmenybe: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2176.0, teisingai supratau?

[Lapino šešėlis]

Cia kalbi apie tai, jog organu transplantavimas keicia asmenybe: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2176.0, teisingai supratau?

Taip, būtent tą ir turėjau galvoje.