Kas yra ezoterika?

[paragraf 78]

Mano pamąstymai apie tai kas yra ezoterika

Kas yra ezoterika?

Šiuo metu ezoterika patiria eilinį renesansą. Ja domisi daug kas, nuo namų šeimininkių iki verslininkų ir prezidentų. Mažai berasi žmonių kurie vienaip ar kitaip nebūtų susidūrę su ezoterika. Vieni prie jos prisilietė skaitydami horoskopus ar apsilankę pas būrėją, kiti gi ją praktikavo ar praktikuoja ir ant kurios nors ezoterikos srities stato savo gyvenimą. Statistiniai duomenys šiuo metu, priklausomai kokiu tyrimu remsiesi, rodo, jog įvairiomis ezoterikos kryptimis tiki nuo 36 iki 60 procentų populiacijos. Gal būt buvo teisus rašytojas fantastas Aizekas Azimovas, teigdamas, jog kuo civilizacija labiau technologiškai pažengusi, tuo ji labiau linksta į ezoteriką, magiją ir mistiką. Pavyzdžiui, šiais laikais daug daugiau žmonių tiki astrologija, nei, kad buvo tikima viduramžiais. Toks domėjimasis ezoterika yra tikrai stebinantis. Religijotyrininkai pastebi, jog susilpnėjus religiniams institutams, žmonės pasineria į pseudo dvasingumą ezoterikos pavidalu. Ezoterikoje nėra griežtų kanonų, nėra griežtų dogmų, tad kiekvienas tiki tuo kuo nori tikėti, nes vienintelis autoritetas šioje srityje yra asmeninė patirtis, bet gal taip ir yra patogiau postmodernių laikų žmogui, kuriam nebeliko jokios objektyvios tiesos, o tik begalė subjektyvių tiesų, kurias galima kaitalioti kas kartą kai atsiranda nauji vėjai gyvenime. Religijotyrininkai pastebi, jog žmonės praktikuojantys ezoteriką, dažnai neturi tvirto dvasinio pamato po kojomis ir ištikus menkiausiai dvasinei krizei nebežino kaip su jomis kovoti. To paprastai nėra religiniuose institutuose, nes ten per amžius sukaupta dvasinė patirtis, gali padėti rasti išeiti iš bet kokios egzistencinės krizės.
Dažnai visą ezoteriką linkstama vadinti okultizmu, kas yra visiškai neteisinga, nes okultizmas apima tik siaurą maginės filosofijos sistemą, egzistavusią XIX - XX a. pr.. Ezoterika yra labiau religinė-filosofinė sistema, kurios esmė yra okultiniai ir maginiai ritualai, žinojimas, bei procedūros. Toks dabartinės ezoterikos pobūdis susiformavo dėl maginio sinkretizmo, kurio gausa ezoterikoje tiesiog klesti.
   Žodis „ezoterika" kyla iš graikų kalbos žodžio „eisoterismos". Šį žodį Pierre'as Riffard'as suskaido į tris elementus: prieveiksmis „eiso" reiškia „vidun, į vidų", priesaga „-ter" pažymi dviejų terminų supriešinimą, o priesaga „-ismos" šį derinį paverčia daiktavardžiu, kartu nurodydama, jog kalbama apie tam tikrą mokymą. Galima sakyti, jog kalbama apie mokymą, leidžiantį prisiliesti prie vidinių ir paslėptų dalykų pažinimo, kurie rezervuoti iš esmės tik elitui. Žodis „ezoterika", dar gali būti kildinamas iš graikiško žodžio „eisotheo", kas reiškia „įvesdinu". Terminą „ezoterika" taip pat galima kildinti iš graikų kalbos žodžio „esotericos" reiškiančio „vidinis, uždaras".
Taigi ezoterika iš esmės apibrėžia sritį, kuri yra slaptas kokios nors doktrinos mokymas. Tai nebūtinai turi būti maginės filosofijos mokymas, tai gali būti bet kokios religijos ar draugijos žinios, paslėptos nuo visuomenės akių. Žinoma, mūsų laikais ezoterika nėra nei slapta, nei pašvęsta tik išrinktiesiems. Kiekviename knygyne galima rasti, vienokios ar kitokios, ezoterinės literatūros. Tad šiuo atveju dabartinę žodžio „ezoterika" reikšmę atspindi graikiškas žodis „eisotheo" - „įvesdinu", nes kaip matysime vėliau, iniciacija yra svarbi nūdienos ezoterikos dalis.
   Taigi, ezoterika yra slaptas mokymas, iš tikrųjų ar tariamai egzistuojantis religinėse sistemose. Šiandienos kalboje žodis „ezoterika" paprastai naudojamas apibrėžiant slaptas doktrinas. Religijotyroje žodis „ezoterizmas", apibrėžia religijos uždarumą arba polinkį slėpti savo tikybos doktriną ar kultą nuo kitatikių. Jis reiškėsi ir ankstyvojoje krikščionybėje. Daug kas žinojo, jog krikščionys valgo savo Dievo kūną, todėl juos laikė kanibalais; nepakrikštytieji galėjo dalyvauti tik žodžio liturgijoje ir panašiai.
   Bet kokiam ezoteriniam mokymui yra itin svarbus įvesdinimas, t.y. iniciacija. Manoma, jog be iniciacijos žmogus besidomintis ezoterika, nepasieks jokių rezultatų, nes tikrasis ezoterinis pažinimas iš tikrųjų įgyjamas tik per iniciaciją. Kalbėdamas apie antikinės Graikijos mokyklas, André Lalande teigia: „Ezoterika yra mokymas, dėstomas tik mokyklos viduje visą mokymą išklausiusiems mokiniams. O štai egzoterika yra tai, kas tinka viešam ir populiariam mokymui. Metaforiškai ezoterišku vadinamas visoks mokymas, skirtas siauram klausytojų ratui. Ezoterika yra mokymas, anot kurio, mokslas neturi būti populiarinamas, bet perteikiamas tik pažįstamiems ir dėl protingumo bei moralumo parinktiems adeptams".
Paprastai ezoterinį mokymą perima tik inicijuotieji asmenys. Tad ezoteriką, mūsų laikais, galima skirstyti į populiariąją, prieinamą masėms, ir slaptąją, perduodamą mokytojo mokiniui, po iniciacijos. Tai ypatingai ryšku, Reiki sistemoje, kur iniciacija atveria paslaptingas žmogaus galias idant jis galėtų paveikti aplinką. Tikima, jog be iniciacijos žmogus negalės naudotis savo galiomis. Bet koks jų panaudojimas bus kenksmingas tiek pačiam naudotojui, tiek aplinkiniams. Žinoma, čia iniciacija yra nuvulgarinta, nes Reiki meistras atseit gali žmogų inicijuoti ir nuotoliniu būdu, pavyzdžiui per internetą. Nebelieka esminio iniciacijos momento, tiesioginės akistatos su mokytoju ir jėgomis, kurias jis teigia perduodąs.
   Šiandienos religijotyra, ezoteriką, skirsto į įvairias sritis: magija, astrologija, įvairūs būrimai, bioenergetika ir t.t. „Ezoterika" yra daug platesnis terminas, nei, kad dažnai naudojamas „okultizmo" terminas. Po „ezoterikos" terminu sutelpa ir okultizmas, ir magija, ir parapsichologija. Jei žodis okultizmas apibrėžia tik siaurą XIX a. mokymą ir konkrečiai iš jo išeinančius mokymus, tai žodis ezoterika apibrėžia, bet kokį slaptą mokymą. Taip žodžiu ezoterika mes galime apibrėžti ir tą patį okultizmą, bei magiją ir parapsichologiją. Žodis „ezoterika" siejamas su žodžiais slėpinys, okultinis, slaptas, iniciacija, kitaip tariant su keistu ir paslėptu nuo pašalinių pasauliu.
   Ezoterika paprastai save susieja su kokia nors religine kryptimi, dažnai yra sakoma, jog tas religinis mokymas nukrypo nuo tikrosios esmės ir ezoterika šį mokymą gražina į tikrąjį kelią, taip siekdama autentiškumo. Ezoterika laiko savo misija atrasti didžiųjų tradicijų giliąją prasmę kurią prarado egzoterinės religijos. Verta pastebėti, jog visos religijos vienu ar kitu savo egzistavimo laikotarpiu turi savyje ezoterikos, ypač savo egzistavimo pradžioje ir tik vėliau tampa egzoterinėmis. Čia vėlgi geras pavyzdys yra krikščionybė, kuri pradžioje buvo iš esmės ezoterinis mokymas, paslėptas nuo pašaliečių akių, ir tik ją įteisinus, ji tapo egzoterine.
   Ezoterika siekia gnostinio pažinimo. Pavyzdžiui, teosofijoje nerasime žodžio tikėjimas, nes ji remiasi pažinimu grindžiamu stebėjimu ir patyrimu. Ezoterikai svarbu pažinimas ir efektas išplaukiantis iš pažinimo. Okultizmui gi, svarbiau tikslus ritualo atlikimas ir iš jo išplaukiantis efektas. Jei yra kalbama apie objektą, mes galime sakyti, jog jis yra okultinis, tačiau kalbant apie subjektą ar reiškinį mes turėtume vartoti terminą „ezoterika". Taigi kalbėdami pvz, apie jogą, mes negalime sakyti, jog joga yra okultinė, ji yra ezoterinė. Nes pats okultizmas tėra ezoterikos dalis.
   Išskirtinis šių laikų ezoterikos požymis yra gilinimasis į vadinamąsias „pirmykštes kultūras", kurios kaip teigiama, yra išlaikiusios slaptąjį mokymą. Yra domimasi tokiomis kultūromis kaip Amerikos indėnų ar Sibiro šamanizmu, rytų medicina ir dvasinėmis praktikomis. Ezoterika tvirtina, jog tai esą nuo religijos nepriklausantis „slaptas mokymas", ir jis išliko iki mūsų laikų, ir kad mūsų laikais susidomėta senąja išmintimi. Tačiau visi metodai perimami iš kitų kultūrų yra neautentiški, jie vienaip ar kitaip iškraipyti, paprastai būna sumišęs vakarų ir rytų ezoterinis mokymas, tokia savotiška mokymų mišrainė. Kaip pavyzdys, galėtų būti neošamanizmas, kuris tik sąlyginai turi bendrus bruožus su tradiciniu šamanizmu. Neošamanizmas išlaikė tik paskirus tradicinio šamanizmo bruožus: dvasinę šamano kelionę, kamlavimą, transą. Tiesa, neošamanizmo praktikos dažniausiai nereikalauja iš adepto iniciacijos, kas gi yra privaloma tradiciniame šamanizme. Jei tradicinis šamanas pažįsta dvasias su kuriomis dirba ir stengiasi nuo jų apsisaugoti įvairiais metodais, tai neošamanizmas yra pakankamai marginalus, kad paistytų tokių dalykų kaip dvasių pažinimas ar apsauga nuo jų. Būti tradiciniu šamanu paprastai niekas nenorėdavo, tai buvo laikoma tarsi pasmerkimu, religijotyroje net yra terminas „šamanistinė liga", kai dvasios bando priversti žmogų tapti šamanu ir todėl kankina jo kūną. Dabartiniais laikais gi, kas antras ezoterikas trokšta tapti šamanu.
   Tačiau, kaip ten bebūtų, ezoterika turi savitą religingumą. Ezoterinio religingumo ištakose glūdi gnosticizmas, kaip gelbstinčio žinojimo doktrina. Didelė reikšmė skiriama astrologijai, taro, numerologijai ir kitoms sferoms atsakančioms už ateities nusakymą. Religingumas pasižymi žmogaus tapimo dievu doktrina. Žmogus nupuolė iš savo pirmapradės dieviškumo būklės ir per slaptų formulių žinojimą, ją gali susigrąžinti. Šią ezoterikos sritį perėmė ir satanizmas. Žmogaus-Dievo idėja, nusitęsia per visą XX - XXI a. ezoterinę tradiciją.
   Ezoteriką galima apibrėžti kaip religinę filosofinę sistemą, kurios pagrindą sudaro maginiai ar parapsichologiniai ritualai ir metodai, siekiant kontakto su anapusybe. Ezoterikos terminas pakankamai platus, nes savyje talpina visą paranormalybę, pradedant okultizmu ir spiritizmu, ir baigiant ekstrasensorika, bei magija. Ezoterikoje ypatingą reikšmę turi iniciacija. Tai bendras terminas visai maginei ir parapsichologinei pasaulėžiūrai.
   Ezoterika kaip religinė filosofinė sistema yra pakankamai marginali. Joje galima atrasti pačių įvairiausių mokymų, dažnai prieštaraujančių vienas kitam. Net ir tos pačios sistemos mokymas paprastai būna pasidalinęs į begalę mokyklų, kurios tarpusavyje nesutaria, o dažnai net konkuruoja. Ezoterika neturi vientisos mokymo sistemos. Taip pat neturi gilios, ilgus amžius siekiančios tradicijos, tad sudėtinga pasakyti kur nuves koks nors ezoterinis mokymas kuriam yra kokie 20 metų. Žinoma, dažnas ezoterinis mokymas save sieja su pirmykštėmis kultūromis, dažnai teigia, jog tas mokymas nenutrūkstamai egzistuoja jau tūkstančius metų. Deja, išsamesni tyrimai rodo, jog toks mokymas neturi gilesnių šaknų, seniausi dabartinės ezoterikos mokymai, geriausiu atveju tesieki XIX amžių. Štai, pavyzdžiui, Džeraldo Gardnerio įkurta Wicca religinė maginė sistema apeliuoja į senovės druidų mokymą. Tačiau religijotyriniai tyrimai parodė, jog šis mokymas yra dirbtinai sukurtas, XX a. viduryje, perimant dalį mokymo iš senesnių (po XIX a. egzistavusių) maginės filosofijos krypčių, pridedant kažkokius paskirus segmentus iš to, kas buvo žinoma apie senovės kultūras, bei iš to sukuriant naują sistemą. Toks mokymas per pastaruosius 50 metų skilo į begalę atskirų sistemų tarp kurių beliko tik bendras pavadinimas, wicca.
   Gal ezoterika ir yra viliojantis reiškinys, tačiau labai jau nepatikimas sąjungininkas. Joje paprastai prisiglaudžia žmonės, ieškantys lengvo kelio į išganymą, bet kaip praktika rodo, tokie žmonės dažniausiai lieka prie suskilusios geldos.

Gabrielius E. Klimenka

[rutulys]

Būtų šaunu, jei dar apie pseudoezoteriką parašytum. Nepamenu pavardės. regis, "Karmos diagnostika" autorių laikai pseudoezoteriku. Beje, ar pseudoezoterikas = mulkintojas?

[paragraf 78]

Na, gal kada ir parašysiu jei įkvėpimas ateis
Šiaip pseudoezoterikai paprastai ir yra mulkintojai ir pinigų melžėjai. Jie šneka vadinamuoju technorepu, t.y. frazėmis skambančiomis moksliškai, bet iš esmės nieko konkretaus nereiškiančiomis ir t.t. Tas labai jaučiasi Lazarevo kūryboje

[zalia.arbata]

Na o man atrodo, kad kaip tik Lazarevas labai konkrečiai rašo, paprastam žmogui tikrai nesunku pagaut esmę. Jis teigia, kad jei kažkoks būrėjas (ar dar kas) ima daug pinigų už savo paslaugas, jis apgavikas. Pats irgi nesistengia praturtėt.

Tik labai keistai skamba tas jo informacijos gavimas. Ir kaip supratau, tai jis su virgulėm dirba?

Neviskas mano nuomone ten tiesa, bet minčių- perliukų tikrai yra, įdomiai skaitos ir nuteikia keitimuisi.

[paragraf 78]

Kai yra toks religinių, nors ir tarpusavyje nederančių, religinių postulatų sumaišytu su ezoterika kratinys, tai nenuostabu jog gali atrasti perliukų. Bet man kyla klausimas, kam naudotis pseudoezoterikos pateiktu apkramtytu ir iškreiptu produktu, jei galima pasidomėti konkrečiomis religijomis iš kurių paimtos Lazarevo mintys ir gauti autentišką bei neiškraipytą originalią mintį?

Tai, kad ,azarevas nesistengia praturtėti, nors kas ten žino kaip iš tiesų yra, jo knygos populiarios, leidžiamos įvairiomis kalbomis, tad manau jau vien iš to jis neblogai gyvena, taigi tai jog jis taip teigia nereiškia kad jis to nedaro ir kad yra ne pseudoezoterikas.

Lazarevas iš esmės nieko naujo nepasako. Tiesiog pakartoja svetimas mintis įvilkdamas į ezoteriškai atrodantį rūbą.

[zalia.arbata]

Kai yra toks religinių, nors ir tarpusavyje nederančių, religinių postulatų sumaišytu su ezoterika kratinys, tai nenuostabu jog gali atrasti perliukų. Bet man kyla klausimas, kam naudotis pseudoezoterikos pateiktu apkramtytu ir iškreiptu produktu, jei galima pasidomėti konkrečiomis religijomis iš kurių paimtos Lazarevo mintys ir gauti autentišką bei neiškraipytą originalią mintį?

Tai, kad ,azarevas nesistengia praturtėti, nors kas ten žino kaip iš tiesų yra, jo knygos populiarios, leidžiamos įvairiomis kalbomis, tad manau jau vien iš to jis neblogai gyvena, taigi tai jog jis taip teigia nereiškia kad jis to nedaro ir kad yra ne pseudoezoterikas.

Lazarevas iš esmės nieko naujo nepasako. Tiesiog pakartoja svetimas mintis įvilkdamas į ezoteriškai atrodantį rūbą.

Nemanau, kad tas jo maišymas yra kažkas blogo. Jis pateikia pačią pasaulinių religijų esmę (kam pilnai remtis tik viena religija, jei negali sužinot, ar ji tikrai teisinga?) pasiremdamas daugeliu religijų IR savo veikla.

Pasidomėt konrečiom religijom visada naudinga, tačiau jei nėra vienos 'teisingos', kodėl negalima mixuot? Vien dėl to, kad turėtum tvirtą pagrindą? Jį turi ir žinant religijų esmę.

[puodukas]

Įsivaizduok, kad gyvenimas tai žemėlapis, gyvenimo tikslas tai taškas žemėlapyje, o religijos tai maršruto aprašymai, kaip tą tašką pasiekti.
Ar išsirinktum vieną maršruto aprašymą, ar vadovautumeisi visais po truputį, net neišsiaiškinus, ar visi maršrutų aprašymai nurodo į tą patį galutinį tašką?

[lt133]

Mylėk Dievą labiau už viską. Mylėk artimą kaip save. Va visas žemėlapis.

Lazarevas manau ne vienam žmogui padėjo ir nemanau kad kažkam pakenkė.

Tą patį stengiasi daryti ir kunigai.

[zalia.arbata]

Įsivaizduok, kad gyvenimas tai žemėlapis, gyvenimo tikslas tai taškas žemėlapyje, o religijos tai maršruto aprašymai, kaip tą tašką pasiekti.
Ar išsirinktum vieną maršruto aprašymą, ar vadovautumeisi visais po truputį, net neišsiaiškinus, ar visi maršrutų aprašymai nurodo į tą patį galutinį tašką?

Bet tų maršrutų branduolys yra vienas ir tas pats (meilė Dievui, jos skleidimas ir kaupimas, neprisirišimas prie vertybių, Dievo valios gerbimas ir nuolaidumas). Visi maršrutai veda vienoda linkme, skirias tik 'detalės', istorijos, pateikimas. Jei pagaunama esmė (kryptis, kuria reikia eit), manau, jog pilnai galima rankiotis detales, kad tik jos padėtų.

Žinoma, gerai rinktis ir vienu keliu, viena religija. Abu būdai geri.

[puodukas]

Dievo valios gerbimas ir nuolaidumas

Kas ta "Dievo valia" ir kokia ji nerizikuosiu savo versijos aiškint kad nenusifantazuočiau, o nuolaidumas tikrai nėra vertybė. Tokį įvaizdį sukūrė Levas Tolstojus, Rusijoje yra net terminas "tolstovščina" kai bandoma nuolaidumą prilyginti susitaikinimui.
    ♦♦♦♦♦♦♦
O apie "detales-smulkmenas" yra daug vaizdingų posakių, ir tikrai ne tokios jau jos ir nereikšmingos.

[zalia.arbata]

Dievo valios gerbimas ir nuolaidumas

Kas ta "Dievo valia" ir kokia ji nerizikuosiu savo versijos aiškint kad nenusifantazuočiau, o nuolaidumas tikrai nėra vertybė. Tokį įvaizdį sukūrė Levas Tolstojus, Rusijoje yra net terminas "tolstovščina" kai bandoma nuolaidumą prilyginti susitaikinimui.
    ♦♦♦♦♦♦♦
O apie "detales-smulkmenas" yra daug vaizdingų posakių, ir tikrai ne tokios jau jos ir nereikšmingos.

Dievas tave stato į teisingą kelią- jei tu nuo jo nuvažiuoji (perdaug prisiriši prie žemiškų (žem. vertybės yra visos, išskyrus dievišką (nereikalaujančios priežasties) meilę) vertybių; įskaitant ir dvasingumą, ir santykius, ir intelektą...) jis tave turi kažkaip nuo to numušti, nes tai tolina tave nuo tiklso (susijungimo su Dievu). O numuša 'bausmėmis'- vertybių žeminimu, vėliau ligomis. Turi tas 'bausmes' priimt kaip sielos vaistus ir apsivalymą, stenktis priimt tai kaip Dievo siūstą pagalbą, neprisirišt prie vertybių ir tada galėsi gyvent puikiai ir tikrai tobulėt.

Ne išorinis nuolaidumas, bet vidinis. Galima (ir dažnai net reikia, ypač jei nemoki atleist ir ilgai laikai nuoskaudas) rėkaut, daužytis, bet viduje turim priimt situaciją kaip Dievo siūstą.

[puodukas]

Ne išorinis nuolaidumas, bet vidinis. Galima (ir dažnai net reikia, ypač jei nemoki atleist ir ilgai laikai nuoskaudas) rėkaut, daužytis, bet viduje turim priimt situaciją kaip Dievo siūstą.

Kažkurioj temoj ir aš buvau įdėjęs panašų kunigo patarimą apie "kito skuosto atsukimą", kad geriau "atsilygint" tuo pačiu ir nelaikyt pykčio savyje nei formaliai "atsukti kitą skruostą". Bet specialiai savo emocijas "išnešt" į paviršių ir nebandyt pačiam kovot vidui su jomis, ar nėra čia kitas kraštutinumas ? 
Stulpą galima nugriauti ir į vieną pusę, ir galima perversti į kitą pusę persistengus jį pastatyti tiesiai.

[paragraf 78]

Esu konsultavęs žmones kurie nukentėjo nuo Lazarevo mokymo.
Be to Lazarevas toli gražu neperteikia religijos esmės, o tik atskirus, jo mokymui naudingus ir dar iškreiptus segmentus

[lt133]

Kraštutinumai, mano manymu yra visiškas nepriėmimas situacijos, kai negali susitaikyti su bet kokia nesėkme, ir visiškas priėmimas, kai su viskuo susitaikai ir nieko nedarai.

Be to Lazarevas toli gražu neperteikia religijos esmės, o tik atskirus, jo mokymui naudingus ir dar iškreiptus segmentus

Jis nėra jokios religijos skleidėjas ar mokytojas. Jis parodo kaip kai kurie Jėzaus ar dar kažko pamokymai atsiskleidžia praktinėje jo veikloje.

O dėl iškraipymo, tai negali būti tikras kad oficialioji bažnyčia neiškraipo kažko. Tai kur tada tiesa? Sprendžiama balsavimu?

Nukentėti manau galima kai kažko nesupranti. Pvz. metiesi į kraštutinumus.

Juk visa esmė tai įvykius priimti kaip Dievo valią. Stengtis suvaldyti situaciją, bet nepykti ant kitų žmonių, likimo ir Dievo, o priimti kaip vaistus nuo prisirišimo prie žemiškų dalykų, keistis per atgailą.
Tą patį juk kalbėjo ir Jėzus palyginimais, koncentruotais žodžiais.

Asmeniškai man Lazarevo knygos padėjo atleisti dideles skriaudas. Padėjo pajausti, kad ne žemiški dalykai yra svarbiausi.

[paragraf 78]

Na kaip religija gali pati save iškraipyti, jei tikima tais pačiais dalykais kurie buvo nuo pat jos atsiradimo?
Yra sektos, kurių mokymas pasikeičia per 100 metų kardinaliai. Pvz. Jehovos liudytojai. Jie jau nebepripažįsta savo įkūrėjo mokymo. O pvz. budizmas remiasi tomis pačiomis tiesomis kurias išdėstė Buda. Žinoma religija per amžius apauga teologija, tačiau teologija visada tikrinama pagal pamatines tiesas. Būna paklydimų, pvz. kryžiaus žygiai, tačiau jie būna laikini ir vėl grįžtama prie pamatinių tiesų.

Tai ką pateikia ezoterika, paprastai būna iškraipytas religinis mokymas. Pvz. karmos samprata. Ezoterika pateikia iškreiptą modelį, nes jei pateiktų tai kas karma yra iš tiesų, vakariečiai ja paprasčiausiai netikėtų.

Kaip taisyklė, ezoterikoje visada aiškinama jog atskleidžiama tai ką senosios religijos pamiršo. Kaip taisyklė, tas naujoviškas traktavimas visada būna iškreiptas mokymas, kuris neatspindi realybės ir žmogų išmanantį koks iš tiesų yra religinis mokymas priverčia tik šyptelėti, nuo tos banalios "tiesos" traktavimo.