Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ?

Pradėjo cs, gruodžio 09, 2016, 23:50:39

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

klajunas

Citata iš: cs  gruodžio 25, 2016, 00:12:53Nelabai norėjau pavaizduoti, kad metale randamas raidynas yra metale. Metale nebūna, kol neįrašoma. Bet viskas kartu ir įrašymas yra su metalu natūralus vyksmas. Jeigu metale yra galimybė kaupti informacijas, vadinasi, gamtoje formuojama kibernetinė ar netgi informacinė terpė.
Turi neužmiršti, kad įrašymas/išėmimas vyksta ne tiesiogiai, ne dedant antspaudus su presu kaip ant popieriaus, bet koduojant/dekoduojant. Tai yra raidės metaluose yra užkoduotu pavidalu ir norint jas iš ten nuskaityti, reikia dekoduoti.

Taip pat raidės ekrane, ne tiesiogiai užspaudžiamos, bet užkoduojamos į fotonų srautą, o akis visas formas dekoduoja.

Čia tau ir atsakymas, kaip metaluose atsiranda raidynas, arba kitaip - informacija. Ta forma, kuria informacija užkoduojama yra morfizmas. Morfizmas parenkamas toks, kad atitiktų natūralias metalų savybes, o tos savybės yra gebėjimas išlaikyti pastovias formas. T.y. forma įrašoma, ji užsifiksuoja, tada ta forma nuskaitoma ir iššifruojama į informaciją, kurią ta forma saugo. Raidynas gaunamas kaip tik po tokio iššifravimo, t.y., paimamas iš morfizmų formų.

Dar tiksliau aiškinant - morfizmai dekoduojami naudojant dvikalbius žodynus, kur vienoje pusėje yra  morfizmas, o kitoje - raidė. Pagal tokį žodyną vyksta informacijos išvertimas: raidės į morfizmus, morfizmai į raides.

cs

Citata iš: klajunas  gruodžio 25, 2016, 09:15:53akis visas formas dekoduoja
Galima atsižvelgti į juslumo taškus, bet visgi teorija aiškinama bus susijusi su daugiau aplinkybių nulemiančių paprastus įvykius, ir įvykius, kuriems nebūtinai įsikišus vietinių kaupiklių juslumo taškams vietiniai davikliai veikia nenustojančiai. Formų dekodavimas akių (regos) juslumu yra faktorius, galintis dalyvauti greičių, sąmonės kinestezinių procesų, pokyčių įsisąmoninime. Pavidalas yra fiksuotas dydis. Tačiau distorcija arba iškreipiamumas ateina iš vietinių juslumo išderinimo taškų, dėmesio ir susikaupimo metodo atitaikymo.

Citata iš: klajunas  gruodžio 25, 2016, 09:15:53Čia tau ir atsakymas, kaip metaluose atsiranda raidynas, arba kitaip - informacija.
Metaluose raidynas gali būti paverstas kaip skirtingi skaičiai ar variantai. O ant tų skirtingų variantų ant viršaus panaudoti raidės simboliai (įsivesta ar netgi padaryta atitikmenimis). Tačiau norint pasakyti, kad nors kiek tai atitiktų realybę, ar jau būtų galima įvertinti kaip programavimo galutiniu susikūrimu - neina. Programavimas iš tokio įsivedimo (per atitikmenis) nėra efektyvus ir greičiausiai net nesisieja su shemos dalimis.

Kiekviena shemos dalis turi programavime sau atitinkantį žodį. Pavyzdžiui, imant žodį "if", logiška, kad norima nukelti signalą į ten esančią ("fiksuotą", pradinę, vietinę) shemos detalę. Ties ta vieta signalas turi sustoti, spėti įsiklausyti, kol bus galimas parinkti sekančią komandą susijusią su logic gates ir t.t. 

Kol shema įsiklauso žodžio "if", tol laukia. Tereikia logiškai mąstyti, kodėl "if" žodis pasirinktas neatsitiktinai ir kodėl labai artimas mūsų logiškam suvokimui (žmogaus).

Galima klausti šimtus kartų ir nebus jokio atsakymo. Nėra kodavimo/dekodavimo metodo naudoto dar prieš programvimui susikuriant. Nors ir atrodo, kad labai paprasta shemoje signalus palaikyti žodžiais, "sulinkinti" ar padaryti komandas įsiklausančiais, vistiek čia ne geras suvokimas. Ištikro turi būti suvokiama daug viskas kitaip ir daug panašiau nei aš siūlau suvokti.

Visa prasmė yra tai, kad pats informacijos matas dažniausiai laikomas baitu, (mb, gm, tb ir t.t.). Tiek prasmės sau leidžiant suvokti, mažiau beleidžiama pagalvoti, kad ta informacija yra kaip jau kitos dimesijos ar nematomos realybės kvantinė rūšis, turinti sąryšį su šia realybe.

Citata iš: klajunas  gruodžio 25, 2016, 09:15:53Dar tiksliau aiškinant - morfizmai dekoduojami naudojant dvikalbius žodynus, kur vienoje pusėje yra  morfizmas, o kitoje - raidė. Pagal tokį žodyną vyksta informacijos išvertimas: raidės į morfizmus, morfizmai į raides.
Reikia atminti, kad tik dabar ta technologija neatpažįstamai pakitusi iki tokio lygio, kad nebūtų galima suvokti jo pradinės paskirties panaudojimo principo. Nepatarčiau skubėti pasitikėti "suporuotų bitų sistema), kadangi signalas nebūtinai gali būti vienas atliekantis judesio, o kitas fiksacijos (morfizmo ir raidės) vaidmenį. Informacija nėra verčiama. Panašu, kad nėra ir netgi visuomet yra, netgi neaktyvavus. Nors ir atrodo, kad nieko nėra, bet ištikro gali būti. Gali būti ant viršaus užrašyti paskirties įvertinimo ir panaudojimo (jau kiti filosofiniai metodai).


cs

Kodavimas ir dekodavimas yra nežinomas. Nebūtinai jo pasižymėjimas pats pradinis yra 1 ir 0. Nebūtinai iš jo išeina programavimo kalba su visais lotyniškais simboliais, turi garsus ir spalvas.

Vienintelis žingsnis nežinomas. T.y. tai, kad shemos dalys (metalas) gali į save įtraukti lotyniško raidyno ir tuo pačiu programavimo žodžius. (Juos kažkodėl super lengva ten patalpinti, taip pat super lengva jais manipuliuoti). Tai tikrai nėra kodavimas ir dekodavimas (nei 1 ir 0 pavertimas į raides, garsus, spalvas).

Turi būti visko centras, kas gali pasitalpinti savyje programavimo kalbas, bet tai turi būti metalas arba metale bevykstanti cheminė reakcija sukelta naudojant valdiklius, daviklius.


cs

#18
sausio 10, 2017, 18:54:56 Redagavimas: sausio 10, 2017, 19:22:34 by cs
Kad suprasti, kokie operatoriai ir kokias reikšmes duoda. Galima rasti čia: https://en.wikipedia.org/wiki/Operators_in_C_and_C%2B%2B

cin ir cout paaiškinimas: http://www-numi.fnal.gov/offline_software/srt_public_context/WebDocs/Companion/cxx_crib/input_output.html

return reikšmė: http://en.cppreference.com/w/cpp/language/return

(int - reiškia integer, kuris reiškia sveikieji skaičiai (0,1,2,3,4...)
(cin The standard input, normally the keyboard. cout The standard output, normally the screen.)


Pabandysiu panagrinėti vieną iš c++ paėmus pavyzdį.

Pavyzdys paiimtas iš: http://www.cplusplus.com/doc/tutorial/functions/

Citata// default values in functions
#include <iostream>
using namespace std;

int divide (int a, int b=2)
{
  int r;
  r=a/b;
  return (r);
}

int main ()
{
  cout << divide (12) << '\n';
  cout << divide (20,4) << '\n';
  return 0;
}
Programavimo ekranas rodo:

Citata6
5
Kad suprasti kas čia nutiko, galima apibūdinti paprastais žodžiais. Tai yra dalyba, pasirenkami kintamieji skaičiai, šiuo atvėju 2 atsitiktiniai skaičiai.

Pagrindinė formulė kuri įsivedama yra:

Citataint divide (int a, int b=2)
{
  int r;
  r=a/b;
  return (r);
}
int divide (int a, int b=2) - nusakomas pagrindinis veiksmas, kur yra sustayti fiksuoti rodmenys, int a yra nefiksuotas, bet int b=2 yra fiksuotas, bet betkokiu atvėju jis tampa nefiksuotu, jei b įstatoma kita reikšmė, todėl ištikro b yra kintamas skaičius.
  int r;
  r=a/b;
  return (r);
int r yra sveikasis skaičius, bet būtent per raides pasižymimas kintamasis yra tiesiog raidė, kai yra raidė, galima išvedinėti bendrus išvedžiojimus ir taikyti įvairias formules. Tam palaikymas r raidės gali būti betkoks kintamasis skaičius. Šiuo atvėju r yra atsakymas, koks gaunamas iš dalmens a/b.

Citataint main ()
{
  cout << divide (12) << '\n';
  cout << divide (20,4) << '\n';
  return 0;
}
int main, kuris reiškia išreiškimą arba parodymą pagrindinio veiksmo per ekranus ir dažniausiai tai paskutinė išraiška, kuri atsispindės rezultate.

cout << divide (12) << '\n'; ši eilutė neturi dviejų kintamųju skiausteliuose. Tačiau reikia prisiminti, kas buvo pasižymima prieš tai:
Citataint divide (int a, int b=2)
nesvarbu, kad nėra b kintamojo, b kintamasis šiuo atvėju fiksuotas, todėl reikia įsivaizduoti, kad skiausteliuose ne vien (12), bet (12,2), t.y (12, įsivaizduojamas b).
Toks skiausteliuose užrašytas kintamasis dydis skaičiais virsta į dalybą: a/b, 12/2.
kita eilutė analogiška. (20,4), vėl pritaikoma a/b, 20/4 . Tik reikia atkreipti kuom skiriasi, skiriasi tuom, kad dydžiai yra įsivesti ir b dydis įsivestas, todėl pakeičia fiksuotą b dydį (2) į 4.

Atsakymai tokie:
Citata6 iš (12)
5 iš (20,4)
----------------------------------------------------------------

Kaip būtų galima išaiškinti programavimą, pasitelkus dekodavimą, kodavimą? Kur yra tas didelis kiekis lotyniškų raidžių ir skaitmenų patalpinta? Kaip operatoriai juos parsitraukia, kaip vyksta operacija ir kas tą leidžia, kas draudžia?

klajunas

Citata iš: cs  sausio 10, 2017, 18:54:56Kaip būtų galima išaiškinti programavimą, pasitelkus dekodavimą, kodavimą? Kur yra tas didelis kiekis lotyniškų raidžių ir skaitmenų patalpinta? Kaip operatoriai juos parsitraukia, kaip vyksta operacija ir kas tą leidžia, kas draudžia?
Negaliu patikėti, kad vis dar sprendi tokį klausimą, kurį jau seniai turėjai išsiaiškinti. Gal kompiuteryje matai kokią nors sąmokslo teoriją? Tereikia šiek tiek pasidomėti 20 a. istorija ir technine klausimo puse.

Dar kartą noriu pakartoti, kad kompiuterio viduje jokių lotyniškų raidžių nėra. Jos yra tik užlipdytos ant klaviatūros klavišo ir išvestos monitoriaus ekrane pikselių forma. Spaudi klavišą, kuris pažymėtas raide ir tas klavišas siunčia į kompiuterio vidurius elektrinį signalą, kurio galutinė stotelė yra ekranas. Pasidomėk klaviatūros ir monitoriaus ekrano technine sandara. Detalių aš nežinau.

Be ant klavišo užlipdytos raidės ir ekrane užsidegančių pikselių formos - jokių raidžių niekur nėra. Kai programuoji, tai programuoji siuntinėdamas elektros signalus, kurie įsirašo į laikiną, o paskui pastovią atmintį ir gali būti atgaminti. Elektrinis signalas turi savo charakteristikas ir yra ŽENKLAS, kurį interpretuoja kompiuterio viduriai ir atlieka savo viduje tam tikrus veiksmus, kuriuos paskui išveda į išvesties įrenginius.

Visur varinėja elektra. Bet ją galima valdyti, perduodant jos pagrindu įvairius kodus. Programa yra elektrinių signalų serijos, kurios pereina per įvairias kompiuterio vidines dalis, kurias jau palieku tau išsiaiškinti pačiam. Šioje vietoje sąmokslo teorijos tikrai nėra jokios. Viskas paaiškinama jau daug kartų kartotais principais. Jeigu neaišku kompiuteris, pasidomėk kaip informacija perduodama radijo bangomis, jos šiek tiek paprastesnės nei elektra, bet principas - tas pats. Informacija uždedama ant bangos formos, tada iš bangos formos paimama, koduojant ir dekoduojant.

Informacijos uždėjimas ant bangos formos gali būti analoginis ir skaitmeninis. Kompiuteryje veikia skaitmeninis principas, tik vietoje radijo bangų yra srovė. Įsivaizduok, kad kai programuodamas kiekvieną kartą paspaudi klavišą, antena išsiunčia užšifruotą radijo signalą, kurį pagauna antena-imtuvas ir pagal signalo turinį atlieka komandą.

cs

Citata iš: klajunas  sausio 10, 2017, 19:52:29Negaliu patikėti, kad vis dar sprendi tokį klausimą, kurį jau seniai turėjai išsiaiškinti.
Kaip nėra tos informacijos taip ir neatsiranda.

Citata iš: klajunas  sausio 10, 2017, 19:52:29Gal kompiuteryje matai kokią nors sąmokslo teoriją? Tereikia šiek tiek pasidomėti 20 a. istorija ir technine klausimo puse.
Ne sąmokslo teoriją įžvelgiu, o tai, kad komandos (kurias sudaro lotyniškas raidynas (anglų kalba), bei skaičiai), nėra pradinė išraiška ir už to slypi daug techninių programavimo etapų. Jokių tokių etapų nėra viešinama, bet manau jie yra.

Tu žinai kad yra input ir output, tai šiuo atvėju tokių galima pridaryti begales, tuom užmaskuojant kaip programavimas atrodo pirmamame etape. Dabar programavimas vaizduojamas iš output pusės, bet programuojant pamatoma prasmė output palaikyti input iš kurio persikuria ekranais output.

Atkreipk ką aš sakau:

programavimas - output.
ekranas - output

realus palaikymas progravimas input, ekranas - output.

Kas ta elektra palyginus su tuom, kaip tas programavimas atitinka skaitmenų ir žodžių junginių prasmę. Tie sujungti žodžiai atitinka prasmę. Ar sujungiami žodžiai - iš dangaus - tikrai ne. Pavyzdžiui: toks žodis (add, subtract, divide, multiply, if, else, return, main, void...) atitinka su kažkuriomis shemos dalimis. Ir kai parašomas toks žodis, tokia shemos dalis suaktyvėja. Suaktyvėja - nes shemos detalėse atitinkamai yra prirašyta informacijos, atitinka reikšmės su shemos dalimis.

Tu gerai supranti, bet tik stambiai nupasakoji. Man reikia smulkiausio mąstelio nupasakojimo. Kur žodis susiejamas su kažkuria tai shemos dalimi, pvz: transformatoriumi, ar tranzistoriu. Ir kaip ten įrašyta informacija atsispindi su programuojamais žodžiais, kurie yra komandos.

klajunas

Citata iš: cs  sausio 10, 2017, 20:10:58Tu gerai supranti, bet tik stambiai nupasakoji. Man reikia smulkiausio mąstelio nupasakojimo. Kur žodis susiejamas su kažkuria tai shemos dalimi, pvz: transformatoriumi, ar tranzistoriu. Ir kaip ten įrašyta informacija atsispindi su programuojamais žodžiais, kurie yra komandos.
Nesu kompiuterių specialistas, todėl smulkiai nupasakoti negaliu, bet galiu įrodyti, kad internete įmanoma lengvai rasti visus principus.

https://en.wikipedia.org/wiki/Machine_code

http://stackoverflow.com/questions/16535825/machine-code-to-execution-what-is-going-on

http://softwareengineering.stackexchange.com/questions/128602/how-do-lines-of-code-get-executed-by-the-cpu

Čia visa knyga apie Assembly ir t.t., kiek spėjau peržvelgti. Paaiškina, kaip vykdomos mašininio kodo komandos centriniame procesoriuje. Šitam puslapyje pilna knygų, pasinaudojus paieška.

http://bookzz.org/book/655017/d76011

Todėl ir stebiuosi - informacijos nors vežimu vežk. Tik reikia minimum mokėti anglų k.

cs

#22
sausio 10, 2017, 21:06:37 Redagavimas: sausio 10, 2017, 21:15:25 by cs
Sunku kalbėti apie kalbas, kurių mašina nepajėgi sukurti. Kas sukūrė vėl neaišku.

Nevisi etapai aprašyti. Assembly ne tai ko ieškau.



klajunas

Pasieškok informacijos apie centrinio procesoriaus sandarą.

PVZ.

http://bookzz.org/book/2095314/eac5b5

http://bookzz.org/book/900958/1f97f6

Ir centrinio procesoriaus simuliacija

http://www.visual6502.org/JSSim/index.html

cs

#24
sausio 10, 2017, 22:05:32 Redagavimas: sausio 10, 2017, 22:55:50 by cs
Kad būtų paprasčiau pasakysiu ko nėra. Nėra tokių etapų:

- nėra nieko padaryta su shema, jog ten įtekėtų informacija sudaryta iš simbolikos (lotyniškų raidžių, skaičių)
- nėra tokių dalykų shemose: susiejimo, elektros signalo varinėjimo, siuntimo, operavimo, kaupimo, trinimo (dar daugiau funkcijų). Nėra nieko panašaus.
- nėra aprašo, kaip įkeliama informacija ir ji išverčiama.
- nėra pradžios ir atradėjo
- nėra metodo įrodančio, kad metalas ir elektra gali kovertuotis į informacinius srautus. O informaciniai srautai būna ir ore esančių dalelių pavidalu - pavyzdžiui naudojama wifi tinkle. (Radio ryšiuose)
- nėra tokio programavimo etapo, kuris būtų galimas užlaikyti, kaip pradinis. Per atitikmenis galima išvesti vis kitas ir kitas programavimo kalbas

P.S. Jeigu tu manai, kad tai:


Ištikro, nevisai tai.

klajunas

#25
sausio 11, 2017, 02:48:32 Redagavimas: sausio 11, 2017, 04:33:09 by klajunas
Čia tai paaiškinta viskas. Jeigu pasižiūrėjus vis tiek bus neaišku, tada nežinau kas gali padėti  :D

https://lt.wikipedia.org/wiki/Loginis_elementas

Dar gali paskaityti knygą: R. White. How computers work.pdf


klajunas

Pirma dalis iš 3, kitas susirasi Youtube.


cs

#27
sausio 11, 2017, 11:07:56 Redagavimas: sausio 11, 2017, 11:10:34 by cs
Peržiūrėk darkartą 'Testing JDM programmer'. Tai yra apie tai ką kalbi - kodavimas, dekodavimas, bet pasitelkus softą. Paprasčiausiai tai yra užrašymas informacijos (kaip ir diskų, usb kaupiklių ir panašių laikmenų).

Nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=8qznzP6M2ys

klajunas

#28
sausio 11, 2017, 11:43:30 Redagavimas: sausio 11, 2017, 11:49:28 by klajunas
Nelabai supratau ką tuo nori pasakyti. Tavo nuorodoje parodyta tik kaip testuojamas JDM programuoklis. Pats programavimas vykdomas įkeliant failą su programiniiu kodu.

Apie JDM programmer informacija čia

http://reprap.org/wiki/Stripboard_JDM_PIC_Programmer

Tolesniame video parodytas visas programavimo procesas su šešiolktainio kodo failo įkėlimu.

https://youtu.be/b8XAFpT3hh0

cs

#29
sausio 11, 2017, 13:38:27 Redagavimas: sausio 11, 2017, 13:40:22 by cs
Ne JDM turint omenyje. Bet patį naudojamą principą. Yra sukurtas softas (pritaikytas) JDM sheminiam metodui įkelti informacijas (ištrinant, ant viršaus užrašant n kartų). Tas pats PIC microcontroller, matai gali n kartų ant savęs rašyti informacijas, ištrinti taip pat.

Jeigu pažiūrėjai Microcontroller programming, kodėl neįžvelgi kokia kalba naudojama. Vistiek tai lotyniškos raidės, skaičiai ties kuriais pasižymėtas kažkoks elektroninis signalas arba sukeliamas veiksmas.

Nesiekiu tuščiai kalbėti. Matai, kad vistiek antraip ar kitaip ten lotyniškos raidės (ne rusų, ne lietuvių, ne graikų raidynas). Ne kitoks raidynas. Raidynas vienas ir vienintelis - lotyniškas raidynas + skaičiai.

O koks kodas sudaromas iš to raidyno - man neįdomu. Man svarbiausia išsiaiškinti, kaip tai gali sutapti su lotyniškais simboliais, nes vienintelė išraiška tik per tai parodoma. Žinau, kad veikia ir be ekraninio įrodymo. Bet ekraninis įrodymas yra su lotynų raidynu susijęs. Ar verta sukurti kažką dar savo, jei ir taip aišku, kas ir kodėl pirma panaudoja lotyniškus simbolius programuoti.

O iš techninės pusės į čipus, shemos detales - suleidžiama informacija panaudojus softą. Tai kaip kokį tirpalą švirkštu suleidus į tirpinį - panašus veiksmas.

Neturint omenyje JDM galima vistiek atsakyti į daug su metodika susijusių klausimų arba spragų.

Aukštyn