Moksliškai patvirtinta: kuo silpnesnis protas, tuo lengviau tikima nesąmonėmis

[Visažinis]

Dar vienas mokslininkų perliukas. Nesakau, kad silpnesnis protas nepatiki nesąmonėmis, tačiau kitas klausimas ką mes vadiname nesąmonėmis? Eksperimente kaip supratau viskas: magija, sąmokslo teorijos, (įdomu kaip su religija, nes nieko nerašo) ir t.t. suplakta į vieną visumą ir pavadino ją nesąmonėmis.

O ir pats eksperimentas man pasirodė šiek tiek keistas.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-51635/straipsnis/Moksliskai-patvirtinta-kuo-silpnesnis-protas-tuo-lengviau-tikima-nesamonemis

Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkas Gordonas Pennycookas kartu su kolegomis tikriausiai pirmąkart pasaulyje moksliškai įvertino žmonių jautrumą pseudo-reikšmingoms nesąmonėms. Išvada paprasta: kuo žmogus lengviau apmulkinamas pseudo-reikšmingais paistalais, tuo lengviau patiki „konspiracinėmis idėjomis", tuo labiau pritaria „komplementarios ir alternatyvios medicinos" taikymui ir tuo menkesni jo verbalinio bei kintamojo intelekto įvertinimai.

Išvadas, publikuotas žurnale „Judgment and Decision Making", mokslininkai pagrindė su 217 savanorių atlikdami rinkinį eksperimentų, kurių metu tiriamiesiems buvo duoti atpažįstamos anglų kalbos sintaksės sakiniai, sudaryti iš atsitiktinai sudėliotų „madingų" žodžių (angl. buzzword).

Tokių pseudo-gilių pareiškimų pavyzdys yra „Hidden meaning transforms unparalleled abstract beauty" (liet. „Slapta reikšmė transformuoja neprilygstamą abstraktų grožį"). Sakinys yra visiškai bereikšmis, bet atrodo, kad jis slepia kažkokią gilią mintį, nes jame yra tokie „madingi" žodžiai, kaip „slapta", „transformuoja", „abstraktus" ir „grožis".

Tuos pačius žodžius išdėliojus kita tvarka galima gauti kitą „giliamintę nesąmonę": „Abstract meaning transforms unparalleled hidden beauty" (liet. „Abstrakti reikšmė transformuoja neprilygstamą slaptą grožį").

Be aiškinimosi, kokie žmonės bando perprasti tokias giliamintes nesąmones ir iš tikrųjų jas įvertina kaip gilias mintis, autoriai tyrė, kokie asmeniniai veiksniai didina „nesąmonių jutiklio" jautrumą. Arba, kaip patys mokslininkai tai pavadino, kas suteikia „atsparumą nesąmonėms".

Paaiškėjo, kad žmonės, aiškiai skiriantys tikras, prasmę turinčias citatas nuo nesąmonių, sudėliotų iš gražių žodžių, pasižymi stipresniu analitiniu mąstymu bei skeptiškai vertina paranormalius reiškinius, alternatyviąją ir komplementarią mediciną (pvz., homeopatiją).

[Nightcrawler]

Didžiausia nesąmonė yra supernatural-bullshit

[.L.U.T.H.O.R.]

Antraštė kaip visada click-bait, kur nusirito technologijos...

[Ezekiel]

Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkas Gordonas Pennycookas kartu su kolegomis tikriausiai pirmąkart pasaulyje moksliškai įvertino žmonių jautrumą pseudo-reikšmingoms nesąmonėms. Išvada paprasta: kuo žmogus lengviau apmulkinamas pseudo-reikšmingais paistalais, tuo lengviau patiki „konspiracinėmis idėjomis", tuo labiau pritaria „komplementarios ir alternatyvios medicinos" taikymui ir tuo menkesni jo verbalinio bei kintamojo intelekto įvertinimai.

Na aš skeptiškai vertinu tai. Pirmiausiai tai visi žmonės turi įvairių tikėjimų, vilčių, fantazijų ir klysta, tai yra žmogaus netobuloje natūroje. Taigi tikėjimas sąmokslo teorijomis, homepatija, vaiduokliais ir ezoterika dar neindikuoja žemo proto lygio. Beje religija nors ir neturi realaus pagrindo gali padėti pakelti stresą ir nerimą, yra nemažai mokslininkų, kurie tikintis Dievu ar bent panteizmu ir panašiai.
Ar pavadintumėtę skeptiką, kuris tarkim žaloja savo sveikatą protingu nors ir netiki minėtais dalykais?
Aukšta intelektą žmonės beje turi didesnį polinkį sirgti psichinėmis ligomis pvz. šizofrenija, bipoliniu sutrikimu. http://www.medicaldaily.com/why-smarter-people-are-more-likely-be-mentally-ill-270039
Jie gali tikėti sveiku protu nesuvokiamais dalykais, tačiau kartu turėti puiku filosofinį, kūrybinį mąstymą. Geras lietuviškas pavyzdys Čiurlionis.

[Teroras]

Sutinku su @Ezekiel.

Nagrinejant samokslo teorijas atvirksciai tenka savo makaule labiau pagalvoti, sudeliot faktus, patikrint saltinius ir t.t.

[paragraf 78]

Aš manau kad tikėjimas kaistais dalykais yra būdingas kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo intelekto lygio ir kitokių protinių savybių. Nors aišku, kuo žmogaus išsilavinimas mažesnis, kuo jis lengviau pasiduoda kitų įtakai, tuo didesnė tikimybė kad jis tikės didesniu kiekiu keistų dalykų.
Kodėl? Nes kiekvienoje srityse kurios mes neišmanome, mes negebame atskirti kas ten yra tiesa, o kas mitas.
Konkretus pavyzdys iš orumo diskusijų.
Dažnai kas nors pasako, va krikščionys tiki taip ir taip (forumietis pateikia kokius nors mitus ar realybės neatitnkančius dalykus), tada aš pasakau, kad krikščionys taip netiki ir paaiškinu kaip jie iš tiesų tiki. Tada forumietis arba lieka prie savo tikėjimo mitais arba keičia požiūrį (tai jau priklauso nuo jo asmeninių savybių ir gebėjimo priimti naują informaciją, nors nemanau kad intelekto lygis čia svarbiausias). Tiesa, įdomus pastebėjimas: senieji forumo dalyviai nebesako kuo jų manymu tiki krikščionys, jie kelia klausimus apie tai kuo jie tiki, teiginiais apie tai kuo atseit tiki krikščionys labiau būdingi naujiems forumo dalyviams.
Kitas pavyzdys. @Legionas parašo apie demonolatriją. Mano pasaulėžiūroje demonai, siejasi su blogio jėgomis. Tad čia du keliai, arba pulti ginčytis kad čia nesąmonė, arba paskaitinėti ką jis rašo bandant susipažinti su ta sritimi ir kitokiu požiūriu.
Aš pats matau, kad šis mitų modelis reiškiasi pas visus, nepriklausomai nuo protinių gebėjimų. Tiesiog, jei neišmanai srities, tai tavo mąstymas apie ją bus pagrįstas visokiausia keista informacija. Tad geriausia ką gali padaryti, tai bandyti pažinti tą sritį. Deja mes žmonės tokie jau esame, kad mums nesvarbu kiek mes pažįstame tą sritį, mums svarbiau pulti ginčytis nepriklausomai nuo to, kad kitas tą sritį išmano daug geriau.

P.S. Mano pateikti pavyzdžiai yra iš asmeninės patirties. Manau kiekvienas kuris išmano kokią nors sritį labiau už tūlą pilietį bus susidūręs su šiuo reiškiniu.

[Vytautas]

Tiesiog, jei neišmanai srities, tai tavo mąstymas apie ją bus pagrįstas visokiausia keista informacija. Tad geriausia ką gali padaryti, tai bandyti pažinti tą sritį.

Su pažinimo galimybėmis yra nemaža problema. Fiziškai neįmanoma pažinti visų tikėjimu nes jų daug. Lygiai taip pat neįmanoma pažinti visų mokslo sričių nes jų taip pat daug. Žmogus pasirenki kažką konkretaus iš ko valgai duoną. Atitinkamai ir diskusijos apie nepažįstamas sritis gaunasi išplaukusios. Na su moksliniu ar techniniu pažinimu pažinimu tai dar galima prasimaitinti. Na o tikėjimai kaip ir beverčiai. Nebent jei supa fanatikai tenka išoriškai laikytis jų fantazijų kad nenupjautų galvos. Kitu atveju tikėjimai beverčiai nes jų daug ir nežinia kuris teisingas. Jų reklamavimosi lygis nieko neatspindi.

[paragraf 78]

Apie tai ir kalbu, kad visų sričių pažinti neįmanoma, todėl derėtų nepulti skleisti ir ginti mitus apie sritį kurios neišmanai, bet įsiklausyti ką šneka labiau pažengę asmenys.
Štai tu ar puikiai išmanai kvantinę fiziką? Manau kaip ir aš tik šiek tiek girdėjai apie ją. Tad abu būtume kvailiai jei pultume kokiam Hawkingui aiškinti kad jis nusišneka.
Na ir aišku su religija toks paradoksas puikiai veikia. Pvz. kiek pastebėjau, kuo žmogus mažiau susipažinęs su biblija, tuo jis labiau aiškina tai kas joje atseit parašyta.
Aš pats sričių kurių neišmanau nepuolu aiškinti kas ten ir kaip, bet stengiuosi klausytis ką šneka labiau patyrę ir mokytis, krautis išmintį ir žinias, deja dauguma piliečių daro priešingai, jie puola aiškinti dalykus apie kuriuos žalio supratimo neturi

[Vytautas]

...bet įsiklausyti ką šneka labiau pažengę asmenys

Tai kad problema su tais labiau pažinusiais. Klausimas ar jie pažino ir kurio pažinimas tikras? Pvz stebiu iš šono pačio ir Steiblio pažinimus. Abu kiaurai perkandę tikėjimą. Ir kuris čia iš jūsų net tame pačiame tikėjime teisus? O pvz a.t. sielis labai gražiai aiškina savo tikėjimo esmę. Kas belieka pašaliečiui? Kas iš jūsų labiau pažinęs ir kurio tikėti. Na man gerai aš turiu savo variantą paremta asmenine patirtimi. Bet buvo laikas kaip "plaukiojau" šituose reikaluose ir nežinojau kas tikra. Sakyčiau buvo gan nepatogi ir kvaila būsena. Tiesų n ir nežinia kurią rinktis.

[paragraf 78]

O kam tau duotas sveikas protas?

[Vytautas]

O kam tau duotas sveikas protas?

Sveikas protas tikėjime subjektyvus dalykas. Kad kažką gali patikrinti praktiškai ne tik protu bet ir kitomis juslėmis tai viena. Kada tiki tik žodžiais tai visiškai kita.