Atėjo mokslo pabaiga?

Pradėjo Benamis, rugsėjo 28, 2015, 12:02:14

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Daugiau nebus didžių mokslo atradimų ir revoliucijų: atėjo mokslo pabaiga?

Lietuvoje baigėsi mokslo festivalis, skatinantis jaunimą siekti mokslo žinių, didinantis visuomenės mokslinį išprusimą, o štai leidykla „Basic Books" ką tik išleido antrąjį Johno Horgano knygos „The End of Science" („Mokslo pabaiga") leidimą, kurioje jis rašo, kad daugiau nebus didžių mokslo atradimų ir revoliucijų - nebus tokių esminių įžvalgų, kaip heliocentrizmas, evoliucija, kvantinė fizika, reliatyvumas, Visatos Didysis sprogimas.

Knygą kritiškai aptarinėja pasaulio mokslininkai ir dauguma jų nemato pabaigos kosmologijoje, chemijoje, fizikoje ir kitose mokslo srityse. Tai ar tikrai jau atėjo mokslo pabaiga? Juk mokslas yra begalinis procesas nuo senovės graikų mokslo laikų. Bet ar dabarties kosmoso teorijos mūsų palikuonims atrodys tokios pat klaidingos, kaip Aristotelio teorijos atrodo mums? Ne, Aristotelio teorijos buvo klaidingos, o dabarties teorijos yra teisingos. Juk Žemė sukasi apie Saulę, o ne atvirkščiai, mūsų pasaulis yra sudarytas ne iš žemės, vandens, ugnies ir oro, kaip manyta anksčiau, bet iš vandenilio, anglies, azoto ir kitų elementų, kurie, savo ruožtu, sudaryti iš kvarkų ir elektronų.

Mūsų palikuonys dar daug sužinos apie gamtą ir išras daug sudėtingesnių prietaisų už išmaniuosius telefonus. Bet jų tikrovės mokslinis supratimas bus panašus į mūsų. Dauguma naujai įgytų žinių pratęs dabartines ir tilps į dabartinės tikrovės sampratą, o ne reikalaus esminių jos pakeitimų. Kita vertus, pagrindinės tikrovės paslaptys - iš kur atsirado visata, kaip atsirado gyvybė, kaip tiksliai baltymų gabalas (smegenys) kuria mintį - gali dar ilgai likti neišspręstos.

Būtent nebent šia prasme galima suprasti mokslo pabaigą, didžių mokslo atradimų ir revoliucijų pabaigą. Ši knyga užaštrina mintį. Tam tikra prasme mokslas mažai progresuoja - atotrūkis tarp mokslo idealų ir jo sukurto purvo (modernių žudymo priemonių, pavojingų medžiagų ir technologijų) niekada nebuvo toks didelis, kaip dabar.

Tačiau tik mokslas, tiksliau tik žmonių protas ir išmintis gali padėti sukurti pasaulį be skurdo, žiaurumo ir karų, kuriame visi žmonės galėtų klestėti. Ir prieš šimtus metų buvo talentingų muzikų, dailininkų, rašytojų ir poetų. Bet dauguma žmonių, taip pat mūsų seneliai ir proseneliai, gyveno skurde, nors dirbo nuo aušros iki tamsos, naudodami tik savo ir arklių raumenų jėgą. Ir tik XX amžiuje suklestėjus mokslui gyvenimas pasikeitė. Atsirado elektra, radijas, televizija, telefonai, automobiliai ir traukiniai, kompiuteriai ir internetas, kurie leido žmonėms dirbti mažiau, o turėti daugiau.

Visa tai sukūrė mokslininkai ir inžinieriai. Dabar žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės turi visus šiuos minėtus mokslo vaisius. Jei vos prieš šimtą metų kas nors Lietuvoje būtų visa tai turėjęs - jis būtų neišpasakytas turčius, nes to neturėjo net kunigaikščiai ar karaliai. Jei dėl kažkokio viruso staiga išnyktų dailės ir muzikos kūriniai, romanai ir detektyvai, ar žmonės išgyventų? Įtariu, kad taip, nors ir ne taip pilnaverčiai. O jei dėl kažkokios nelaimės išnyktų elektra, radijas, televizija, telefonai, šaldytuvai, automobiliai ir traukiniai, kompiuteriai ir internetas? Išnyktų ir didieji prekybos centrai, nes nebūtų kuo atvežti prekių. Grįžtume į XIX amžių, tik su atrofavusiais raumenimis ir išnykusiais arkliais.

Taigi, nuo mokslo esame daug daugiau priklausomi nei nuo meno ar literatūros. Jei ateitų mokslo pabaiga, sustotų ir gyvenimo kokybės pažanga. Pasaulis nejudėtų į priekį. O kas nejuda, kaip vanduo ar kraujas, tas genda ir žūsta. Minėtos knygos autorius sulygina mokslą su didžiųjų universalių tiesų paieška. Net jeigu fundamentalusis mokslas artėtų prie pabaigos, tyrėjai dar turi galimybių atrasti mums nuostabą sukelsiančių stebuklų.

Fizikų atradimai naujų medžiagų ir naujų unikalių savybių medžiagose, kurios leidžia kurti naujus telekomunikacijų prietaisus, biologų ir gyvybės mokslų specialistų naujų reiškinių atradimai palaikys šiuos ir kitus mokslus gyvus ir po mūsų bei mūsų vaikaičių gyvenimo. Sukūrėme telekomunikacijų visatą, kuri savo ruožtu tik spartina mokslo pažangą, o ne jo pabaigą.

prof. Jonas Grigas DELFI

tadasas99

net neskaiciau, antraste primuse, cia reik suprast kad mes toki tobuli mokslo srityje, jau viska zinome? ego tikrai nekuklus

.L.U.T.H.O.R.

Nu va neskaitei ir dabar galvoji ką antraštė reiškia, paskaityt reikėjo  :)


paragraf 78

Geri pastebėjimai, atkartojantys antropologo Levi-Straus'o mintis.

P.S. dideliai daliai žmonių pakanka perskaityti tik pavadinimą ir jie jau viską žino, o tada puola komentuoti :)

Ezekiel

Ne mokslas tikrai dabar nesustos, tačiau jis darysis vis labiau sudėtingas ir reikalaus naujų specialybių susidoroti su informacijos pertekliumi. Išmanieji telefonai nuostabus išradimai, bet technologijos gali būti dar pažangesnės. Pvz. grafeno pritaikymo būdai bus ir dabar yra labai tyrinėjami, ir čia tik labai siaura sritis.

Kitas dalykas reikia atskirti gryną mokslą nuo verslo industrijos, politikos ir religijos. Jis tik siekia kaupti žinias ir tyrinėti objektyvų pasaulį.

Supera

Nemanau kad mokslas sustos dar oi kiek vietų kur tobulėti. Plius jau vien tik poreikis ištyrinėti kosmosą veikia kaip postūmis ieškoti naujų, geresnių būdų kaip sukurti geresnes technologijas leisiančias nukeliauti didelį atstumą per trumpesnį laiką :)

tadasas99

nu manes nesupratot, as nekomentavau straipsnio, cia komentaras antrastei, t.y. offtopic

xsistemax

Mokslas nesustos,galite būti tuo tikri.
Mane neramina tik vienas-mokslas tampa labai siauro žmonių rato "užsiėmimu",kiti naudojasi jo vaisiais,net nesuprasdami,kuo naudojasi.
PVZ:kvailys tyčiojasi iš "moksliukų",bet pats nepaleidžia iš rankų "išmanaus".
Kaip jums tai patinka?

TinSoldier

uuu, kaip smagu, kad, xsistemax, vėl sugrįžai :)

a.t.sielis

Mokslas niekaip nepriartėjo prie esminių materialios egzistencijos problemų sprendimo: ligų, senatvės, mirties. Taip kad, tobulėt gali kiek nori, bet meduolis ant lazdos neartėja.

TinSoldier

Citata iš: a.t.sielis  spalio 01, 2015, 16:24:56Mokslas niekaip nepriartėjo prie esminių materialios egzistencijos problemų sprendimo: ligų, senatvės, mirties. Taip kad, tobulėt gali kiek nori, bet meduolis ant lazdos neartėja.
Na, bent aš neįvardinčiau mirties ir senatvės kaip problemų. Ligos - tikriausiai. Išsiverstume ir be jų :D (nors, kita vertus, nukentėtų visai kitokios būtybės - virusai). Tačiau, manau, nemirtingumas ir pan., būtų gerokai didesnė problema tiek mums, tiek visai planetai, nei mirtingumas :) Apskritai, juk mirtys yra būtinybė, kad sėkmingai vyktų medžiagų apykaitos ratas, kad planeta ir visos jos gerybės galėtų bent trumpai pagyventi.

a.t.sielis

Na, man mirtis yra problema, va reikia dirbti, valgyti, kad nemirčiau :) O taip būtų relaxas.

TinSoldier

Citata iš: a.t.sielis  spalio 01, 2015, 16:57:10Na, man mirtis yra problema, va reikia dirbti, valgyti, kad nemirčiau :) O taip būtų relaxas.
Tai problema valgymo ir darbo poreikis :D
Žvelgiant abstrakčiau, tavo mirtis (kiek ir mano ir bet kieno kito) planetai ir ateities gyvybei bus į naudą. Nenorėčiau, kad mokslas išspręstu šitą "problemą" ir suknistų visą tą nuostabią ir harmoningą sistemą :)

Kartais kažkokį savo patogumą reikia paaukoti vardan bendresnio tikslo. Tam juk ir egzistuoja tokia sąvoka, kaip darnus vystymąsis. Nemanau, kad mokslo tikslas yra tai ignoruoti ir pažeidinėti.

a.t.sielis

Tipo, kuo daugiau darbo, tuo geriau? :D

O kad kažkam mano mirtis į naudą, manęs visai nenuramina, aš gal norėčiau gyventi, o ne mirti.

paragraf 78

Citata iš: a.t.sielis  spalio 01, 2015, 16:24:56Mokslas niekaip nepriartėjo prie esminių materialios egzistencijos problemų sprendimo: ligų
Tai gal todėl didelė dalis ligų nuo kurių anksčiau išmirdavo milijonai dabar yra gana lengvai pagydomos, o gyvenimo metų vidurkis nuo 30 pasislinko iki 75?
Taip, jokio problemos sprendimo nematyti.
Mes tik degraduojame ir viskas

Aukštyn