Trys ateizmo klaidos

Pradėjo Teroras, gruodžio 03, 2013, 23:19:10

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Teroras

Ilgai galvojau kur sita teksta patalpinti ar mokslo ar religijos kategorijoje, visgi pasirinkau mokslo.

Beje, nelabai sutinku su straipsnio pavadinimu, bet visgi paliksiu toki koks ir buvo :)

Trys ateizmo klaidos

Kai skaitai ateistus ar jų klausaisi, pirmas dalykas, į ką atkreipi dėmesį - jų pasigėrėjimas pačiais savimi, įsimylėjimas į pačius save, snobizmas žmonių, kurie jaučiasi esą savotiškais "viršžmogiais", drįsusiais mesti iššūkį Dievui, kaip kad legendinis Prometėjas. Nors patys jie vargu ar prisipažins, kur kas dažniau ateistai pozicionuoja save kaip racionalistus, apsišvietusius šiuolaikinius žmones, vienu žodžiu - realistus.

Ir visa tai jie grindžia trimis, jų manymu, principiniais momentais:

- Ateizmas - tai pasaulėžiūra, pagrįsta moksliniais duomenimis;
- Religija - tai nemoksliška pasaulėžiūra, pagrįsta "iškreiptų, fantastiniu" realybės atspindžiu;
- Iš to seka, kad ateisto uždavinys yra įkalti savo "tiesą" į "apmulkinto" paprasto tikinčio žmogaus galvą.

Šiuolaikinis mokslas iš tiesų laiko materialią realybę vientisa sudėtinga mašina. Dauguma šiuolaikinio mokslo atstovų pasakys, kad visa fizinė visata yra absoliučiai identiška vaikiškam modeliui ir kad kiekvienas kiekvieno elemento veiksmas yra nulemtas ankstesnių veiksmų, vykusių šioje visatoje. Mokslininkai netgi primygtinai tvirtins, kad jokių kitų mechanizmų nėra. Realybę sudaro "žaislinio traukinuko visata" ir neegzistuoja joks inžinierius ar išradėjas, kuris tą modelį sukūrė.

Tačiau greta šitų pažiūrų esama ir tokios šiuolaikinės mokslo šakos kaip kvantinė mechanika. Šios disciplinos dėka atėjo supratimas, kad aukščiau minėta teorija yra neteisinga ir kad iš tikrųjų fizinėje visatoje egzistuoja absoliučios laisvės elementas, kai atskirų atomų dalelės nesielgia mechaniškai, bet pačios "pasirenka" savo elgesio pobūdį. Rašau žodį "pasirenka", kadangi mūsų kalba yra gana ribota ir paaiškina kai kuriuos reiškinius ne pačiu geriausiu būdu. Tikroji problema yra ta, kad mokslas negali nieko pasakyti apie prigimtį "to, kas atlieka tuos laisvo pasirinkimo aktus", ir dėl to tie procesai mums atrodo kaip absoliučiai chaotiški ir atsitiktiniai.

Jeigu žmogus pakankamai gerai išmano kvantinę teoriją, tai šiuolaikinio mokslo priešakinės ribos padeda jam suvokti faktą, kad žmogus turi galimybę turėti išties laisvą pasirinkimą. Tačiau šiuolaikinis mokslas negali tiksliai paaiškinti, kur ir kaip realizuojasi tie laisvai pasirenkami troškimai. Yra, tiesa, supratimas apie tai, kad "kažkas" daro įtaką materijai, tačiau mokslas nežino, kas yra tasai "kažkas", jis negali ištirti šio faktoriaus ar bent jau patvirtinti jį. Kas nors gali pasakyti, kad elektronai turi savotiškus nuosavus "nedideles smegenis", priimančias sprendimus. Šiame pažinimo sektoriuje žmogus laisvas tikėti tuo, ko tik nori.

Ir tai, kaip matome, su didelėmis abejonėmis leidžia mums priskirti ateizmą grynai mokslinei pasaulėžiūrai. Nuoseklaus ateizmo, kuris neigtų bet kokias vertybes gyvenime, žmogus paprasčiausiai neišgyventų. Atsižadėjęs Dievo, jis tučtuojau susikuria sau naują stabą. Žmogus visada ieško gyvenimo prasmės per žmogiškojo proto garbinimą žmogus - tai skamba išdidžiai), per pinigų, šlovės, pasisekimo kaip savo saviraiškos tikslų garbinimą. Nes skirtingai nuo Dievo, kurio negalima pamatyti ir pažinti, stabas yra regimas, suprantamas ir pačiupinėjamas. Būtent čia slypi primityvaus proto esmė, o ne tikėjime Dievu, kadangi ateistinis materializmas daro "labai svarbią" išvadą: stabas yra materialus, jis ir yra materija. Materija ateistui yra ta esminė ir svarbiausia vertybė, kuri galų gale pakeičia jam ankstesnes dievybes, kurias garbino "tamsūs fanatikai". Kas gi tai, jeigu ne pati tikriausia ateizmo religija. Ateizmo, kuris bando fetišizuoti materiją, besislapstančią po jau seniai pasenusio mechanistinio mokslo apdangalu? Iš čia seka išvada, kad dar neaišku, kas yra iš tikrųjų racionalesnis: tikintis antgamtiniu Dievu, ar tikintis žmogumi, mokslu ir protu.

Kuo gi toks gundantis ateizmas? Kokia jo užslėpta motyvacija?

Man rodos, kad ateizmas gundo tuo, kad, kaip pasakė Dostojevskis: "Jeigu Dievo nėra - tai viskas leidžiama". Dievo nėra, žmogus kilo iš beždžionės - viskas yra viso labo materijos evoliucija. Į tai susiveda vulgarusis materializmas.

Ir jau visai nelogiškos ir beprasmiškos yra ateizmo prielaidos, neva "paneigiančios" Dievo egzistavimą tuo, kad jeigu Dievas egzistuotų, tai tyrinėjant kurį nors materijos lygmenį, jis būtinai turėtų atsiverti tyrėjų akims. Taip ir norisi užduoti retorinį klausimą apie tai, kas tokiu atveju labiau draugauja su racionalizmu - ateistai, ar tikintieji?

Kaip išsireiškė viename iš savo interviu žymus mokslininkas, profesorius Miničius: "Mokslas gali aprašyti projektą, bet neprivalo pranešti jums projekto autoriaus vardo. Jo asmenybė turi išimtinai teistinę, religinę reikšmę. Religija - tai ne mokslas". Dėl to tegu kiekvienas užsiima savais reikalais: religija - tikėjimu, o mokslas - materialios realybės tyrinėjimu. Šiedu dalykai vienas kitam neprieštarauja. Prieštaravimas gali egzistuoti tik dėl to, kad mokslas vis dar ne iki galo viską žino apie pasaulį.

http://maxpark.com/community/43/content/733987 http://www.versijos.com/publ/mokslas/mokslo_klystkeliai/trys_ateizmo_klaidos/21-1-0-1065

ajolu

dedu pliusą :)
Ateistas ir tas tiki, kad netiki :)

Benamis

CitataNors patys jie vargu ar prisipažins, kur kas dažniau ateistai pozicionuoja save kaip racionalistus, apsišvietusius šiuolaikinius žmones, vienu žodžiu - realistus.


Cia kartais ne nuo saves pridejai? ;D

Uz tema + :)

A.C.A.B

Citata iš: ajolu  gruodžio 03, 2013, 23:24:08
dedu pliusą :)
Ateistas ir tas tiki, kad netiki :)


Čia panašiai kaip sakyti, jog nerūkymas yra įprotis...

Juokingas straipsnis.

Šiaip net ir krikščionys (ypač JAV) yra pasidalinę į tūkstančius skirtingų bažnyčių, kurios nesutaria tūkstančiais skirtingų klausimų. Jei pagal vieną religijos rūšį eini į dangų, tai pagal kokias 569 kitas eini skradžiai pragaran.

Ir po galais, vieną kartą suvokit, jog ateistas tėra žmogus, kuris netiki nei į viena iš tūkstančių pasaulyje figuruojančių dievų. Visa kita, tai tėra išvedžiojimai.

ajolu

Ir tikintis nebūtinai privalo priklausyti kažkuriai iš religijų.

a.t.sielis

CitataKaip išsireiškė viename iš savo interviu žymus mokslininkas, profesorius Miničius: "Mokslas gali aprašyti projektą, bet neprivalo pranešti jums projekto autoriaus vardo. Jo asmenybė turi išimtinai teistinę, religinę reikšmę. Religija - tai ne mokslas". Dėl to tegu kiekvienas užsiima savais reikalais: religija - tikėjimu, o mokslas - materialios realybės tyrinėjimu. Šiedu dalykai vienas kitam neprieštarauja. Prieštaravimas gali egzistuoti tik dėl to, kad mokslas vis dar ne iki galo viską žino apie pasaulį.


Sakyčiau, religija turėtų būti mokslas, bet ne gamtos mokslas ar akademinis mokslas (t.y. vakarietiško modernaus pavyzdžio), bet sielos ir Dievo dalykų mokslas. T.y., tie dalykai turi būti pažįstami sistemišku, racionaliu, logišku, patikimumo kriterijus ir standartus turinčiu bei išbaigtu būdu. Aukšto lygio pakopos religijoje turi tokias savybes, moksliškumą. Tyra religija, arba sielos natūrali, gyvai besireiškianti prigimtinė funkcija - tai tobulas mokslas ir tobulas menas praktikoje.

---

Dažnai keliama abejonė - religijų tūkstančiai, tai kam rinktis kažkurią vieną?

Žiūrint kaip apibrėžti žodį "religija". Jeigu "religiją" traktuoti kaip "re-ligare" - iš lotynų kalbos paraidžiui: "vėl-surišti", t.y. atstatyti prigimtinį sielos ryšį su Kūrėju, tai religija yra universalus dalykas.

T.y. pvz. pasaulyje yra tūkstančiai ir milijonai žmonių rasių, etnosų, kalbų, fizinių ir psichologinių savybių. Ar kas nors kelia klausimą: "ar verta būti žmogumi, jeigu žmonių yra tokia didelė įvairovė". "Beprasmiška būti žmogumi, dėl tos įvairovės". Taip niekas nesako. Esi žmogus ir viskas. Tai pirmiausias ir bendrausias dalykas. Koks esi žmogus, kokios tavo konkrečiai savybės - tai jau tolesnis klausimas, nepanaikinantis tavo buvimo žmogumi, bet išplaukiantis iš to, ir tą sukonkretinantis.

Taip ir su siela bei religija: jeigu siela turi prigimtyje ryšį su Dievu, prigimtinę dvasinę veiklą, kuri yra virš laiko, ir yra sukurta kartu su pačia siela, kaip jos neatimama dalis, tai kiekviena siela savaime yra religijoje, ryšyje su Dievu. Tik laiko klausimas kada tai bus sąmoningai suvokta ir pilnai išreikšta, o kol kas tai tarsi grūdas, kuris pasodintas, bet dar neišdygęs. Bet jis reiškiasi netiesiogiai: kiekvienas yra priklausomas nuo didesnės aplinkos, nuo visatos, yra valdomas, ir gyvena taip, kaip vienokie ar kitokie tos aplinkos dėsniai leidžia ir veda, veikdami kombinuotai su vidine laisva valia. Taigi, paklusimas aplinkos dėsniams, mainymasis vertybėmis su aplinka yra neišvengiama kiekvienos mažos būtybės, esančios didesnėje visumoje, veikla. Tai ir yra religija, ne tai kas sugalvota, išgalvota, ar sukurta, bet tai kas vyksta kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką, ko neįmanoma išvengti būnant maža būtybe, nes maža būtybė ir yra sukurta tokia, iš to išplaukia jos galimybės, veikla ir padėtis.

puodukas

Citata iš: A.C.A.B  gruodžio 04, 2013, 11:21:13
Čia panašiai kaip sakyti, jog nerūkymas yra įprotis.
Vaizdingas palyginimas, bet šiuo atveju nelabai tinka, nes pasaulio suvokimą žmogus privalo gauti kaip "įprotį". O kokį gaus, kiek su laiku sugebės pats jį keisti, priklauso nuo daug ko...
Jei negaus jokio "įpročio", tai greičiausia užaugęs iš vis neturės nė ko keisti.

idenmeyou

Citata iš: Teroras  gruodžio 03, 2013, 23:19:10
Kai skaitai ateistus ar jų klausaisi, pirmas dalykas, į ką atkreipi dėmesį - jų pasigėrėjimas pačiais savimi, įsimylėjimas į pačius save, snobizmas žmonių, kurie jaučiasi esą savotiškais "viršžmogiais", drįsusiais mesti iššūkį Dievui, kaip kad legendinis Prometėjas.


Del to sutinku, tikrai yra ateistu, kurie jauciasi protingesni uz kitus ir tikinciuosius laiko kvailiais, bet jau ne viena tikintiji pastebejau panasiai besielgianti. Yra nemaza dalis tikinciuju, kurie svariai neisigiline i ta tikejima, pradeda reiksti ivairius teiginius, pagauti kazkokios ekstazes, kiekviename savo zodyje mini nusvitima ir panasius dalykus, kurie kartais pradeda kelti juoka. Kai tik bandai kazka sakyti is mokslo puses, jie moksla sukritikuoja ir laiko ji zemesniu uz tikejima, tad siuo atveju neginciau nei tikinciuju, nei ateistu, vieni ant kitu meta purva.

O kas kalbeti del kvantines teorijos, tai ji idomi ir kiek pastebejau, isiskaicius ne viena patraukia. Bet ja jau zinau senai ir kazkokio ispudzio nebepalieka, nes kaip ir klasikine fizika turi trukumu, taip ir ta kvantine negali paaiskinti kai kuriu dalyku ir vercia ne viena fizika suabejoti jos teisumu. Beje kvantines fizikos atstovai kalbejo ir kalba, kad pasaulis holograma, iliuzija ir pns, bet visame tame nera tikinciuju zmoniu isivaizduojamo dievo. Pastebejau paskutiniaisiais metais daugelis pradejo rasyti ivairius straipsnius, beje ir knygas, jog zmogus minciu pagalba gali materializuoti pasauli, tereikia tik tuo labai tiketi. Kadangi nesu Dievas, nesu visazinis negaliu teigti jog musu mintys tikrai neitakoja pasaulio, bet tikrai galiu pasakyti, kad individas negali itakoti realybes, sugalvojes savo sprendima priimti vienaip ar kitaip. Tarkim, kad ir sugalvosiu medi uzauginti, minties galia, savaime aisku jis neuzaugs, jei jo niekas nesodins, bet zinoma visada atsiranda tokiu, kurie sako, kad yra kitaip, nors nei vienam mano draugui, pazystamam zmogui nepavyko materializuoti. O kas svarbiausia, kad kvantines fizikos atstovai teigia, jog zmogus negali daryti tokiu stebuklu, materializavimu.


time

Citata iš: Teroras  gruodžio 03, 2013, 23:19:10Man rodos, kad ateizmas gundo tuo, kad, kaip pasakė Dostojevskis: "Jeigu Dievo nėra - tai viskas leidžiama". Dievo nėra, žmogus kilo iš beždžionės - viskas yra viso labo materijos evoliucija. Į tai susiveda vulgarusis materializmas.
Manau, jis neklydo taip sakydamas. Didžioji problema yra, kai per daug prisirišama prie vieno tikėjimo. Iš to pradeda kurti mažos - didelės grupės, kurios kažkuom tiki. Tik, kada ateina didžioji dalis tikinčiųju mokslo teorijomis, nustelbia kitas tikinčiųju grupes.

Ištikrųju mokslas labai įtakoja visus ir visi mes esame jo įtakos zonoje. Viskas kas bandyta įrodyti yra labai gryna ir išrankiota, kas paranku.

Jeigu tikėjimą, religiją, galime betkada pasikeisti. Su mokslu to nepadarysime, nes mokslas spėjo visus apkvailinti ir prisivilioti prie savo neva ateistiškojo tikėjimo būdo, kada Dievas nėra žinomas, visata yra sukurta nepriimant autorinių teisių.

Bet kuom skiriasi mokslas, nuo betkokio tikėjimo, kuris irgi ieško atsakymų, bet niekaip nepateikia: "kas galėjo sukurti visatą?".

Nors mokslas yra gudresnis ir apsukresnis faktų rinkime (sukūrime) ir įtikinime, kiti tikėjimai jau pateikia kūrėją - Dievą ir galimus jo atvaizdus. Bet pilnai tikėti vienu ar kitu tikėjimu dar nevertėtų, nes anksti.

Po kolkas nėra neivieno tikėjimo, kuris būtų tikroviškiausias ir belieka laukti, kada toks atsiras. Ateistiškas mokslo įtikinėjimas nėra pakankamai įtikinamas norint sužinoti kas sukūrė visatą. Ir tai yra klaida. Klaidos yra visuose tikėjimuose, vieni pateikia kaip atrodo Dievas, bet nepateikia iš ko sudaryta visata, kiti atvirkščiai.

paragraf 78

Kažkada girdėjau gerą pastebėjimą apie ateizmą:
1. Dievo nėra
2. Aš jo nekenčiu

:)

TinSoldier

Citata iš: paragraf 78  birželio 06, 2016, 09:39:53Kažkada girdėjau gerą pastebėjimą apie ateizmą:
1. Dievo nėra
2. Aš jo nekenčiu

:)
Nelabai supratau, kas šitame bajeryje ironizuojama :)
Tipo, negalima idėjų nekęsti?

paragraf 78

Na manau, jei kažko nekenti, tada pripažįsti kad tai gali egzistuoti :) Nes jei neegzistuoja, tada kam ta neapykanta?
Na čia panašiai, kaip nekenčiu: kalavariko :)

Juokingiausia, kad tiek raliginiai fanatikai tiek kovotojai prieš religiją, fenomenoologiniu principu yra identiški :)

P.S. beje, tai buv bajeris, bet kad kabino, tai matau, kad jis teisingas :D

TinSoldier

Na, ne, neteisingas :D
Daugybė žmonių nekenčia komunizmo, bet tai nereiškia, jog jie pripažįsta kažkokios būtybės Komunizmo egzistavimą. Tiesiog pripažįsta komunizmo egzistavimą ideologiniame lygmenyje ir jo poveikį žmonių elgesiui.

Taip pat ir su dievo įdėja - ne būtybė (ar pan.), o tiesiog žmonių sąmonėse egzistuojanti idėja. Labai skirtingi dalykai.

Kabino būtent todėl, kad kažkaip labai jau prašauna tas bajeris :D

paragraf 78

Na kiek teko bendrauti su ateistais tai nemenka dalis jų išties buvo pilni neapykantos (nelabai išvis suprantu, kaip galima bele ko nekęsti, bet čia jau kita kalba) :)
Tokie žmonės primena tokį paveikslėlį:


Vietoj to, kad gražiai bandytų susikalbėti, pjaunasi ir nekenčia, nekenčia ir pjaunasi :)
Diskutuokime, ieškokime bendrų taškų, skirtybes gerbkime ir viskas bus super :)

a.t.sielis

#14
birželio 06, 2016, 14:11:07 Redagavimas: birželio 06, 2016, 14:13:05 by a.t.sielis
Manau, jeigu negalime įrodyti, kad egzistuoja aukštesnė visų priežasčių priežastis, turinti absoliučias savybes, įskaitant sąmonę, tada turėtume pripažinti, kad tikėjimas tik sentimentas, ir nežinau, kokia tada būtų situacija. Hipotetiškai jos neišeina įsivaizduoti (panašiai kaip su klausimu apie nežemiškos gyvybės neegzistavimą visatoje).

:D o tas 2 punktas, juokingas tuo, kad žmonės turi tokį isitikinimą iš emocijos, o ne iš racionalumo. Jie sako, "bla bla bla, mokslas, racionalumas, mokslas įrodė", o paskui yla išlenda iš maišo, "nekenčiu" (Dievo, bažnyčios, religijos, ir pan.)

Aukštyn