Minties mechanizmas

Pradėjo indigo, birželio 02, 2012, 23:40:50

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

cs

@xsistemax pagal ką tu padarei išvadą? kad nėra nieko tinkamo pasakyta. Nes manau yra, netgi nemažai.

Galima išsiplėsti, pradėti kalbėti, kad žmogus yra betkas kitas, bet ne žmogus (savyje jis angelas, demonas, dievas). Tik tai yra tiesa. Žmogus nepateikia nė dalelę to, kas jis yra. Jam kažkokie visatos dėsniai svarbūs, kažkokie ekspermentai galintys pražūdyti visus likusius žemės gyventojus - svarbūs. Tik svarbiausia įminti visas paslaptis ir pabėgti iš čia.

To nebus, niekada.

Net jei ir bandytum sukčiauti. Viskas baisiai sąmoninga ir tikra, kad nepavyks. Viskas žinoma irgi, kažkam kas kūrė visa tai prieš tai. Paprastai, tu žinomas visiems, kuriems tu naudingas. Jie pasiima dalelę tavęs, kai jiems tavęs pritrūksta "statyboms". Jie pasiima ir dėl spragų užpildymo būtinybės, reikalinga kažkokia informacija, kuria tu tik vienas turi.

Net jei ir manytum, kad tai pabaiga - nebus galo. Vis nauji žmonės vis kurstys tave kažką atrasti. Jie tave vaizduoja kaip aukštesnių vizualijų pasaulio valdovą. Pagal visus tikėjimus tu tampi toje situacijoje teisingiausias, neklystantis. Taip tu mokaisi, bandai kažką koreguoti ir tai gerai.

Man asmeniškai sąmonės klausimas neįkandamas be to, ką žmogus savyje išgyvena visą laiką. Ir aš tiriu save. Ir daugumai faktų atrandu, kad tai panašu: kad žmogus man artimas. Tik netoks pat kaip aš, kažkas skiria.

Labai kreipiu į viską dėmesį. Tikiu ir pasitikiu dauguma dalykų, netgi išbandau, kad savyje turėčiau pažinimą.

Patarčiau: į viską žvelgti paprasčiau. Moksle yra daug atsakymų apie visatos prigimtį, dėsnius, sąvybes ... Tačiau žmogui tai labai tolima. Jis nėra visata, nėra pats dėsnis. Jis netai ką bando realizuoti, ne tai ką atvaizduoja. Jis tai - kas ištikro būtų, jei darytų tai ar anai. Būtent taip žmogus supranta vienas kitą. Jis laukia kol kažkas atsitiks, jam reikalinga įsitikinti, ir dar kartą įsitikinti, pasilyginant turimas žinias. Sąmonės paskirtis reguoti tik patikrinus ar sutampa su turima tiesa.


klajunas

@cs labai panašiai mąstai kaip @time su kuriuo diskutavau apie kriptomnezija. Ar dėl sąsajų klystu? Labai panašus stilius, vienas iš normalesnių.

kiskis

Ir man taip nesa, kad time pamete slaptazodi :D.

klajunas

Citata iš: xsistemax  lapkričio 13, 2016, 20:53:31Būtinai pasidomėsiu turėdamas laiko.
Galiu padėti, kad būtų greičiau ir kad suprastum ką turėjau omenyje. M. Persinger straipsnis apie tai, kaip į geomagnetinį lauką galima patalpinti visus 7 milijardus žmonių. Reikia turėti omenyje, kad visų rūšių smegenys veikia tuo pačiu principu.

http://benthamopen.com/contents/pdf/TOBIOJ/TOBIOJ-6-8.pdf

cs

@klajunas kuom mano stilius taip taip primena?


Pradėjau pastebėti, kad mintis gali teigiamus ir neigiamus pasakymus užskaityti vistiek vienai nuomonei. Todėl iškyla prieš mane scena, kuri ir apibudina šį reiškinį. Žmogaus atliekamas procesas, kurį jis atlieka, neturi vertės ir neužskaitomas, kol nepabaigiamas.

Man tai asocijuojasi su dar vienu reiškiniu, kurį paskutiniu metu vis bandau patvirtinti. Manau, kad tai yra "paskutinioji valia". Vargu ar pavyks tai nusakyti paprastais žmogiškais žodžiais, tačiau tai tik įrodo viso mano ir kitų žmonių valdymą pagal kažkieno norus, o ne mano ar originaliai pačio kito žmogaus.

Mačiau šį principą iš kelių perspektyvų tačiau jos labai skiriasi. Bendras apibūdinimas, jog nevienas žmogus nieko pats nepadarė. Todėl iškyla klausimas: ar žmogus tik gali manyti, kad jis gali kažką padaryti, ar jis ištikro ir daro kažką...?

Paprastai pasakius - nieko jis nedaro. Jis tik tiki kad daro.

Kažkas susirenka visus darbus ir sukonkretina. Iki tol nieko vertės jie yra ir nepatraukia stebėtojo.





 

xsistemax

#35
lapkričio 14, 2016, 19:18:42 Redagavimas: lapkričio 14, 2016, 19:21:51 by xsistemax
Ačiū,@klajunas,padėjai.Bet aš manau,kad mintys sklinda ne magnetiniame lauke,nes telepatija tolstant nuo žemės stiprėja(kosmonautų ir astronautų patirtis)nors magnetinis laukas silpsta.Sakyčiau,jog jis slopina minties energiją.
Reiškinio aiškinimas kvantiniais ryšiais man suprantamesnis.
cs,jei tu ne time-tai jo klonas. :) Toks minčių reiškimo algoritmas ir įtarumas viename-itin retas. :)

klajunas

#36
lapkričio 14, 2016, 19:59:50 Redagavimas: lapkričio 14, 2016, 20:04:11 by klajunas
Apie tai, kas yra mintis, koks jos tiesioginio perdavimo mechanizmas, kol kas galima tik spėlioti. Tačiau problemos struktūra su visais žinomaisiais ir nežinomaisiais ir pakankamai aiški. Ekstrasensorinis suvokimas reiškia, kad yra du atskirti horizonto apskritimai ir norint juos sujungti netradiciniais būdais, reikalingas trečias faktorius, kuris savyje turėtų abu žemesnio lygio horizontus. Galima prikurti daug teorijų kas tas trečias faktorius yra, nuo sąmokslo teorijų iki avangardinės fizikos.

Pavyzdžiui, žinau, kad valstybės organizacija yra atskirus žmones lengvai aprėpianti struktūra, kuri gali imituoti informacijos perdavimą įprastinėmis priemonėmis, kai „gavėjas aiškiaregys" paprasčiausiai naudojasi valstybės duomenų bazėmis, registrais ir t.t. gali po ezoterikos priedanga rodyti neinicijuotam žmogui visokius ženklus, sinchronizacijas ir t.t. Tokia yra viena sąmokslo teorija.

Trečias faktorius gali būti ir natūralus, tikrovės ir žmogaus gilioji prigimtis. Pavyzdžiui, aš konstruoju tokį neįrodytą modelį, kad trečias faktorius yra gnostinis laukas kuris turi kosminius mastelius ir kad šis gnostinis laukas tinkamą fazę įgyja planetos gyvybės zonoje, tai yra sielinė fazė ir materijoje organinė fazė, kuri reikalinga sąmonės struktūrų išoriniam „susikondensavimui". Kadangi gnostinis laukas - ištisinė terpė, per jį gali sklisti signalas, apeinant fizinę materiją. Šita substancija turi bendra pagrindą visoje biosferoje, todėl sąmonės, kurios yra tik kaip čiuptuvų sistema - sujungtos.

Tam reikalingas toks tikrovės suvokimo gylis, aprašomas sluoksniais Lu + GN + Tm H (Gr) + QGFWH (Gr) + LFWH (Gr):

Lu - luksorinai, suvokimo pagrindas
GN - gnostinis laukas
Tm - tamsioji materija
H - Higgso laukas
ir toliau visas Standartinis Modelis.

Trečią faktorių aš įsivaizduoju tokiu principu. Tik problema ta, kad smegenyse gnostinis laukas biologijos požiūriu yra uždara sistema ir atvirą sistemą konstruoja tik materialūs receptoriai, todėl gaunasi kad gnostinis sąmonės laukas tik aptarnauja materialų pasaulį. Tačiau gali būti įmanoma tiesioginė moduliacija, apeinant recepcijos sistemą. Arba biologiją imituojančios technologijos.


@cs, su @time kelis mėnesius susirašinėjau ir jo tekstai taip pat buvo neįkandami tiems, kurie sugeba matyti tik žodžius, bet nemato prasmės, o už prasmės - minties. Kartais paradoksuose slypi didelė išmintis ir įžvalga.

cs

@xsistemax Man ateiviški dalykai tampa žmogiški. Algoritmai gali būti sukurti pažeidus gramatiką. Kalba veikia žmogui, kuriam užtenka. Kažkam kitam tai pasirodo kaip simplexas, norisi pilno panaudojimo ir žmogaus galimybių per kalbą išnaudjimo. Yra užslėptos galimybės. Tereikia galvoti.

Dar užsiminsiu apie tas perspektyvas. Kol man atrodė, kad ta technika, kuria atiteka žmogaus gyvybė yra netikra - neteikiau susidomėjimo ir noro pažinti. Tačiau aš techniką pamačiau kaip konkretų įmanomą realybės sąlygomis atlikti reiškinį.

Techinka - tai principas, neturint omenyje technologija.

Naujas aiškinimas. (nebaigtas)

"Yra šioje realybėje paliktas skystis, kurį seniau naudojo naujos realybės sukūrimo pradžioje sielų užtvirtinimui, buvo naudojama pomirtiniam užlaikymui. Su juo priverčiama sielas pasilikti šioje realybėje. Jis sunaikintas ir nebenaudojamas."


Senas aiškinimas. (tik iškarpa.)

"Visi sustabdyti laike žmonės vėl perkeliami į naują realybę. Vienas žmogus kitoks. Jis jaučiasi kaip nesavas, blaškosi, nori sugrįžti atgal. "

Sename principe egzistuoja - žmonės kaip tampomos už virvučių vėlės. Totalus pomirtinis gyvenimas. Iš pradžių buvęs sukurtas mirties pasaulis. Vėliau atšauktas ir pagražintas.

"Dabar realybė daug gražesnė."



xsistemax

Aš eksrasensorinius telepatinius ryšius aiškinčiau paprasčiau.
Gerai žinome,kad egzistuoja susietosios kvantų poros.Vieno tokio kvanto būsenos pokytis be jokio uždelsimo laike atkartojamas.Abiejų kvantų būsena kinta sinchroniškai.Logiška manyti,jog tai tik skirtingos to paties kvanto lokalizacijos.Pvz.:žinome,jog elektronas tuo pačiu momentu gali būti skirtinguose erdvės taškuose.Taigi,susietumas neapsiriboja pora,gali egzistuoti begalybė skirtingų lokalizacijų vienu metu.
Mes,kaip ir viskas šiame pasaulyje,sudaryti iš kvantų,kurių "antrininkai" tuo pačiu metu egzistuoja visuose individuose.Žinome,jog kvantų stabilias būsenas lemia stebėtojas,taigi mano mintys  ir stebėjimo pasekmės tuo pačiu momentu keičia kvantų,esančių kituose individuose būseną.Keblumų iškyla bandant išsiaiškinti,kaip veikia "nuskaitymo"mechanizmas.Bet mano turimą informaciją turi visi.
Toliau plėtojant teoriją paaiškėja,kad nėra jokių"visi",yra tik "vienas".Tada kyla klausimas,kodėl jis apie save taip mažai žino?Juk tereikia įsiklausyti...

klajunas

Tai neprieštarauja tam ką aš sakau, tik aš mąstau iš kitos pusės: sietis yra lauko išdava, kuris padalintas į daugybę mažų dalių, tačiau nepraranda vientisumo. Kvantas "neatlūžta" nuo lauko ir visada su juo tampriai susijęs. Kiekviena lauko dalis "jaučia" visą lauką.

Problema tik tame, kad fizika žino per mažai kvantinių laukų rūšių, nes tam tikriems fenomenams žinomi laukai netinkami. Pavyzdžiui, labai drąsiai galima suabejoti ar elektronų-fotonų plazma gali būti minties formos substratas, nes tai reikštų kad kabeliais generatorius varinėja mintis elektros pavidalu.

Išplėtimui užtenka paprastos logikos, kuri remiasi pamatiniu postulatu, kad visa tikrovė sudaryta iš kvantinių laukų, t.p. ir sąmonė. Jeigu žinomų laukų savybės netinka - logiškai seka, kad yra neatrasti laukai. Jie neatrasti matavimo instrumentais, bet fantazija nėra todėl, kad egzistuoja reiškinys - mintys, kurios yra neginčijamas faktas. Tada pasinaudojam minėtu postulatu ir darom prielaidą, kad egzistuoja atskiras gnostinis laukas, kuris yra psichinių reiškinių pagrindas.

Iš to seka ir visa kita - kad visiems laukams galioja sieties reiškinys ir t.t. Tik suvokimas sunkiai sugeba sukonstruoti gnostiniams reiškiniams aiškinti tinkamus parametrus, nes standartinių - nepakanka. Sietis tai nelokalus energijos šokinėjimas po visą lauko struktūrą.

xsistemax

Visa problema slypi tame,kad turime tokią sąvoką,kaip "laukas".Iš esmės tai sąvoka,apibūdinanti sąveiką,kurios nesuvokiame.
Dėl to ja spekuliuojama,kaip kokiu dievu.Kai suprasime,kaip sąveika iš tiesų plinta tarp objektų,garantuoju,kad "laukų"visai neliks. :)
Nei gnostinių,nei kokių nors toroidinių.

klajunas

Tačiau tada, mano galva, bus neaišku, kas kvantų tiek daug prineršė - ar kiekvieną "darė" atskirai, ar kažkas vis dėlto suiro, pasidalino.

Man tai juokingiausia teorija, kad po vieną kvantą neršia tuštumą arba "vakuumas", dar kitaip pakrikštytas niekuo.

Ir jeigu kvantai išneršti kaip atskiri, kas jiems prikabino "sąveikos" mechanizmą ir kam? Trečias faktorius yra niekas arba viskas, vadinamas lauku.

cs

Čia tas reiškinys apie kurį kalbu. Pabandysiu pavyzdžiais.

Priversiu galvoti. Pagal seną principą.

   (tik iškarpos)

"Aš dar neatradau tokios realybės kurioje aš norėčiau gyventi". "Man mokslas reikalingas, padarysiu, kaip privalomą pažinimą"

"sugriežtinti patekimą tarp mano realybės ir mano kūrinio".

"pradmenis fizikos suprantu gerai", "Kiek be įmanyčiau, realybė man netobula". "Seniau galėjau valdyti, dabar nebegaliu",

"Kaip vakuume gali susidaryti sukurys, reikia atlikti skaičiavimus".

"Žmogus per tą laiką išaiškins man viską". "Gal ir neteisingai elgiuos"

"Laikas dar nesukurtas",

" vėl statysiu realybę ant pomirtinio pasaulio" , "ši realybė man primins save"

"kas aš toks, jei visi tokie pat". "Mano mintys neribotos ir aš galiu sukurti tai, ko negaliu paaiškinti".

"Visa tai man negalios, kiti užbaiginės."

"Vėlės - jos nepanašios į tas, kurių aš noriu", "primena mano didžiausią baimę"

Jis šlykštėjosi savo sukurtais kūriniais ir bijojo.

"Būti teisingu, tas pats kaip atlikti matematinius skaičiavimus".

Visa vyko prieš 20 metų, dabar vėl vyksta.

"negali būti, kad viskas kartojasi tuo pačiu laiku, tada buvo 5:00 ryto" "9:00 vakaro"

"tu neupranti laiko, patikslinsiu, kad suvoki viską atvirkščiai: 5 vakaro, 9 ryto" "pagal seną principą laikas negaliojo"

"nuo dabar jis galios"

" kuriu viską iš vidaus, perduodu informacija".

"žmogaus pavidalu kuriu dėsnius, aš dabar labai įtakingas pasidariau, jau turiu savo bendruomene, kuri užsiims mokslu, kurį aš kuriu"



cs

Iš tų minčių, kurias pateikiau, bandau padaryti prielaidą, kad realybė tėra pluta pomirtinio gyvenimo. Mūsų pasaulis ir tuo pačiu realybė - nėra stabili, gali betkada sugriūti. Daugelis momentų rodo, kad mokslas kaip principas yra nuo pat pradžių mokomas. Visi buvo priverti mokėti žinoti tą metodą ir jo taikymą. Panašu, kad realybė be mokslo būtų "nespalvota". Neįgautų reikšmės.

Daugelyje situacijų tai labai tikėtina. Tikrai pradžioje galėjo nebūti laiko ir staiga atsirasti. Galėjo kūrėjas valdyti žmones ir tuo pačiu sielas, šlykštėtis ir pan.

Žmogus nieko panašaus negali atlikti, tėra sraigtelis, kuris prilaiko to kūrėjo planus. Teigti ant kiek jo planai blogi, negalima. Tai - ar blogio kūrėjas, ar gėrio nežinoma.

Bet panašu, žmogaus mintys gali apdoroti kažką panašaus į sudėtingesnes struktūras, sakinius be gramatinių klaidų užskaitymų ir reakcjų pasitaisyti. Kaip tai susikuria aprašiau. Tai labai panašu į nematomą pasaulį, kuriame kažkas nuolat vyksta, nurodo, ką daryti. Vyksta tokie procesai, kurių mūsų mintys negali suvokti - nematoma kiekvienam. Kartais atrodo, kad mintis yra visgi su slapta funkcija. Kūrėjas gali kada panorėjęs transliuoti, ką ir nori taip prisijungdamas. Bet ar tai bloga ar gera, negalima teigti.

Kas tai, pats nežinau. Tik sužinojau, kad yra senas principas, kuris nuslėptas žinoti.

cs

Yra užslėpta gili mintis, kurią nevisi sužinojo. Žmogus paskirtas grožį suvokti savaip, todėl jis negali kitaip.

Yra senesnė už jį patį realybė, nepatraukli. Pagal kažkieno įsakymus sukurta ir pagal griežtus reikalavimus, ji palaikoma. Visi panašu, kad turi tas pačias savybes, neišsiskiria.

Kūrėjas pagal tam tikus išgalvojimus, gali sudėti betkuriam žmogui neregėtas funkcijas. Idėja paprasta, žmogus jam nereikalingas, tačiau, kai jis kažką ideda į jį - jis tampa jam netgi naudingas (tarsi įrankis).

Nenorėti žmogui, kad į jį būtų kažkas neidedama, neišeina. Jis aiškinasi - kas nesvarbu. Sistema vekia tokiu pavidalu. Žmogus turi situacijų, kada būti ir kūrėju ir tiesiog žmogumi.

Pertraukti vyksmo neišeina. "žmogus" - jo siela paskandinta, prikalta prie šios realybės. Tačiau pagal mano aiškinimą, ši realybė yra buvusi panaudota anksčiau. To pasekoje, gali grįžti prisiminimai, senai žinomi.

Tai kas galėjo tai padaryti? Ne žmogus. Jis reikšmę suteikia žmogui. Jam jis reikalingas, jis jo draugas, iš jo reikalinga kažkokia jam vienam būtina informacija.

Galimi tik keli scenarijai. Realybė, kurią mes patyrėme prieš tai - jau sunaikinta. Arba, realybė kuri sunaikinta - atkurta.

Aukštyn