Pasaulyje mistiniais regėjimais garsėjanti vieta, bet žino retas vilnietis

Pradėjo Benamis, balandžio 23, 2015, 15:29:26

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Mistiniais regėjimais garsi vieta sostinės Antakalnio rajone kol kas sulaukia daugiau užsieniečių, nei vietinių dėmesio.

Restauruotas medinis pastatas Grybo gatvėje - kiek giliau kieme, tačiau puikiai matomas. Prieškariu čia buvo vienuolynas, kuriame gyveno šventąja paskelbta Faustina Kowalska, Vilniuje patyrusi mistinius regėjimus, pagal kuriuos dailininkas Eugenijus Kazimirovskis nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo apaštalę M. Faustiną Kowalską teologai priskiria žymiausiems Bažnyčios mistikams.

Dirbo parduotuvėje


Faustina Kowalska


1905 metų rugpjūčio 28 dieną Lenkijoje, Glogoveco kaime (dabar Lodzės vaivadija) gimusi Helena Kowalska pašaukimą pajuto vos septynerių. Po 10 metų nutarė stoti į vienuolyną, tačiau tam pasipriešino tėvai, todėl metus dirbo vienoje Lodzės parduotuvėje.

1924 metais norėdama stoti į vienuolyną ji išvyko į Varšuvą. Dievo Motinos Gailestingumo vienuolijos vyresnioji pažadėjo ją priimti, bet patarė kurį laiką padirbėti.

Metus padirbusi namų padėjėja H. Kowalska pradėjo vienuolinį išbandymą - postulatą, po pusmečio išvyko į noviciatą Krokuvoje, 1926 balandį per įvilktuves gavo abitą ir vienuolinį sesers Marijos Faustinos vardą.

Pirmą kartą į Vilnių atvyko 1929-aisiais, o nuo 1933 metų čia apsigyveno ilgesniam laikui.

1934 metų sausį pirmą kartą susitiko su dailininku E. Kazimerovskiu, kuris pagal jos regėjimą turėjo nutapyti Dievo Gailestingumo paveikslą. Būsisima šventoji stebėjo procesą, tačiau kai dailininkas baigė darbą verkė, kad Viešpats Jėzus nėra toks gražus, kokį ji regėjo.

Tų pačių metų rudenį šalia koplyčios Vilniuje sesuo Faustina išvydo Jėzų tokį, kokį regėjo Polocke. Jos pasakojimu, balti ir raudoni spinduliai apšvietė vienuolijos koplyčią, auklėtinių namus, o paskui pasklido po visą pasaulį.

Atskleidė garsiojo paveikslo sukūrimo aplinkybes

Šventosios rašytas dienoraštis atskleidžia ne tik jos tikėjimo patirtis, bet ir Vilniaus Dievo gailestingumo šventovę garsinančio paveikslo „Gailestingasis Jėzus" sukūrimo aplinkybes.
Gailestingojo Jėzaus atvaizdas seseriai Faustinai buvo apreikštas 1931-ųjų vasario 22 dieną Polocko vienuolyne.

„Vakare, kai buvau celėje, - rašo ji dienoraštyje, - išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtinės, ėjo du dideli spinduliai, vienas raudonas, kitas baltas".

Pasak šventosios, tada Jėzus jai pasakė: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: „Jėzau, pasitikiu Tavimi". Noriu, kad tas paveikslas būtų iškilmingai pašventintas pirmą sekmadienį po Velykų, ir tas sekmadienis turi būti Gailestingumo šventė. Per jį sieloms teiksiu daug malonių, todėl tegu jis būna prieinamas kiekvienai sielai".

„Dienoraštyje", kurio nemaža dalis parašyta Vilniuje, vienuolė fiksavo mistinio bendravimo su Dievu patirtis.

Kaip pažymi teologai, vienos žymiausių praėjusio amžiaus lenkų kilmės katalikų mistikės šventosios Faustinos Kowalskos užrašai - autentiškas krikščioniškosios kultūros dokumentas, savo originalumu, gyvumu ir tikėjimo aistra pranokstantis dogmatinio religingumo ribas.

Mirė vos 33 metų

Kaip rašoma lietuviškame F. Kowalskos dienoraščio leidime, savo gyvenimą sesuo Faustina paaukojo kaip auką už nusidėjėlius ir dėl to taip pat patyrė daug kančių, „idant jomis gelbėtų sielas".

Visiškai nusilpusi fiziškai, bet subrandinta dvasiškai, pasiekusi mistinę vienybę su Dievu, visuotinai laikoma šventąja ses. Faustina mirė 1938 m. spalio 5 d. Tuomet jai buvo vos 33 metai, iš jų 13 praleido vienuolyne.

2000 metų balandžio 30 dieną Jėzaus gailestingumo apaštale vadinta sesuo Faustina Romoje paskelbta šventąja.

Gailestingumo žinia iš Vilniaus pasieks 70 pasaulio šalių ir JAV

Vilniuje „užgimusią" Dievo gailestingumo šventę įteisino popiežius Jonas Paulius ll, ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų.

Šiemet Gailestingumo sekmadienį minėsime balandžio 12 d., visą šią savaitę lankytojai laukiami Šv. Faustinos namelyje Grybo g. 29A, ir Vilniuje, Rasų g. 6 įsikūrusiame Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyne.

Dievo gailestingumo šventovėje, kur gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nuo ryto skirtingomis kalbomis bus aukojamos šv. Mišios, o 15-os valandos per Marijos radiją iš Gailestingumo miesto Vilniaus bus tiesiogiai transliuojamos į 70 valstybių.

18 val. Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo aukojamų Mišių anglų kalba per televiziją galės klausytis Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų anglakalbių šalių gyventojai.

Baigiamasis Gailestingumo savaitės akordas - dokumentinio filmo "Pasitikiu Tavimi", skirto Gailestingojo Jėzaus paveikslo nutapymo 80-mečiui, premjera Nacionaliniame dramos teatre.

Popiežius skelbs Gailestingumo metų bulę

Kaip pranešė Vatikano radijas, Dievo gailestingumo sekmadienio išvakarėse popiežius Pranciškus pagarsins bulę, oficialiai skelbiančią neeilinius Šventuosius Metus, Bulės paskelbimo apeigose, kurios įvyks priešais Šv. Petro bazilikos Šventąsias Duris, bus perskaitytos kelios bulės ištraukos. Paskui popiežius Vatikano bazilikoje vadovaus pirmiesiems Dievo Gailestingumo sekmadienio Mišparams, tokiu būdu akcentuodamas neeilinių Šventųjų Metų temą - Dievo gailestingumą.
Neeiliniai Šventieji Metai oficialiai prasidės 2015 m. gruodį ir tęsis iki 2016 metų lapkričio 20 dienos, Kristaus Visatos Valdovo sekmadienio.

DELFI

paragraf 78

Citata iš: Benamis  balandžio 23, 2015, 15:29:26
savo originalumu, gyvumu ir tikėjimo aistra pranokstantis dogmatinio religingumo ribas.


Pastebėjimą pridėsiu.
Religijotyrininkai pastebi, kad mistikai savo patirtis visuomet aiškina savo religijos rėmuose ir dogmatikos ribose. Jei Kovalska būtų išėjusi už dogmatikos ribų, jos apreiškimas nebūtų pripažintas bažnyčios. Nes ji tvirtina tik tuos apreiškimus kurie neprieštarauja mokymui ir biblijai. Ji taip pat nebūtų paskelbta šventąja, jei būtų skelbusi kažką kas prieštarauja tiems patiems dalykams :) tai čia matomai straipsnelio autorius savo kompetentingą nuomonę pareiškė

Ezekiel

Smalsu, ką iš tikrųjų matė, nes vizionieriai ir dailininkai krikščioniškoje kultūroje turėdavo savo kūrybines idėjas kiek pakeisti, priderinti prie tikėjimo. Vertėtų pamatyti tą vietą ir paveikslą gyvai. Tiesa sakant maniau, kad tas paveiklas buvo sufotoshopintas, bet nustebau kai sužinojau, kad tai yra įdomia istoriją turintis paveikslas.
Štai kaip atrodo paveikslas:

Aukštyn