Ilgo gyvenimo paslaptis – šoninė?

[Benamis]

Idomiu straipsniu diena siandien

Kai kitą kartą jums kas nors pasakys, kad turėtumėte liautis valgyti riebią kiaulieną, papasakokite jiems apie amerikietę Susannah Mushatt Jones - seniausią pasaulio gyventoją. 116 metų sulaukusi moteris kasdien pasigardžiuodama kerta keptą šoninę.

Šoninė, kiaušiniai ir avižų kruopos - jos kasdieniai pusryčiai. Tačiau tuo ilgaamžė neapsiriboja, rašo „New York Post". Šoninę ji kerta visą dieną.

Į Guinnesso rekordų knygą patekusi moteris teigė, kad jos ilgaamžiškumo priežastis - ilgas miegas. Ji miega ne mažiau nei 10 valandų. Tačiau jos šeima mano, kad ilgą amžių ir gerą sveikatą lėmė M. S. Jones potraukis šoninei.

Amerikietės namų virtuvėje iki šiol kabo užrašas: „Su šonine viskas skaniau". O jos gimtadienio tortą, įteiktą 116 metų proga, puošė dailiai pakeptos šoninės gabalėliai.

Be šoninės, ji dar mėgsta kramtomąją gumą. Ir net sulaukusi 116 metų yra nepraradusi jumoro jausmo. Kai žurnalistai paklausė, kokia jos ilgaamžiškumo priežastis, moteris atsakė, kad tai - tik penkerius metus trukusi santuoka su vyru, kuris norėjo atpratinti ją valgyti šoninę.

S. M. Jones gimė Alabamoje 1899 metų liepos 6-ąją. Ji yra vienintelis pasaulyje šiuo metu žinomas asmuo, kurio gyvenimas driekiasi per tris amžius.

lrytas.lt

As visada sakau, kiek kam lemta, tiek tas gyvens

[Ezekiel]

Jeanne Calment gyvenusi iki 122 metų kaip ne keista rūkė cigaretes nuo paauglystės ir gerdavo Porto vyną. Turbūt ilgamžiškumui turi įtakos ne tik sveika gyvensena ir dieta, bet ir kiti faktoriai pvz. genetika.

[Teroras]

Jeigu koks keliu gaidelis iskris i tave stovinti ant saligatvio tai ir genai nepades Sakyciau dazni kuriozai gyvenime kai rodos zmogus nutruktgalvis, mazai skiria demesio sveikatai ir t.t. ilgiau gyvena uz ta, kuris visa gyvenima rupinosi sveikata ir gink diev ziurejo, kad nevirsytu leistino greicio vaziodamas su savo 1.2 litro golfu

Seimynine tikra istorija: dede turejo ir tebeturi erkiu fobija. Net ant zoles nevaiksciojo nes tiesiog bijojo, kad i ji niekas neisisiurbtu. Visuomet eidavo saligatviu, neziurint, kad galedavo trecdaliu kelia sutrumpint. Kas is to? Ne siaip sau isisiurbe erke, bet tai dar padare i lytini organa. Maza to gavo encefalita. Gerai tik, kad be dideliu nuostoliu issigyde.

Kaip ten sakoma, jeigu kazkas gali blogo nutikti, tai butinai nutiks

[Amadeus]

Kaip ten sakoma, jeigu kazkas gali blogo nutikti, tai butinai nutiks

Čia gal labiau, ko labiausiai bijai ir tikiesi, tai tas ir atsitiks. Traukos dėsnis Nesakyk, kad dar ir pirmą kartą nusprendęs patikrint, ar gal klysta ir užlipo ant žalios pievos ir bac, yra.

O jei kalbant apie temą, tai išties sunku patikėt, kad vien riebia kiaulieną valgant kasdien niekuo nesusirgo, neturėjo problemų su širdim. Vien faktas, kad pagal "tyrumus" nuolant miegant 10h+ padidėja rizika, dėl širdies ligų. Tikriausiai visiem skirtinga dieta ir gyvenimo rėžimas.

[Ezekiel]

Jeigu koks keliu gaidelis iskris i tave stovinti ant saligatvio tai ir genai nepades Sakyciau dazni kuriozai gyvenime kai rodos zmogus nutruktgalvis, mazai skiria demesio sveikatai ir t.t. ilgiau gyvena uz ta, kuris visa gyvenima rupinosi sveikata ir gink diev ziurejo, kad nevirsytu leistino greicio vaziodamas su savo 1.2 litro golfu

Seimynine tikra istorija: dede turejo ir tebeturi erkiu fobija. Net ant zoles nevaiksciojo nes tiesiog bijojo, kad i ji niekas neisisiurbtu. Visuomet eidavo saligatviu, neziurint, kad galedavo trecdaliu kelia sutrumpint. Kas is to? Ne siaip sau isisiurbe erke, bet tai dar padare i lytini organa. Maza to gavo encefalita. Gerai tik, kad be dideliu nuostoliu issigyde.

Kaip ten sakoma, jeigu kazkas gali blogo nutikti, tai butinai nutiks

Bet čia kalbama apie mirtį dėl senėjimo procesų kūne. Aišku, kad avarijos ir nelaimingi atsitikimai gali paankstinti ją, tada padės tik atsargumas.

[Supera]

Bet vistiek negalima šoninės valgymo laikyt universaliu dalykų, kuris garantuos ilgaamžiškumą visiem. Vieni va būna sveikai maitinasi arba išvis vegetarai ir sveiki, o kiti atvirkščiai, nors seka visas sveiko gyvenimo madas nei velnio jiems tas nepadeda. Tikriausiai čia kažkaip unikaliai, kiekvienam savo. Vienas šoninę valgydamas ilgai gyvena, kitas žolę grauždamas.

[idenmeyou]

Yra daugybė skirtingų nuomonių, vieni teigia, kad žmogus turi gauti tiek gyvūlinės, tiek augalinės kilmės maisto ir gana nemažai, kiti teigia jog žmogui naudingi vos keli produktai. Žinau tik tiek, kad žmogus, kuris nori atlikti fizinius veiksmus turi turėti energijos, o jos gauna iš maisto, tad jo turi užtekti.

Beje daug atvejų kuomet žmonės prastai maitinosi, gerė, rūkė ir nugyveno ilgą gyvenimą, o kiti priešingai trumpą. Yra ir kitų daug priežasčių, kurios lemia gyvenimo ilgumą, ne vien tik maistas.
Savaime aišku didžiausia reikšmę turi genetika.

[Visažinis]

Savaime aišku didžiausia reikšmę turi genetika.

Didžiausią reikšmę turi "mokėjimas" būti "ilgo gyvenimo" zonoje. Aišku, to neatspėsi, bet jokia genetika tau nepadės, jeigu gyvensi šalia greitu metu į orą išleksiančios atominės jegainės arba subombarduoto miesto.

[idenmeyou]

Didžiausią reikšmę turi "mokėjimas" būti "ilgo gyvenimo" zonoje. Aišku, to neatspėsi, bet jokia genetika tau nepadės, jeigu gyvensi šalia greitu metu į orą išleksiančios atominės jegainės arba subombarduoto miesto.

Yra žmonių, kurie gyvena kenksmingomis sąlygomis, bet nugyvena gana ilgai. Jeigu tavo genetika silpna, nepadės tau nei švarus oras ar maistas, ilgai negyvensi.

[Visažinis]

Na, aš kalbėjau ne apie "kenksmingas gyvenimo sąlygas", o apie:

jeigu gyvensi šalia greitu metu į orą išleksiančios atominės jegainės arba subombarduoto miesto.

[Algis957]

 Na taip. Gyvenimo trukmę manau lemia užkoduoti dalykai. Na, o sveiką gyvenimą lemia „sveika" pasaulėžiūra, „sveika" mąstysena, „sveiki" santykiai su išoriniu pasauliu ir „sveika" nuotaika. Organizmas turi visas įmanomas priemones pašalinti viską kas jam nenaudinga ir kenkia.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Čia šiaip. Pasiskaitymui...

Deepakas Chopra (g. 1947 m. Niu Delyje) yra pasauli¬nio garso holistinės medicinos žinovas, populiarus paskaiti¬ninkas ir rašytojas. Taip pat jis domisi ajurveda ir įvairiomis meditacijos technikomis. Baigęs Indijos medicinos mokslų institutą, vėliau jis tobulinosi JAV ir savo karjerą pradėjo kaip tradicinės Vakarų medicinos gydytojas. Ieškodamas at¬sakymų į skaudžiausius su žmogaus sveikata susijusius klau¬simus, Deepakas Chopra ėmė domėtis Rytų medicinos sis-temomis, kurios į žmogų žiūri kaip į neatskiriamą nuo kos¬moso kūno ir proto vienovę.
1991 metais jis įkūrė Amerikos ajurvedos asociaciją, o 1995 metais - Chopros gerovės centrą Kalifornijoje.
Daugiau informacijos ieškokite e. adresu:  www.chopra.com

Kai mums kyla mintis ar jausmas, mūsų smegenys išskiria biocheminę medžiagą - neuropeptidus. Pavadinimas praneša apie jų kilmę: neuro - tai sąsajos su nervų sistema, smegenimis, o peptidai yra į baltymus panašios molekulės. Per neuropeptidus smegenų ląstelės bendrauja viena su kita. Tai yra cheminių reakcijų kalba. Mokslininkai tvirtina, kad smegenų ląstelių paviršiuje yra receptoriai, kurie reaguoja į šiuos biocheminius žinianešius. Kai viena smegenų ląstelė nori pabendrauti su kita, ji išskiria neuropeptidų rinkinį, kuris perneša norimą informaciją. Taigi mąstymas remiasi smegenų biocheminiais procesais.
Tačiau kai mokslininkai atidžiau ištyrė žmogaus kūno fiziologiją, panašių kaip smegenyse receptorių jie aptiko ir kitų organų ląstelėse. Jų yra skrandyje, širdyje, žarnyne, inkstuose ir visur kitur. Tie receptoriai taip pat reaguoja į biocheminius žinianešius. Galima sakyti, kad mūsų visas kūnas mąsto. Mes negalime įkalinti minčių smegenyse. Minčių esama kiekvienoje kūno ląstelėje. Kai sakome, pavyzdžiui, kad „širdyje jaučiame liūdesį" ar kad „tuoj sprogsime iš džiaugsmo", tie žodžiai yra tikra tiesa, nes fundamentaliame ląstelių lygmenyje kaip tik tai ir vyksta.

Kai galvojame, svajojame, kai mus aplanko bent silpniausias sąmonės impulsas, imuninės ląstelės tai „nugirsta" ir ima sintetinti tokias pačias biochemines medžiagas, kokios atsiranda smegenyse.

Taigi savyje mes turime nuostabią vaistų laboratoriją. Ji gamina tuos vaistus, kokių mums tuo ar kitu momentu reikia. Ji tai atlieka reikiamu metu, pagamina reikiamą dozę, nukreipia ją į sutrikusį organą ir nesukelia jokio šalutinio poveikio. Ji pateikia vaistus supakuotus ir su vartojimo instrukcija. Tai yra aukšto sąmoningumo
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Bet gi destruktyvios mintys lygiai tap pat virsta į cheminius junginius tik jau nuodijančius organizmą. Tad jei sakoma "Aš jų tiesiog nevirškinu!", tai jau geriau papasnikauti savaitėlę, nes virškinimo sistema sunkiai šalins toksinus ir labai tikėtinas apsinuodijimas. Suprantama, kad viskas dar priklauso ir nuo minties intensyvumo bei emocijos įkrovos.