Apie Dieva

Pradėjo Mekabciel, sausio 08, 2017, 20:11:52

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

mcgyver

Jis turejo omeny kad negalvoti apie praeiti ir ateiti, tik gyventi dabartyje(sioje akimirkoje).

Faunas

Jis pats pasakys ka turejo omeny.
O "gyvenimas sioje akimirkoje" skystas argumentas. Vistiek kyla rezonanso klausimas. Su kuo tu rezonuoji sioje akimirkoje, be praeities ir ateities.

Mekabciel

#17
sausio 15, 2017, 17:34:04 Redagavimas: sausio 15, 2017, 18:13:23 by Mekabciel
Citata iš: Faunas  sausio 15, 2017, 17:11:49Jis pats pasakys ka turejo omeny.
O "gyvenimas sioje akimirkoje" skystas argumentas. Vistiek kyla rezonanso klausimas. Su kuo tu rezonuoji sioje akimirkoje, be praeities ir ateities.
Sutinku su tuo, del to, kad gyvenime yra pilna svarbiu dalyku, kuriu neimanoma nedaryt ir apie juos negalvot... Praeitis ir ateitis visiskai viena nuo kitos priklauso, nes is praeities patirciu daromi, ateities sprendimai. Kuo geriau valdysi, praeiti, geriau nuspesi ateiti ir kokybiskiau gyvensi dabarty. Tai yra Aiskiaregyste.
Aisku gali viska mest ir iskeliaut i kokia ola, sedet ir medituot i "dabarti". Bet man tas grizimas i ola, ir nejudejimas, asocijuojasi su grizimu atgal i praeiti, (i akmeni) o ne dabarti. Tu neturi praeities ir dabarties, o tik dabarti. Tai yra taskas ir ypatingai skurdus taskas. Kaip ir akmuo tiesiog egzistuoja.

mcgyver

Mekabciel grysti i uolas nereikia, reikia tik buti visiskai samoningam. Medituoti galima visa laika(kai vaisktai, stebi aplinka, savo mintis netgi kai skaitai knyga ir visiskai susitelkti ties kiekvienu zodziu, tik aisku negali kristiskai mastyti turi priimti informacija tokia ji yra). 70-90% minciu bereikalingos ir besikartojancios.
Jei sakai butina mastyti tai man atsakyk taip kaip toks zmogus kaip Jiddu Krishnamurti, gyvendamas sioje akimirkoje sugebai filosofuoti apie gyvenima? Smegenys atlieka savo funkcijas, taip kaip rankos, kojos, akys. Reikai nauduoti smegenis kaip butina panauduoti kuokaim tikslui o panaudojas, nebemastai apie tai ir jau turi kita tiksla ir palieki mastyma i sali.
https://www.youtube.com/watch?v=puowO4h0VIw

Vitus

Citata iš: Faunas  sausio 15, 2017, 13:12:18....buti cia ir dabar ?  O "cia ir dabar" tai kur ?
Yra toks pasakymas: kvailys gyvena praeitimi, beprotis ateitimi, o išminčius gyvena dabartyje.


Mekabciel

Citata iš: mcgyver  sausio 16, 2017, 13:20:20Mekabciel grysti i uolas nereikia...
https://www.youtube.com/watch?v=puowO4h0VIw
Tai gal jis nera dabarty ta prasme, kad masto tik apie dabarti. Dabarty but tai mastyt apie viska, ir mastyt jog mastai ir tada neturi reiksmes apie ka.

Citata iš: Vitus  sausio 16, 2017, 21:04:14Yra toks pasakymas: kvailys gyvena praeitimi, beprotis ateitimi, o išminčius gyvena dabartyje.

Man rods gyventi dabartyje, tai nereiskia kad negalvot apie praeiti ir ateiti. Tiesiog stebet kad galvoji(galvot ka galvoji). Vat ir gausis, kad apie ka begalvosi busi dabartyje.


mcgyver

#21
sausio 17, 2017, 09:56:07 Redagavimas: sausio 17, 2017, 09:59:14 by mcgyver
Kai esi dabrtyje atsisakai kritinio mastymo zvelgi i gele, be analizavimo tyliai. O jo visa filosofija kyla is vidaus.
Peaceful Warrior geras filmas(yra LT kalba) rekomenduoju paziureti, tai pat Eckhart Tolle youtube pasiziureti anglu kalba seminaru pilna. Ir suprasi ka reiskia gyventi sioje akimirkoje.
Taip pat esu skaites, kad Michael Laitman sake, kad mastyti nebutina. Jo anglu kalbos bloge pries keliate metu rase.

Mekabciel

Citata iš: mcgyver  sausio 17, 2017, 09:56:07Taip pat esu skaites, kad Michael Laitman sake, kad mastyti nebutina. Jo anglu kalbos bloge pries keliate metu rase.
Na tai zinai, galima i visiskus krastitunumus nueit. Mastymas - sudas, protavimas sudas, reik medituot, arba tiesiog but arba atvirksciai. Man atrodo, reik tiesiog stebet save ir to pilnai uzteks. O dar kogero labiau supaprastinus - tiesiog but/gyvent. Ir net nesistengt per daug save stebet, ateina tokia busena - valio! Neateina - valio! :D

Meditacija, mastymas ir protavimas yra vienas ir tas pats. Dar galima butu prie to pacio irasyt - saviitaiga, noro, minties galia, malda ir t.t. Bo praktiskai viska mes darome viename ar kitame laipsnyje samoningai ar nesamoningai visada.


mcgyver

Sutinku su tavim. Bet kaip pradedi save stebeti (mastytima) po biski bundi, tai gali lengviau kontroliuoti savo mintis, bereikalingai negalvoti, tuomet ryte atsibundi visiskai zvalus. :)

Mekabciel

Citata iš: mcgyver  sausio 17, 2017, 12:08:12Sutinku su tavim. Bet kaip pradedi save stebeti (mastytima) po biski bundi, tai gali lengviau kontroliuoti savo mintis, bereikalingai negalvoti, tuomet ryte atsibundi visiskai zvalus. :)
Viskam yra vieta, tai nemanau, kad zmogus isvis kazkada daro kazka, ko neturetu daryt...

cs

Sąmonės nukreipiamumas ir sąmonės išteklių ant kurių panaudojama informacija dabartiniams momentams atpažinti yra matuojami. Tai reiškia, kad sąmonė pasigamina iš specialios masės, kuri vėliau atlieka atminties ir palaikymo funkcijas.

Visas žmogaus mąstymas ir darbas yra išvestas iš patirties, kai buvo sužinotas informacijos kiekybinis pasisavinimas (išteklinis). Žinojimas suteikia raišumą, kuris būdingas nusakyti sąryšius su galvoje turimais objektais, bei per jutimus gaunamais objektais.

Ši sąryšio sąvybė pati pradinė ir yra pas visus. Dar neviskas pasakyta, kaip ši pradinė sąvybė veikia. Ištiesų, ta sąvybė gali turėti mažesnių sąvybių ir hierarchiškai skaidytis ir gaminti specialius variantus su konkrečiomis (sudėtinėmis) sąvybėmis.

Viena iš jų mažesnių sąvybių yra sąryšių perkeitimas. Kada vysta sąryšiai su tokia sąvybe, galima išvesti labai daug galimybių ir jos bus kiekybiškai nematuojamos. Pavyzdžiui, tokia sąvybe galima įgauti, kai domimąsi religija. Yra sąryšių, kurie yra pradiniai, bei labai reikšmingi, bet religijoje į jų vietą siūloma patalpinti kitas informacijas (ir tam kartui užmiršti tikras reikšmes). Nors tos reikšmės atrodo labai kokybiškos, ištiesų, labai laikinos ir galbūt jos kiekybiškai yra sudarytos iš nedidelių kiekių.

Tai negali būti atmesta ar užskaityta kaip klaida ar neintelektualus veiksmas. Nes būtent ta sąvybė yra žmogaus galimybių aibėje. Kas įtraukta į žmogaus galimybes - nėra klaida.

Bet Kritinis vertinimas ir žinojimas visų etapų ir rezultatų eigos, kada ir kaip yra sukuriama baigtis - yra priemonė. Tokia priemonė, kuri vartotina ir labai reikalinga.

Kas yra dievas, tokiame kontekste: aišku, kad žmogus. Žmogus savo rūšį gali per sąryšio sąvybę užvadinti visokiais apibūdinimais, bet ištiesų, tai vyksta tik dėl to, kad yra prilyginamos sąvybės būdingos tokiam objektui. Pavyzdžiui yra aprašas apie dievą, kai pasirodo, kad sąvybės sutampa su surištu žodžiu, vyksta prilyginimas kitai grupei (bet priežastis vistiek neaiški).

Vitus

Citata iš: Mekabciel  sausio 17, 2017, 11:18:49Meditacija, mastymas ir protavimas yra vienas ir tas pats.
Dzyvų dzyvai...

paragraf 78

Citata iš: Vitus  sausio 18, 2017, 00:05:07
Citata iš: Mekabciel  sausio 17, 2017, 11:18:49Meditacija, mastymas ir protavimas yra vienas ir tas pats.
Dzyvų dzyvai...
Kodėl dzyvai?
Meditacija yra darbas su protu ir mąstymo procesais, tai kas čia stebėtino?

mcgyver

Jei stebi mastyma tai meditacija, bet jei mastai apie ka nors tai yra mastymas.

a.t.sielis

Ne, taip niekur nenueisim. Kiekvienas, kas teigia kažką apie meditaciją, turi apibrėžti kokia tradicija remiasi, o gal tai jo paties samprata, ir paaiškinti, kokia yra meditacijos samprata, procesas ir tikslas toje tradicijoje. Visi kalba apie meditaciją, bet turi galvoje skirtingus dalykus. Taip neišeis normaliai susikalbėti.

Aukštyn