Dialogas su ateizmu

Pradėjo a.t.sielis, sausio 01, 2017, 11:36:57

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

klajunas

Citata iš: a.t.sielis  sausio 17, 2017, 13:02:41Ne tik sąmonės, bet ir proto bei minties tiksliaisiais mokslais nepaaiškinsite.
Kaip aš mintį bandau paaiškinti tiksliaisiais mokslais principo lygyje aptarta čia

http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4266.0

a.t.sielis

Citata iš: klajunas  sausio 17, 2017, 15:04:08Metafizika šių laikų moksle egzistuoja, bet jos interpretacija pakeista. Tai materialios sankaupos, kurios įprastiniais būdais nesikeičia energija su mums žinoma materija. Nėra sąveikos - nėra suvokimo, tyrimo. Bet daroma prielaida, kad šių nesąveikaujančių tikrovių prigimtis analogiška sąveikaujančioms. Tai taip pat kvantai ir jėgos. Tai yra vaiduokliniai sluoksniai materijos sandaroje. Siela gali būti organas tokiame vaiduokliniame sluoksnyje. Pavyzdžiui, pripažįstamas toks vaiduoklinis sluoksnis kaip tamsioji medžiaga.
Kaip sakai, "daroma prielaida". Tai net ne hipotezė. Prielaida, kuri neturi į ką atsiremti, kadangi neturi objekto, apie kurį kalba (nors materialistai sako, kad nedera vartoti žodžių, kurie neturi materialaus objekto). Sako tik, kad tas objektas galbūt yra toks pats, kokius iki šiol tyrė. Bet jo egzistavimo nenustatė.

Siela arba sąmonė yra labai arti - tai mes patys. Tai nėra taip toli, kaip tamsioji materija. Todėl nereikia jokių sudėtingų instrumentų - mes patys nuolat egzistuojam tame, ir "dirbam" su tuo. "Mechanikai" žiūri į viską per mechaninę prizmę, bet iš tiesų, sielos dalykai yra prieinami visiems, nes visi turi savo sąmonę. Nereikia jokios mechanikos ir "mechanikų". Kiekvienas iš mūsų apie savo sąmonę ir kitų sąmones žinom daug daugiau, negu kokia "mechanika" kada nors pasakė, ar galės pasakyti. "Mechanikai" sąmonė visai neprieinama, mums visiškai prieinama. Mes jau dabar visi esam praktiniai sąmonės mokslininkai, ir žinom daug ką apie save, daug giliausių dalykų, viską iš vidaus, kur jokia mašina niekada neįsiskverbs.

Yra NDE atvejai, kurie rodo, kad materialistinė-ateistinė paradigma yra klaidinga: fizinis kūnas negeneruoja proto, sąmonės. Nuo kūno atsiskiria viskas, lieka tik fizinis kūnas, "mėsa", tuo tarpu visi patyrimo, supratimo ir suvokimo gebėjimai iškeliauja, įrodydami, kad nėra generuojami smegenų ar kitų kūno dalių. Taigi, net laikinos žmogaus dalys, kurios nėra grubi fizinė materija, nėra priklausomos nuo grubios fizinės materijos. Kodėl amžinoji siela turėtų būti priklausoma nuo materijos?

Tamsiąją materiją rodo kažkokie fizikiniai skaičiavimai ir modeliai. Kokie skaičiavimai rodo, kad siela yra fizikinio pasaulio dalis? Ateistai-materialistai kartais neigia jos egzistavimą, o kartais, kaip dabar tu darai, sako, kad tai tiesiog subtilesnė materija, kuri dar neužčiuopta. Bet tai viena ir tas pats, esmė ta pati: redukavimas į materiją. Prielaidomis, be jokių įrodymų.

Čia vėl reiktų prisiminti, kad redukavimas reiškia dalies efektų neigimą pirminės priežasties atžvilgiu, kurį jau nagrinėjome. Turime du savavališkus dalykus: 1. Niekuo neparemtas prielaidas 2. Niekuo neparemtą priežastingumo neigimą.

Citata iš: klajunas  sausio 17, 2017, 15:04:08Sąmonė labai tampriai susijusi su smegenų materija. Tai rodo lobotomija, transkranialinis magnetinis stimuliavimas, elektrinis stimuliavimas, cheminis poveikis sąmonei, narkozė ir t.t. Bet tai galutinai nepaaiškina pačio mechanizmo, tai tik interpretavimui skirtos užuominos. Mokslas paaiškins kaip iš "objektų" atsiranda sąmonė, bet tam dar reikia gerai pdirbėti, atverti šalia mūsų esnančius vaiduoklinius materijos sluoksnius. Jie nėra kokie nors metafiziniai sluoksniai, paprasčiausiai nėra įprastinių rišančių kvantų, kurie tiesiogiai išvestų informaciją iš jų į ekraną.
Jeigu bus neužsiimama priežastingumo neigimu, tada bus suprasta, kad sąmonės vidujumo kokybė priežastiniu ryšiu susijusi su pirmine priežastimi, kurioje irgi yra vidujumas. Tai, ko iš principo niekada neužčiuopsi ir neištirsi, tai jau ir nėra materija. Tai dvasia. Ir jeigu sutinkate, kad kažkas egzistuoja savaime ir amžinai, tai būtent šios grynai vidujinės substancijos egzistuoja savaime ir amžinai. Tai ir yra dvasia, ir nelieka žodiniu "makaronų kabinimu" sukurtų prieštaravimų ir neigimų. Materiali energija kinta - kartais gali būti singuliari, kartais išreikšta į daugybę reiškinių. Vidujinių kokybių tikrovė, t.y. subjektiškoji tikrovė, nepriklauso nuo materijos kitimų, ir neturi priežasčių sunykti. Ji nesudaryta iš atomų ar kokių kitų apčiuopiamų ir matuojamų dalelių ar energijų. Jeigu jau pripažįsti, kad tai "vaiduokliniai sluoksniai", tai netoli iki kitokio žodžio, kuris apibūdina iš esmės tą patį: "dvasiniai sluoksniai".

"Mokslas paaiškins kaip iš "objektų atsiranda sąmonė" - tai viltys, tiesiog wishful thinking. Tai kyla iš tų pačių prielaidų ir neigimo, t.y. iš subjektyvių ateistinių-materialistinių norų.

Citata iš: klajunas  sausio 17, 2017, 16:57:31Mano schema propaguoja prieigą, kuri sukūrė visą šiuolaikinę aukštąją civilizaciją. Ji turi trūkumų, ją reikia taisyti, bet atsiribojus nuo negatyvo, kurios priežastis ne schema, bet žmogaus grobuoniška prigimtis, pasiekimai - akivaizdūs. Kokiais pasiekimais gali pasigirti tavo schema. Kas būtų konkretu ir apčiuopiama. Man tai pagrindinė forma tik socialinė organizacija ir gyvenimo būdas, psichologija. Galėtum atsakyti, kad taip yra todėl, kad atsisakoma materialumo. Bet greičiausiai todėl, kad šitoje sferoje schema negali labai ką nuveikti.
Šiuolaikinę "aukštąją civilizaciją" sukūrė:
- Krikščionybė Europoje, su savo etika ir iš Dievo sklindančia šviesa, bei krikščioniškojo lavinimosi pagimdytas vakarietiško pobūdžio matematiškas mokslas. Būtent tai, apie ką kalbi, socialinė organizacija ir psichologija, viskas yra grynai krikščioniška. Be jos, būtų džiunglių kova, romėniškos gladiatorių kovos ir visokie tokie dalykai.
- Graikų filosofija, kuri savo ruožtu susijusi su Rytų filosofija.
- 2 pasauliniai karai, po kurių žmonės atsikando noro kariauti.

Mano pateikta schema sukūrė:
- Taikią Indijos civilizaciją, pilną aukščiausio laipsnio dvasinių lobių.
- Visas gryno gerumo apraiškas Žemėje, bet kurių žmonija jau būtų susinaikinusi.

Be mano pateiktos schemos, turėtum tik kažką panašaus į komunistinę Sovietų Sąjungos visuomenę, besiremiančią dialektiniu materializmu, kuriai svetimas bet koks metafizinis polėkis ir įkvėptumas, ir kuri, laikydama žmones tik "mėsos gabalais", jautė, kad turi teisę su jais elgtis be jokių skrupulų, tremti ar naikinti. Pagal juos tai buvo tik materijos pažanga, istorinis vyksmas.

xsistemax

@a.t.sielis ,kuo gi tu remi savo prielaidas?Šventais raštais?
Oho,kaip stipru. :)

a.t.sielis

Citata iš: xsistemax  sausio 17, 2017, 22:10:10kuo gi tu remi savo prielaidas?Šventais raštais?
Tūkstančių praktikuotojų iš įvairių religijų patirtimi. Tai stipru, nieko stipriau nėra. Koks dar yra toks masinis ir tūkstančius metų trunkantis metafizinės patirties procesas?

Jeigu nedomina metafizinė sfera, jeigu norisi žinoti tik materiją, jokių problemų. Kiekvienam savo. Bet nuneigti tokios stiprios žmonijoje žinių srovės niekaip neišeis. Čia tas pats kas nuneigti Saulę, arba sustabdyti tekančią upę.

xsistemax

Žinau,kad metafizika-dar neatrasta fizika.Tik ateities atradimai bus labai toli nuo religinių dogmų.
Patirtys nereiškia supratimo,tik pojūčius.Ir tai tik miglotus.Pagal elektros smūgį apibūdink,kas yra elektra.

a.t.sielis

Citata iš: xsistemax  sausio 17, 2017, 22:45:07Žinau,kad metafizika-dar neatrasta fizika.
Kaip žinai, jeigu tai dar neatrasta? Gal teisingiau sakyti, kad spėlioji?

CitataPatirtys nereiškia supratimo,tik pojūčius.
Religinės patirtys reiškia ne tik pojūčius, bet aukštesnio intensyvumo sąmoningumą ir suvokimą.

Čia tas pats kas sakytum, "nuvažiuoti į Ameriką ir ten viską pamatyti reiškia tik miglotus pojūčius, o tie, kas aiškina, kad Amerika neegzistuoja, jie tai va turi mokslinį žinojimą" :D

xsistemax

#246
sausio 17, 2017, 23:20:44 Redagavimas: sausio 18, 2017, 00:06:06 by xsistemax
Matyti Ameriką per televiziją-reiškia gauti kitų patikrintą informaciją.Ten nuvažiuoti-eksperimentu tikrinti pačiam.
Pakanka duomenų,kad patvirtintume kitokio(didesnio)pasaulio egzistavimą.Kas jame slypi?Tik laiko klausimas,kada surasime būdą sužinoti.
Ir tada galas tavo primityviems dievams.Galas žmonių mulkinimui ale žiniomis.Ir galas kulto tarnų nesveikai arogancijai.
Melskis,kad taip nenutiktų.
O aš dėsiu visas pastangas,kad tavo maldos nueitų šuniui ant uodegos. :)

a.t.sielis

Citata iš: xsistemax  sausio 17, 2017, 23:20:44Pakanka duomenų,kad patvirtintume kitokio(didesnio)pasaulio egzistavimą.Kas jame slypi?Tik laiko klausimas,kada surasime būdą sužinoti
Puiku, ieškokite :) Kuo čia dėtas agresyvusis ateizmas? :D

xsistemax

Atradimai šioje srityje-vienintelis būdas nutraukti žmonių religinį išnaudojimą.
Duok žinias ir nebeliks tūkstančių mulkintojų ir milijardų apmulkintų.
Ar žinai geresnę paskatą veikti?

a.t.sielis

Ateistic wishful thinking :D

xsistemax

Taigi.Mes turime potencialo.
O tavo "chebra" gilioje stagnacijoje jau tūkstančius metų.
:)

a.t.sielis

Matosi matosi :D Tik net sekuliarioje visuomenėje jūs niekam neįdomūs, žmonės gyvena sau, o ateistai savo godeles godoja sau :D Tuo tarpu gyvieji religijos šaltiniai teka, ir iš jų norisi gerti daugeliui žmonių.

xsistemax

Tie šaltiniai liejasi tik iš jūsų sakyklų ir tikrai nėra labai švarūs.
Mes ir nepretenduojame į "avinėlių"ganymą.Tau net nesuvokiama,kad žinomis reikia dalintis,o ne jų pagrindu veltėdžiauti.

klajunas

#253
sausio 18, 2017, 03:10:45 Redagavimas: sausio 18, 2017, 03:33:35 by klajunas
Dabar galima viską suvesti į tavo religijos, kuri „įrodo" dievą, pagrindą. Vis kartoji, kad „turi būti pirmoji priežastis...", nes kitaip negali būti. Ir ji „turi būti..." aukštesnė už pasekmę. Iš esmės tai yra šios Visatos kick-off problema: jeigu yra judėjimas, tai turi būti pirmas judintojas, kuris pats jau nejuda arba judina save pats, kai, tuo tarpu, visata yra judinama iš išorės.

Toks Visatos pradžios klausimo interpretavimas susijęs su ribotu mąstymu, kai žemesnio pasaulio mąstymo formos perkeliamos į aukštesnį ir nebūtinai jį atitinka, nes mes pačio aukščiausio pasaulio formos niekaip nepatiriame. Kažkokią dalelę, jeigu darysime prielaidą, kad yra metafizinis juslumas, gal patiriame, bet forma, kuri paaiškintų kick-off problemos kaip - neduota.

Kokia mąstymo forma, toks sukuriamas ir neginčijamas principas:
a) jeigu tai apskritimas, jis niekada nesibaigia,
b) jeigu tiesė, nesusitinka su pradžia,
c) jeigu programa, tai gali tik tai, kas numatyta komandos „switch" parametruose; kai galimybės baigiasi - įsijungia „break" ir viskas prasideda iš pradžių.

Reikalas tas, kad mes nežinome kokia yra visumos forma ir iš fragmento formos perspektyvos mąstantis mąstymas negali atsakyti į šį klausimą. Imkime analogiją. Jeigu tariame, kad visuma yra apskritimo formos, tai jame niekada nerasime pradžios ir visą laiką darysime išvadą, kad pradžia yra amžina. Jeigu tariame, kad tai yra tiesė, tai amžina problema bus ta, kad ji iš taško pradeda judėti ir vadinasi turi būti to judėjimo priežastis, nes niekuo nepagrįsta prielaida, kad nebūna savaiminio, autogeninio judėjimo. Tai visumos atžvilgiu neįrodyta.

Jeigu tokios formos į mūsų protą įdėtos „switch" komandos forma, tai galimybės baigiasi tada, kai pereinamas visas sąrašas ir įsijungia komanda „break". Bet be pilnos patirties šitas sąrašas negali būti pilnas. Todėl tenka projektuoti variantą iš to sąrašo, kurį turime.

Religijoje kick-off problema sprendžiama sukuriant tobulo veikėjo ir tobulo veiksmo vaizdinį. Į sąvoką „tobulas" įvedama, kad tobulam nėra apribojimų, taip pat ir būti „kick-off" autoriumi. Tačiau šitas mechanizmas tėra žodžių ekvilibristika ir kaip ji atsiranda paaiškinau aukščiau. Savavališkai primetama forma su amžinais paaiškinimais arba amžinomis problemomis. Tai stereotipinis mąstymas, toks kuris tiki, kad atspindys su transcendencija sutampa 1:1.

Visos visumos pradžios problemos yra pseudoproblemos, o sprendimai - pseudosprendimai.
Abejonės nebuvimas ir neginčijamumas apgaulingas, neatsargiai mąstant galima įvesti klaidą.
Kad tai klaida, iš anksto negalime pasakyti, nes neįmanoma palyginti, todėl lieka pakibusi būsena, agnosticizmas visumos atžvilgiu, nes kad visuma turi tarkime „apskritimo logiką" yra tik netobulo mąstymo forma, vadinasi negali tobulai atitikti objektą, bent jau tikimybė labai maža...

Arba pabandykime pažiūrėti į kick-off momentą mini variante: įsivaizduokime, kad sukurtas ne visas „įvairus" pasaulis, bet vienas kvantas, turintis 500 eV energiją. Ar tam reikėtų kokių nors super-galių. koks būtų vieno kvanto dievas-kūrėjas? Ar tai, kad kvantų „daug" - ką nors keičia? Visi kvantai - vienodi. Čia svarbus tik perėjimo iš vienos būsenos į kitą mechanizmas. Visa kita padaro sąveikos tarp vienodų kvantų.

Pagal tavo logiką, kaip sukuriamas vienas energijos kvantas galima paaiškinti tokiu mechanizmu. Traukiame iš kepurės tobulą veikėją, priskiriame jam tobulą veiksmą ir gaunam kvantą. Visa mechanizmo esmė žodyje "tobulas" - tobulam nėra apribojimo, vadinasi ir nėra apribojimo sukurti vieną kvantą. Vaikų darželis, neatrodo? Ir ant šito pastatyta visa teorinė raizgalynė.

O ateistą kaltini tuo, kad jis atsisako patikėti tokiu vaikų darželiu ir sprendimą suspenduoja, nesijausdamas nė kiek dvasiškai apribotas. Ir jis nieko nepraranda, nes be šio logizmo metodas vis tiek nieko daugiau neduoda - tik fantazijas ateinančias iš suvokimo schemų.

Erdvės ir laiko linijinės savybės priklauso veidrodžiui, kuris atspindi anapusinę realybę. Veidrodis įstato vieno kvanto kick-off momentą į pseudo-problemas ir pseudo-sprendimus. Žmogus gali naudotis tik veidrodžio logika (žr. mano schemą), bet negali palyginti kiek ji atitinka pačios materialios transcendencijos formą. Čia ne neigimas, čia atsargumas, atsargumas ir dar kartą atsargumas.

Ateistui būdinga tik tai, kad jis laiko kick-off momentą nesvarbiu, nepasiekiamu ir visą savo energiją atiduoda "sukurto" kvanto tyrinėjimui. Jis pats tarkime yra dar vienas, panašios kilmės kvantas, kurio energija 800 eV. Taip pat įsivaizduok, kad sukuriant 2 kvantus nėra jokios erdvės ir laiko, išskyrus juos pačius. Yra tik belaikyje ir beerdvyje patalpinti du kvantai. Kad jie yra - tai faktas, kurį patvirtina sąveika.

Kelias kuriuo jie čia atėjo - nežinomas. Problema mini variante. Manai kad religija tikrai šį klausimą išsprendė, susikūrusi tobulo veiksmo koncepciją?  ;D Šios koncepcijos pagrindiniai trūkumai tie, kad ji sukuria klaidingą vaizdą ir yra neveiksminga, o veiksmingumas pagrindinis kriterijus.

a.t.sielis

Citata iš: klajunas  sausio 18, 2017, 03:10:45Iš esmės tai yra šios Visatos kick-off problema: jeigu yra judėjimas, tai turi būti pirmas judintojas, kuris pats jau nejuda arba judina save pats, kai, tuo tarpu, visata yra judinama iš išorės.
Na ne, aš iš kito kampo į tai pažiūrėjau: visi pripažįsta, kad kažkas egzistuoja, o ne niekas, ir tas kažkas egzistuoja savaime. Jūs irgi pripažįstate. Kitaip tiesiog nieko nebūtų. Dalis visko ką matome, egzistuoja laikinai, tai reiškiniai įgavę išraišką, o dalis - egzistuoja amžinai. Taigi, realybės pagrindas egzistuoja amžinai ir savaime. Sutinki iki šio taško ar ne?

Visi laikini reiškiniai turi turėti priežastis tame, kas nėra laikina ir niekada neišnyksta. Iš niekur jie gi negali atsirasti. Ir priežastys turi būti pakankamos, kad sukeltų tokius efektus. Užtenka žinoti apie efektų kokybes, ir žinomos kokios turi būti ne mažesnės priežasčių kokybės.

Čia problemos nėra, čia yra labai gera įžvalga, leidžianti toli matyti, nuosekliai mąstyti apie būtį.

Duosiu praktinį pavyzdį, kuris parodo, kad priežastingumo logika duoda esmės pažinimą.

Yra kompiuteris. "Mechanikas" viską ką gauname kompiuterio monitoriuje ("atspindį veidrodyje") gali paaiškinti per elektrinius impulsus kompiuterio hardware. Gali viską rasti ir ištyrinėti: va tokie ir tokie procesai, tokie ir tokie dvejetainiai impulsai vaikšto, tokiais ir tokiais dažniais, tokiais ir tokiais kanalais, ir tie procesai galiausiai nulemia "atspindį". "Daugiau nieko nėra, apie priežastingumus kalbėti - vaikų darželis".

O priežastinis nagrinėjimas žiūri: o kas tame monitoriuje vaizduojama, kokios to vaizdo kokybės, esmės, prasmės. Yra programos, tekstai, filmai, kas nori. Ką tai rodo? Kad neužtenka procesų hardware, nors iš techninės pusės jų pilnai pakanka, iš priežastinės pusės jų nepakanka. Nes monitoriuje vaizduojama ne bet kas, bet tokios kokybės ir protingos savybės, kurių hardware tiesiog nėra, nors hardware vykstantys procesai taip pat labai protingi ir tvarkingi. Filmas rodomas imant duomenis iš kietojo disko. "Mechanikas" sakys: "va, to ir pakanka, šis duomenų šaltinis ir yra filmo priežastis". Bet kaip žinom, to nepakanka, kietasis diskas pats atsitiktinai nesugeneravo filmo failo, nesugeneravo ir kiti hardware elementai, failas turėjo būti įrašytas iš išorės. Žiūrėdami į filmą ir matydami žmonių pavidalus, žmonių kalbą, žmonių gyvenimą, pagal kokybinį priežastingumą galime daryti įžvalgą: tokios kokybės turi egzistuoti kažkokioje pirminėje šį filmą sugeneravusioje tikrovėje. Taip ir yra: kūrė žmonės, protingi, statė scenas ir t.t. Visos tos kokybės yra tikrovėje, kuri yra už kompiuterio ribų. Ir tai buvo įmanoma įžvelgti vien iš kokybinio priežastingumo nagrinėjimo.

CitataArba pabandykime pažiūrėti į kick-off momentą mini variante: įsivaizduokime, kad sukurtas ne visas „įvairus" pasaulis, bet vienas kvantas, turintis 500 eV energiją. Ar tam reikėtų kokių nors super-galių. koks būtų vieno kvanto dievas-kūrėjas? Ar tai, kad kvantų „daug" - ką nors keičia? Visi kvantai - vienodi. Čia svarbus tik perėjimo iš vienos būsenos į kitą mechanizmas. Visa kita padaro sąveikos tarp vienodų kvantų.
Viskas teisingai, jeigu turėtum egzistuojantį vieno kvanto ekvivalentą, tai pirminė priežastis (jeigu ji reikalinga) turėtų turėti tik ne mažiau vieno kvanto energijos. Viskas. Jokių super galių nereikia, vienam kvantui tolygi savaime egzistuojanti būtis. Arba pats tas kvantas yra ta savaime egzistuojanti būtis, arba jeigu jis yra laikinas, tai pastoviam pagrinde turi būti tokio kiekio energijos ekvivalentas.

Bet mes turim ne vieną kvantą.

CitataPagal tavo logiką, kaip sukuriamas vienas energijos kvantas galima paaiškinti tokiu mechanizmu. Traukiame iš kepurės tobulą veikėją, priskiriame jam tobulą veiksmą ir gaunam kvantą. Visa mechanizmo esmė žodyje "tobulas" - tobulam nėra apribojimo, vadinasi ir nėra apribojimo sukurti vieną kvantą. Vaikų darželis, neatrodo? Ir ant šito pastatyta visa teorinė raizgalynė.
Nieko panašaus, vieno kvanto egzistavime nėra jokios problemos, ir nereikia tobulo kūrėjo, kaip jau aukščiau paaiškinau. Jau darai "strawman argument", t.y. šiaudinės baidyklės argumentą, kai oponentui priskiriama tai, ko jis nesakė, ir tada duodamas į tai kontrargumentas. Kalba yra ne apie tai, kad viskam reikalingas tobulas kūrėjas, o kalba yra apie tai, kad efektams reikia pakankamų priežasčių. Kvanto dydžio efektui reikia ne mažiau kaip "kvanto dydžio" priežasties.

CitataAteistui būdinga tik tai, kad jis laiko kick-off momentą nesvarbiu, nepasiekiamu ir visą savo energiją atiduoda "sukurto" kvanto tyrinėjimui. Jis pats tarkime yra dar vienas, panašios kilmės kvantas, kurio energija 800 eV. Taip pat įsivaizduok, kad sukuriant 2 kvantus nėra jokios erdvės ir laiko, išskyrus juos pačius. Yra tik belaikyje ir beerdvyje patalpinti du kvantai. Kad jie yra - tai faktas, kurį patvirtina sąveika.
Priežastingumo būtinybė nepriklauso nuo erdvės ir laiko. Užtenka žinoti, kad kažkas yra efektai, o kažkas - priežastys. Tu sakai, kad jums nesvarbios priežastys, kurios nepasiekiamos. O.k., tada jūs ir nepretenduojate į kažkokią tiesą apie pirminę būtį, visų reiškinių pagrindą - jūsų tai tiesiog nedomina. Pasirinkimas suprantamas, bet tada neturite ir ką neigti - jeigu jūsų tai nedomina, kitus tai domina, ir jie apie tai kalba, tai jūsų ir kitų keliai prasilenkia.

Aukštyn