Astraliniai išėjimai, kurių visai nenoriu ir nepraktikuoju

Pradėjo rainiukee, birželio 17, 2012, 03:37:12

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

rainiukee

Sveiki, tikriausiai aš būsiu iš tų ,,laimingųjų'', kada galiu išeiti iš savo kūno visiškai be jokių pastangų... Na jų šiek tiek yra, bet apie viską nuo pradžių.. Taigi tai dažniausiai atsitinka, jei miegas būna neramus, pvz ,,nugriūni'' kokiam pusvalandžiui pailsėti per pietus, bet žinai, kad tuoj reikes keltis, ir tarsi neatsijungi visiškai, o tik ilsiesi.. Kartais tai nutinka ir prieš naktinį miegą, tikriausiai tada, kai normaliai užmigti trugdo įvairios mintys, įspūdžiai, skatinantys sąmoningumą... Nesvarbu kokioj pozoj begulėčiau, kokie bebutų faktoriai, bet staiga pradeda labai spengti/ūžti ir vibruoti ausyse, visi pašaliniai garsai išnyksta, tiesiog visa ūžiu ir vibruoju, kol galiausiai jaučiu, kad pvz galiu pakelti savo sielos (na aš taip laudiškai vadinu astralą) ranką ar koją... Tada vyksta apsisprendimo lūžis, kai suvokiu, kad jau esu beišeinanti, tai arba išssigąstu ir uždraudžiu sau tai daryti, pabundu, arba kažkodėl leidžiuosi... Pats atsiskyrimas būna nelengvas, būna arba atsisėdu, arba kažkaip išslystu nuo galvos per kojas, taip sunkiai, su pastangomis.. O kai jau atsiskiriu, tai jaučiuosi lengvai. Na o tada, niekada nesusikoncentruoju, nebandau kažko siekti, tiesiog ,,siela'' pasileidžia dideliu greičiu į bet kur.. Aš niekada nemačiau pvz savo kūno iš šalies, išskyrus vienintelį karta priėjau prie veidrodžio ir pamačiau save, tokią mėlyną, šalta.. baisu buvo.. taigi ir skrendu aš bele kur, labai dažnai siela pradeda kilti aukštyn, vos ne į kosmosą, išsigąstu, neleidžiu taip aukštai, po savim tik matau laukus, miestus iš labai aukštai... Galiausiai pajuntu, kad užtenka viso to, arba išssigąstu nežinia ko ir grįžtu į kūną... Vieną kartą yra buvę, kad tik atsiskyrus, kažkas tempe ne aukštyn, bet žemyn, jau buvau prie pat grindų, mačiau, kas buvo po stalu - sūnaus sumestos mašinėlės, kitą rytą patikrinus, jos tikrai ten buvo... Taigi tąkartą, kai tempė žemyn išvis supanikavau, ir sugrįžti sekėsi sunkiau nei įprastai, kurį laiką kūnas buvo kaip paralyžuotas, nors jau buvau jame, bet negalėjau nei atsimerkti, nei pajudinti rankų...

Nesuprantu, kodėl man visa tai vyksta? Kaip sustabdyti tai? Arba kaip prisiversti nebijoti, ir gilintis daugiau... Jeigu man tai duota, taip lengvai išeiti, gal yra priežąstis? Gal kažkam reikia to... Nežinau  :(

.L.U.T.H.O.R.

Tiesiog leiskis nešama ir viskas. Aišku gali naudotis saugumo priemonėmis. Nusimaudyti vonioje sūraus vandens, ar kaip ten :) Nieko nenutiks, nes kaip sakoma astralas yra sujungtas su tavo fiziniu kūnu ir sugrįši vos tik to panorėsi.
O to sunkaus karto sugrįžimą lėmė daugiausiai išgąstis manau. Ar tu manai, kad po žeme yra pragaras, o danguje rojus ? :D Ar kažkas tokio. Išgąstis sukėlė ir paralyžių. Neveltui sakoma, kad grįžus į kūną viską daryti reikia palengva, pagulėti dar kelias minutes užsimerkus ir tik po to, palengva pradėti judintis.

rainiukee

Citata iš: Šešėlis  birželio 17, 2012, 10:57:19
Tiesiog leiskis nešama ir viskas. Aišku gali naudotis saugumo priemonėmis. Nusimaudyti vonioje sūraus vandens, ar kaip ten :) Nieko nenutiks, nes kaip sakoma astralas yra sujungtas su tavo fiziniu kūnu ir sugrįši vos tik to panorėsi.
O to sunkaus karto sugrįžimą lėmė daugiausiai išgąstis manau. Ar tu manai, kad po žeme yra pragaras, o danguje rojus ? :D Ar kažkas tokio. Išgąstis sukėlė ir paralyžių. Neveltui sakoma, kad grįžus į kūną viską daryti reikia palengva, pagulėti dar kelias minutes užsimerkus ir tik po to, palengva pradėti judintis.


Ne ne, aš nebijau, kad nesugrįšiu į savo kūną, nes kad ir išėjus aš jaučiu labai stiprų ryšį su fiziniu savim, pvz: girdžiu, kaip kvėpuoju, širdies plakimą... Baimė - neišpasakyta kažkokia, nes ten atrodo viskas man baugiai, kad nesukontroliuoju savęs ir lekiu kažkur dideliu greičiu, taip pat baisu sutikti, pamatyti kažką baisaus...

.L.U.T.H.O.R.

Ai nu. Tai tada jau reikia pačiai perlipti šitą baimę. Niekas ten tau nieko nepadarys, tuo labiau jei jauti stiprų ryšį su kūnu, tai turėtum jaustis gana saugiai manau. Čia tikriausiai, kaip siaubo filmą žiūrėti :D

Benamis

As tai tau pavydziu, kad beveik be jokiu pastangu, tau iseina padaryti OBE :)

rainiukee

Citata iš: Benamis  birželio 17, 2012, 11:59:13
As tai tau pavydziu, kad beveik be jokiu pastangu, tau iseina padaryti OBE :)


Nėra čia ko pavydėti, geriau patarti kaip persilaužti ir nebijoti :) Nes dabar tai tokia ir nauda iš viso to...

.L.U.T.H.O.R.

Daryk dažnai, ir dings ta baimė. Arba kiekvieną kartą vis toliau pakeliauk, kodėl tu leki iškart? :D

rainiukee

Citata iš: Šešėlis  birželio 17, 2012, 12:10:05
Daryk dažnai, ir dings ta baimė. Arba kiekvieną kartą vis toliau pakeliauk, kodėl tu leki iškart? :D


Kartais lekiu, nes lyg neša, lyg tempia kažkas, o šiaip tiesiog jaučiu didžiulę savo galybę ir tiesiog lekiu, skrendu, pats skridimas gal ir yra vienas maloniausių pojūčių, o ne ramus tyrinėjimas aplinkos, todėl ir renkuosi tiesiog skrist...

Beje, vakar kai vėl visa tai patyriau, tai kadangi labai vėjuota diena lauke buvo, skrisdama jaučiau kaip vėjas trugdė, vis nublokšdavo nuo kurso, klausiau savęs, kur noriu nuskristi ir sugalvojau, kad varysiu tiesiog tiesiai, kol pamatysiu jūrą... Ir pabudau tada  ???

Tiesa, netikiu aš nei tuo rojum nei pragaru, kuriame velnias sėdi su šakėm..  :D Tiesiog kai tempia žemyn mane, būna aklinai tamsu, o jei kylu per daug aukštyn - irgi tamsu... O aš tamsos bijau.

Jonas

CitataNesuprantu, kodėl man visa tai vyksta? Kaip sustabdyti tai? Arba kaip prisiversti nebijoti, ir gilintis daugiau... Jeigu man tai duota, taip lengvai išeiti, gal yra priežąstis? Gal kažkam reikia to... Nežinau 


  Kaip ir šešėlis sakė, svarbiausia yra nebijoti. Reikia tiesiog nusiraminti ir suprasti, jog nieko blogo tau Astrale ar kitoje dimensijoje negali atsitikti, kaip tik atvirkščiai, tu, gali sužinoti ir pamatyti ką nors nuostabaus, suprasti, jog mirtis neegzistuoja, suvokti, jog esame daugiamatės būtybės, suprasti, jog viskas yra energija.......
Ši nežinios baimė yra suprantama, bet reikia stengtis jos atsikratyti..
Niekas nevyksta be priežasties. Priežastis kodėl tai ar kas kitas tau vyksta gali suprasti tik tu.
Ne kažkam gali reikėti to, o tik tau ir tavo dvasiniam augimui.

Jonas

CitataTiesa, netikiu aš nei tuo rojum nei pragaru, kuriame velnias sėdi su šakėm..   Tiesiog kai tempia žemyn mane, būna aklinai tamsu, o jei kylu per daug aukštyn - irgi tamsu... O aš tamsos bijau.


  Gali tiesiog pasakyti „Šviesa atsirask!" ir vaizdas turėtų paryškėti, nes viskas Astrale priklauso nuo tavo minčių, jos ten materializuojasi iš karto.

rainiukee

Citata iš: Jonas  birželio 17, 2012, 12:32:33
CitataTiesa, netikiu aš nei tuo rojum nei pragaru, kuriame velnias sėdi su šakėm..   Tiesiog kai tempia žemyn mane, būna aklinai tamsu, o jei kylu per daug aukštyn - irgi tamsu... O aš tamsos bijau.


  Gali tiesiog pasakyti „Šviesa atsirask!" ir vaizdas turėtų paryškėti, nes viskas Astrale priklauso nuo tavo minčių, jos ten materializuojasi iš karto.


Man pirmiausia turbūt reikia išmokt pasakyt: suletėk, arba greiti - išnkyk  :D Nes, nebespeju aš tų visų šviesų kviestis ar teigiamus norus reikšti, lekiu į nežinią šviesos greičiu...

Nors kartą, atsijungusi nuo kūno, kažkaip sugebėjau ramiai pavaikščioti po kambarį, buvo gražus saulėtas rytas, jauku. Tada priėjau prie savo sūnaus lovytės, stovėjau ir žiūrėjau, kas įdomiausia sūnus atsimerkė ir įdėmiai į mane žiūrėjo... Jam tada tebuvo tik metukai... Įdomu ar jis tikrai mate mane? Gaila, negaliu paklaust to, neprisimins dabar  :D

rainiukee

Kilo toks klausimas-pamąstymas  :) Prieš nėštumą labai dažnai patirdavau tuos OBE, per nėštumą - nei karto, po jo vėl į trasą  :D
Įdomu, kodėl? Gal negalima palikti kūno kai jame gyvena jau kita siela/astralas? Bet čia vėlgi diskutuotinas klausimas kada ta siela atkeliauja naujai gyvybei ar gimus ar pilve  ::)

Jonas

CitataBet čia vėlgi diskutuotinas klausimas kada ta siela atkeliauja naujai gyvybei ar gimus ar pilve 


Čia visai įdomus klausimas, net nebuvau pagalvojęs ar nėščios moterys galėtų keliauti į Astralą..
O dėl to kada atsiranda kūdikyje siela, tai Michael Newton savo knygose rašo, jog po kažkiek tai laiko, siela, kuri nori inkarnuotis į tam tikrą/pasirinktą fizinį kūną (kūdikį), pirmiausia bendrauja, pripranta prie kūdikio, kuriuo ji taps...

rainiukee

Na, mielieji, pasiryžau šiandien eksperimentui. Čia šitaip gražiai nuteikta, dar pasiskaičiau daugiau informacijos apie visa tai pamėnau OBE savu noru... Likau dabar labai sumišusi, gavo visisška priešingybė negu, kad kai kažkas tempdavo arba spontaniškai išeidavau... Žodžiu po tų visų vibracijų išėjau, buvau rami, nelėkiau niekur. Bet iš pradžių (ir daugiausiai) vaikščiojau žeme, jokių skrydžių... Nebijojau pasižiūrėti į save, labai aiškiai pamačiau, jokių iškreipimų - tie patys rūbai, ta pati poza ant šono, dar net nusijuokiau, kad juokingai žandai nudribę miegant  :D Tada išėjau į kiemą, bet kai mėgindavau kažką sudėtingesnio daryt, ar kur toliau eiti - pradėdavau regėti pagalvę... gal tam įtakos dare mano fizinio pusiau pramerktos akys.. Kai pradėdavau regėti tą pagalvę, jausdavau kaip tempia atgal į kūną, bet labai pagelbėjo forume perskaitytas triukas, ką daryt tuo metu - pradedavau greitai suktis aplink savo ašį - super, vėl pajausdavau lengvas vibracijas ir anam pasauly. Kažkaip atrodė, kad nuobodžiavau ten... toliau savo kiemo išeiti nepavykdavo, vaikštinėjau po namus, pradėjau žiūrėti į veidrodžius, juose mačiau savo atspindį ir nebijojau, porą kartų perlindau per juos ir atsidurdavau anapus sienos... Tiesa pačiam name pavykdavo pakilti iki lubų lygio, bet tas skraidymas rodėsi toks sunkus, daugiau plaukiojimas ore... Paskui sumačiau tikrinti liečiamų daiktų tvirtumą.. Nuostabai jie visi buvo kieti, viską galėjau paimti, apžiūrėti, netgi bandžiau įjungti dušą  :D Tada sumąsčiau pasitikrinti ir pasiklausyti telefono atsakiklį, va čia ir man rodos abejonių daugiausia kyla ar tik nebuvo daugiau Liucid... nes skaičiai nors ir mačiau juos, bet buvo visi atvirkšti, kaip veidrodyje. Labai sunku buvo orentuotis juos spaudant, atsakiklės moters-roboto balsas buvo labai įdomus, supratau žodžius, bet labai keistas dažnis, nuolat trūkinėjantis, su aidu, lyg skambinčiau į kosmosą... Minėjau, kad turiu stiprų ryši su fiziniu kūnų, tad kai klausiausi atsakiklio, pajutau, kad fizinis trūkčioja, nerimauja tuo pačiu ir dinginėja mano ,,realybė'', o velnias gąsdinu save, pagalvojau, ir mečiau ragelį... tada dar biški pavaikštinėjau, kol atsibodo ir sėkmingai sugrįžau... Padariau vieną didelę klaidą, nes vos tik pasijutau, kad atsibudau staigiai verčiausi ant nugaros, atsimerkiau. Lubose tada gal sekundės dalį išvydau kaip kažkokį staigiai tirpsantį šviesulį, lyg dalelę savęs... Ar galėjo taip būti? Ar čia tik iliuzija? Ir aplamai labai keistas patyrimas... Ir dabar plius dar galvą kažko skauda... ???

.L.U.T.H.O.R.

Oho, pavarai. Na kas dėl atvirkščių skaičų ir girdimo garso, tai kas ten žino. Turėtų kas nors kitas patikrint :D O šiaip dar esu girdėjęs, kad astrale eina matyti 360 laipsnių. Pabandyk kada. Arba kai tik išlendi koks vaizdas būna? Užsimerkus išlendi, ar užsimerkus ir po to atsimerki?

Aukštyn