Romoje pristatytas rankraščio fragmentas, kuriame kalbama apie Jėzaus „žmoną“

[RoxiO]

Vatikano radijas informuoja, kad rugsėjo 17-22 dienomis Romoje vyksta X Koptų studijų tarptautinis kongresas. Jis buvo inauguruotas pirmadienį Romos valstybiniame „Sapienza" universitete, antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio diskusijos vyksta Augustiniečių patristikos institute, esančiame šv. Petro bazilikos papėdėje, penktadienį kongreso dalyviai apsilankys Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Šios trys institucijos organizavo kongresą.

Viena iš kongreso dalyvių, Harvardo universiteto profesorė, ankstyvosios krikščionybės istorikė Karen King antradienį pristatė senovinio koptų manuskripto fragmentą, kuriame išlikę penki žodžiai vienoje pusėje ir per dvi dešimtis žodžių kitoje. Tarp jų frazės dalis, kuri labiausiai patraukia akį: „Jėzus pasakė jiems: mano žmona...".

Vis dėlto profesorė King iš karto griežtai užkirto kelią spekuliacijoms: tai nėra įrodymas, kad Jėzus buvo vedęs ir turėjo žmoną.

Prieš atvykdama į Romą, ji pakvietė Harvardo žurnalo New York Times ir Boston Globe dienraščių žurnalistus ir asmeniškai pristatė atradimą būtent tam, kad būtų išvengta klaidinančių antraščių apie tai, jog rasta įrodymų, kad Jėzus buvo vedęs, žinant, kaip tokios temos paliečia šiuolaikinės visuomenės vaizduotę. Mokslininkė gavo žurnalistų pažadą, kad jie straipsnius paskelbs antradienį, po to, kai ji kongrese Romoje jau bus perskaičiusi pranešimą.

Koptų manuskripto fragmentas yra mažas - maždaug vizitinės kortelės dydžio. Galima spėti, kad jis yra dalis specialiai suplėšyto rankraščio, siekiant daugiau uždirbti iš fragmentų pardavimo. Fragmentas priklauso vienam vokiečių kolekcionieriui, kuris prieš 30 metų jau buvo parodęs jį vokiečių mokslininkams, tačiau be didesnių išvadų, tad 2010-aisiais kolekcininkas vėl kreipėsi į amerikiečių ekspertę.

Po pirminės dviejų papirologijos ir koptų kalbos ekspertų apžiūros, patikrinus rašalo įsigėrimą į papirusą, rašymo stilių, gramatiką, vartojamą žodyną, yra „didelė tikimybė", kad rankraštis yra autentiškas ir siekia IV amžių. Tačiau, pabrėžiama, autentiškumo ir datavimo klausimas yra toli gražu neišspręstas, jis tik pirminėje stadijoje. Fragmentą turės apžiūrėti kiti ekspertai. Deja, negalima panaudoti anglies C 14 datavimo metodo, nes tai per daug pakenktų rankraščiui. Tačiau netrukus žadama ištirti rašalo cheminę sudėtį ir palyginti su kitais panašaus laikotarpio koptų manuskriptais.

Kaip minėta, pagal dabartinį datavimą rankraštis buvo perrašytas galbūt IV amžiaus antroje pusėje. Galima daryti prielaidą, kad tai buvo vertimas iš graikų kalbos, kaip ir didelė krikščioniškosios literatūros dalis koptų kalba II-V amžiuje Egipte. Kada galėjo būti parašytas graikiškas tekstas? Galbūt II amžiaus pabaigoje, siejant fragmento turinį su Tomo, Marijos ir Pilypo evangelijomis. Bet dar kartą reikia pažymėti, kad tai yra tik prielaidos.

Profesorė Karen King koptų manuskripto fragmento gabalėlį savo nuožiūra pavadino „Jėzaus žmonos evangelija", aiškiai pridurdama, kad čia žodis „evangelija" naudojamas literatūrinio žanro prasme (Jėzus kalba mokiniams ir apie mokinystę), visiškai nesiekiant ją prilyginti kanoninėms Evangelijoms, netraktuojant jos kaip istorinio dokumento apie Jėzų.

Jei ir bus argumentuotai pagrįsta, kad koptų rankraštis yra autentiškas IV amžiaus dokumentas, kurio šaltinis yra iš II amžiaus pabaigos, tai yra per vėlyvas dokumentas, kad galėtų ką nors įrodyti ar paneigti apie istorinio Jėzaus gyvenimą.

„Evangelija" kaip literatūrinis žanras apima gausią II, III ir vėlesnių amžių krikščionišką plačiąja prasme - įtraukiant ir sektų, atskilusių ar izoliuotų bendruomenių, gnostikų - kūrybą, anoniminiams autoriams dažnai nevengiant pasirašyti savo tekstus apaštalų vardais, kombinuojant krikščionišką žinią su savo religine ir filosofine pasaulėžiūra, įdedant visa tai į apaštalų ar paties Jėzaus lūpas.

Todėl, sklindant vis naujoms evangelijoms ir kitiems tekstams, kuriuose netrūko keistybių ir prieštaravimų, jau pirmaisiais amžiais Bažnyčia susidūrė su poreikiu atsijoti tuos raštus, kurie patikimai, remiantis tiesiogiai pačių apaštalų arba jų mokinių patirtimi, liudija apie Jėzų, nuo tų, kuriuose tie liudijimai sumišę su pačių autorių religine vaizduote. Taip išsikristalizavo „kanoniniai raštai", kurie šiandien sudėti į Naująjį Testamentą, o likę įprastai vadinami „apokrifine" literatūra. Romoje pristatytas koptų manuskripto fragmentas priklauso pastarajai kategorijai.

Taigi, jei šis fragmentas nėra istorinis dokumentas apie Jėzų, jis, įrodžius jo autentiškumą, bus dar vienas istorinis dokumentas apie tai, greta kitų tekstų ir užuominų, kokios diskusijos apie Jėzaus asmenį galėjo vykti II arba IV amžiuose, kaip kai kurie krikščionys įsivaizdavo ar norėjo įsivaizduoti Jėzų, kaip jie vertino šeimą ir celibatą.

Paveikslėlis

Šaltinis: Bernardinai.lt

[paragraf 78]

Na jei jau datuojamas IV a. tai tikrai per daug vėlyvas rankraštis, kad kalbėtų autentiškus dalykus. Greičiausiai kokio nors apokrifo dalis. Pilna tų apokrifų, bet visi labai vėlyvi.
Keisčiausia tai jog žmonėms jie atrodo autentiškesni nei evangelijų ir laiškų tekstai kurie yra iš pirmojo amžiaus.

[coliuke]

Na jei jau datuojamas IV a. tai tikrai per daug vėlyvas rankraštis, kad kalbėtų autentiškus dalykus. Greičiausiai kokio nors apokrifo dalis. Pilna tų apokrifų, bet visi labai vėlyvi.
Keisčiausia tai jog žmonėms jie atrodo autentiškesni nei evangelijų ir laiškų tekstai kurie yra iš pirmojo amžiaus.

kas tie apokrifai ? ir ar manai kad Jezus negalejo tureti zmonos ?

[paragraf 78]

Apokrifai yra nepripažintos autentiškomis evangelijos. Jos nepripažįstamos dėl įvairių priežasčių: per daug vėlyvos, prieštarauja krikščioniškam mokymui, yra tiesiog sakinių kratinys, labiau primena pasakas nei realius įvykius ir t.t.
Visos autentiškos evangelijos yra iš pirmojo amžiaus, kitos daug vėlesnės. Tiesa gnostikų yra iš antrojo amžiaus, bet gnostikai dar 90 metais buvo pripažinti eretikais, tad jų evangelijos nepateko į kanoną. Buvo ir be evangelijų kūrinių kurie buvo svarstomi ir buvo sprendžiama įtraukti juo į kanoną ar ne. Štai kad ir Hermo "Ganytojas". Jis vos nepateko į kanoną.

O kas dėl Jėzaus santuokos, tai šiaip manau visai neesminis klausimas kuris nieko tikėjimui neprideda ir neatima. Nors šiaip labiau esu linkęs manyti jog jis žmonos neturėjo.

[elteide]

buvo žmogumi, jaunu vyru , kodėl gi negalėjo but ir vedęs? bet kad žinojo, kad greit mirs ir turi atlikt svarbę misiją, tai gal ir nevedė ..ždž. su vedimu man jokių problemų

[tadasas99]

Jezui su vedimu jokiu problemu, bet baznyviai faktas neparankus, pasetu abejonee kad jezus paprastas zmogus, ir klausima del skaistybes izadu kilmes bei siandienines prasmes, nors as manau kad skaistybes izadams kunigysteje ir taip skaiciuojamos paskutines dienos, ne del prasmes o del o del reikalo.

[paragraf 78]

Jezui su vedimu jokiu problemu, bet baznyviai faktas neparankus, pasetu abejonee kad jezus paprastas zmogus,

Nelabais suprantuo kame čia neparankumas? Bažnyčia teigia, kad Jėzus buvo žmogus ir dievas. Dvi prigimtys, kurios nesusipynusios. Dauguma krikščioniškų denominacijų įsitikinusios, kad JK buvo vedęs, bet kažkaip problemų dėl to jiems nekyla.

ir klausima del skaistybes izadu kilmes bei siandienines prasmes,

Skaistybės įžadai tik iš dalies remiasi Jėzumi, dalis dar remiasi Mergele Marija, dalis Jono Krikštytojo pavyzdžiu, o didžioji dalis biblinių nazyrų pavyzdžiu.

nors as manau kad skaistybes izadams kunigysteje

Kunigai neduoda jokio skaistybės įžado, tai daro tik vienuoliai, bet jie kunigų tarpe nesudaro daugumos. Celibatas yra teisinė norma draudžianti tuoktis (ji didžiaja dalimi kilo dėl Apaštalo Pauliaus mokymo ir dėl to, kad kunigai nebūtų pririškti prie vienos vietos ir galėtų laisvai keliauti skelbdami Evangeliją. Todėl pvz. pas indėnus katalikiškos misijos buvo sėkmingesnės, nes kokie e[cenzūruota]opalai, su šeimom sunkiai begalėjo keliauti su klajoklinėmis gentimis, o katalikų kunigai tame bėdos neturėjo.
Celibatas draudžia tuoktis, o kiekvienas nesusituokęs krikščionis neturėtų turėti lytinių santykių, tai kunigas čia saistomas tik tiek, kiek ir kiekvienas nesusituokęs krikščionis.

[elteide]

Kunigai neduoda jokio skaistybės įžado, tai daro tik vienuoliai, bet jie kunigų tarpe nesudaro daugumos. Celibatas yra teisinė norma draudžianti tuoktis

vat ir nežinojau šito dalyko... bet tai nieko iš esmės nekeičia, nes tik vedęs turi teisę į intym. santykius pagal Dievo mokymą.. ar taip?

[paragraf 78]

Na čia pagal didžiosios dalies religijų yra taip, kad iki vedybų neturėtų būti lytinių santykių. Manyčiau tai kyla dėl žmogiškos psicologijos. Nemenka dalis žmonijos nesugeba susitaikyti su tuo, kad vyras ar žmona iki jų santuokos turėjo lytinių santykių su kitais partneriais.
Religiniai draudimai retai kada kyla ant lygios vietos ir dažnai turi psihologinės, asmens ar bendruomenės apsaugos priežastis.

[tadasas99]

Kaip ne skaistybes izadas jei kunigai negali priimti santuokos sakramento? Ar sitoje situacijoje baznycia teisina nesantuokinius santykius?

[paragraf 78]

Kaip ne skaistybes izadas jei kunigai negali priimti santuokos sakramento? Ar sitoje situacijoje baznycia teisina nesantuokinius santykius?

Hmm... jei paskaitytum atidžiau viską ką parašiau apie tai, nereikėtų rašyti antrą kartą
Ok, pakartosiu: kunigas dėl lytinių santykių saistomas tiek kiek ir kiekvienas nesusituokęs krikščionis. Skirtumas tik tas, kad nesusituokęs kirkščionis gali tuoktis jei nėra davęs viešo skaistybės įžado, o kunigas yra saistomas kanoniniu (t.y.teisniu) draudimu sudaryti santuoką, bet nėra saistomas įžadais

[tadasas99]

 Atsakineji kaip kompiuteris.
 Mano klausimas buvo tame kad pagal krikscionybe, kiekvienas krikscionis santykiauti gali po santuokos, jei negali priimti santuokos sekramento o lytiniai santykiai pateisinami tik po santuokos tuomet logiska isvada kad iki santuokos negalima, jei santuoka negalima tai ir santykiai negalimi, ar ne taip?
 Jei taip tai tavo abkstesnis aiskinimas tolygus pasakymui kad "iskastrosim ir daryk ka nori"
 
 Toliau klausimas tesesi nuodemingos kunigystes klausimu, kaip siuo klausimu pasisako krikscionybe? Kazkaip man tureti toki pati kaip as nuodeminga religini vedli nelb, tada gal kaimynas ar draugelis geriau, zn kad neivienas neesame be nuodemes, bet sekti noretusi paskui didesni, zinanti kaip sunku atsispirti pagundoms, tai daranti ir to pacio mane  pamokinti, o db as matau tik tuscias kalbas

[xsistemax]

Kunigams tuoktis draudžiama ne nuo krikščionybės atsiradimo,celibatas įvestas gerokai vėliau.
@paragraf 78 ,kurio popiežiaus laikais jis buvo įvestas?Tu juk teologas.
Ir šitas draudimas atsirado tik dėl bažnyčios godumo,kad kunigo per gyvenimą sukauptas turtas atitektų organizacijai,o ne žmonai ar vaikams.
Pats Kristus juk buvo "ženotas"vyras ir turėjo krūvą vaikų...

[tadasas99]

Nu yra to purvo krikscionybeje, tik ne visi ji nori matyti, kiti mokomi jo nepamatyti, man negrazu

[paragraf 78]

Kunigams tuoktis draudžiama ne nuo krikščionybės atsiradimo,celibatas įvestas gerokai vėliau.
@paragraf 78 ,kurio popiežiaus laikais jis buvo įvestas?Tu juk teologas.
Ir šitas draudimas atsirado tik dėl bažnyčios godumo,kad kunigo per gyvenimą sukauptas turtas atitektų organizacijai,o ne žmonai ar vaikams.
Pats Kristus juk buvo "ženotas"vyras ir turėjo krūvą vaikų...

Aš niekur ir neteigiau, kad celibatas buvo nuo pradžių
Neesu bažnytinis istorikas, tai tikslios datos nežinau, bet kiek pamenu celibatas atsirado kažkur apie VIII-X amžius.
Žinoma, yra lengviausias kelias viską suniveliuoti iki paprasto paaiškinimo, nepaisant visokių kitokių detalių, politinių, teologinių, socialinių ir kt. kontekstų.
Pvz. nuo pat pradžių vyskupai (nes kunigai atsirado kažkada apie IV ar net V amžių), prieš liturgijos šventimą parą ar tris neturėdavo jokių lytinių santykių su žmona ir pan.
Hm... ar turto atitekimas bažnyčiai čia buvo lemiamas dar didelis klausimas, nes tuo pačiu metu egzistavo bizantinė bažnyčia kurioje kunigai iki šiol tuokiasi (ir turto atitekimo šeimoms ir t.t. problemų kažkaip nepasitaiko), protestantai tuokiasi nuo pat reformacijos, kažkaip tos problemos irgi nekyla. Tai klausimas kuo čia ta katalikybė ypatinga, kad va godumas suveikia?
Pasižiūri dar plačiau... hm.. Roma valdė lokalią bažnyčios dalį, didžiosios jos dalies pavaldumas buvo labiau nominalus, nei realus.
Dar pasižiūrime vienuolinę tradiciją, kur vienas iš trijų įžadų yra neturtas, vadinasi žmonės nesituokia ir babkių neturi, tai kame čia godumas.
Suprantu, kad redukavimas padeda laikytis "nuomonės", bet kiek ji aprėpianti realią situaciją tai čia dar klausimas

Beje, celibatas nėra vien krikščionybės išmislas, praktiškai visos senosios religijos turėjo vienokį ar kitokį jo atitikmenį.

Tiesa, dėl to ar Jėzus buvo vedęs... Lozungas, kad buvo vedęs, tėra lozungas, nes ar buvo vedęs ar ne, jokių įrodymų nėra.
Tradicija liudija kad nebuvo, istorija liudija, kad Jėzus galėjo priklausyti esėnams, tada irgi nevedęs, bet jis buvo rabinas (jei laikysime, kad rabiu jį vadino ne šiaip kaip mokytoją, o kaip dvasininką) tada turėjo būti vedęs, nes rabinu nevedęs nebūsi, jie jis buvo nevedęs rabinas, tada būtų labai keistas dalykas ir greičiausiai būtų paminėtas evangelijose.
Taigi, vėl nėra paprasta su tom vedybom.
O redukavimas... na jis tik parodo, kiek iš tiesų išmanai reikalą, o kiek tiesiog rėkauji niekuo nepagrįstus lozungus

Nu yra to purvo krikscionybeje, tik ne visi ji nori matyti, kiti mokomi jo nepamatyti, man negrazu

Parodyk vietą kurioje yra žmonės ir kurioje nėra purvo, tada galėsiu kas savaitę visą savo gyvenimą tau alaus statyti
Kaip ne kartą sakiau, jei bažnyčioje būtų vien šventieji, tada būčiau pirmas kuris iš jos pasiplautų, nes tai būtų kažkokių freakų susirinkimas