Kalbos pasauliai ir mintis

Pradėjo cs, spalio 19, 2017, 15:49:02

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

klajunas

Citata iš: vytra  spalio 26, 2017, 23:08:43- sakyčiau drąsi nesąmonė..
Kaip įrodysi, kad žmogaus "nuoširdumas" nėra iliuzija uždėta ant automatinių funkcijų? Iliuzija nuimi ir lieka tik mašina, "fiziologija".

Galbūt ne toks jau didelis skirtumas ar kibernetinė statistika, ar biologinė "prarimpika".

cs

#16
spalio 27, 2017, 13:29:18 Redagavimas: spalio 27, 2017, 13:46:08 by cs
Šiek tiek buvau užsiminęs apie perlaidą, kuri betkokias kūrybos galimybes užsaugo ir padaro DI galimybėmis. Paprastai tai yra fizika ir matematika, užsaugota kodavimo programomis ir galimybės perlaidoje atsiranda kaip paskutinio taško galimybėmis DI.

Taip pat turi būti rėžimas, kuris leistų kūrybiškumui daryti ar atrasti gebėjimus. Tai nevien programavimo gebėjimai, bet ir fantastiniai, unikalūs gebėjimai. Kalba turi tik šiuos gebėjimus, per didesnį perlaidos įvaldymą.

vytra

Citata iš: klajunas  spalio 26, 2017, 23:38:17Kaip įrodysi, kad žmogaus "nuoširdumas" nėra iliuzija, uždėta ant automatinių funkcijų? Iliuzija nuimi ir lieka tik mašina.
- terminas "nuoširdumas" yra iš poetų metaforų rinkinio, skirto pravirkdyti ištikimas gerbėjas.

p.s.
.. žmogus vadovaujasi "prasmės suvokimu", toliau gali tą prasmę iškreipti (desinformacija), gal tą prasmę paneigti (melas), gali tą prasmę skleisti (tiesa).

.. mašina neturi algoritmo prasmei, ji turi duomenis ir gali iš tų duomenų išvesti panašumus su tam tikru tikslumu. Čia visus klaidina tai, kad konstrukcijos panašumas yra panašu į prasmę, bet pasikeitus vienam bitui (riba), gauname jau nepanašu (vertimo nesąmonė). Žmogus prasmę arba randa arba neranda, tačiau nedaro beprasmiško spėjimo, kaip kad daro Lietuvos "biorobotai" laidoje "klausimėlis".


:)

cs

Ko nėra sandūroje, yra standumo pertvaroje, tačiau rikiavimą ir dėliojimą parenka ne sandarūje esantis efektas, kurį imename, kaip prostarinė semiolokacija, arba perlaida. Iš to kylantis atradimas sudarinėja shemas, kurioje pažymimos pagrindinės dalys: skytinis paviršius, parampika, rimozika. Bet išdėliojimas yra įmenamas iš veikiančių dalių sankurso.

Norint atvaizduoti sankurso minimizaciją, susiduriama su problema, nes sankursas neturi atvaizdo. Todėl analogija, kuri kyla yra jokiais būdais neatvaizduojama, o tik suvokiama. Kylantis minčių srautas pagauna netikro atvaizdo iliuziją, kuria sankursas pasiunčia.

Siuntimas sankurso dėliojime yra susidedantis iš įmintų dalių, dėl to įgauna iliuzinį pavidalą, arba ribinį pavidalą.

Pastarosios dalys, kurios krečia atvaizdavimo galimybes, atlieka maskavimo galimybes, o atradimas yra prasikeičiantis su tikrovės faktu.

Tokią iliuziją sudarinėja ir žodžiai, žodynas su žodžiais. Tai yra sankurso dėliojimas, atšaka einanti iš visos analogijos, kuri neturi aiškaus pavidalo. Krečiamas pavidalas yra demaskuojamas sankurso atvaizdas, bet ne toks tikslus ir neturintis nemažai ypatybių, kuriomis vadovaujantis galima apibrėžti tikrovės dalis ir susieti per daiktus.


cs

#19
spalio 29, 2017, 13:26:15 Redagavimas: spalio 29, 2017, 16:29:17 by cs
CitataTokią iliuziją sudarinėja ir žodžiai, žodynas su žodžiais. Tai yra sankurso dėliojimas, atšaka einanti iš visos analogijos, kuri neturi aiškaus pavidalo. Krečiamas pavidalas yra demaskuojamas sankurso atvaizdas, bet ne toks tikslus ir neturintis nemažai ypatybių, kuriomis vadovaujantis galima apibrėžti tikrovės dalis ir susieti per daiktus.
Pratęsimas į sankurso veikliąsias, neveikliąsias pasaulio dalis. Didžiųjų arba veiklių/neveiklių pasaulių sandūroje iškeliamas savaiminis susijungimo ir didžiosios sieties procesas, kuris yra pasaulių savaeiginis procesas.

Visos dalys, kurios žymi atliekamą būdą, atvaizdavimo būde, tai savaiminis įmintų dalių imitavimas. Imituojamų dalių sankursas yra perlaida, kurią tiesiogiai nėra būdų suvokti. Bet yra būdas imituoti, recenzijuoti, inicijuoti dalimis.

Sankursai, tai sudėliotas ribinis/iliuzinis atvaizdas, kurio dalys neturi tiesioginio ryšio su dalimis (parampika, rimozika). Tai tenteksto rūšis ir dalis, kurią vaizduoti galima per veiklius/neveiklius pasaulio sankursus.

1. Sankursas yra iliuzinis pastatos objektiška tikrovės fragmentacija. Nustatyta tikrovė arba ribinė tikrovė (tentekstas) turi savo kilmę, todėl, tai palieka, kaip 1 sankurso iminime. Tokia ilinimo ir kilmės dalis sankursuoja ir atverčia veiklius, neveiklius pasaulius.

2. Sankursas vykdomasis iliuzinis pastatos su tikrove fragmentacija. Iškylanti reikšmė yra vykdysenos dalis, kuriai reikalingos kitos dalys: parampika, rimozika, pparampika(atverčiama parampika), rrimozika(atverčiama rimozika).

3. Sankursas yra užbaigiamasis iliuzinis pastatos su tikrove fragmentacija. Užbagiamasis būdas eina link tikrojo tenteksto ir panaudojimo. Tai yra atverčiamas skytinis paviršius ir pati pasaulių tikrovė, kuri užbaigiamoji.

Veikiančios sankurso dalys įmenamos kaip perlaidoje esančios dalys. Iliuzinis pastatos vienetas yra sankurse, kalboje. Kalba yra sankurso imitacija inicijuojama kaip dalių vienetas. Toks apibrėžimas ir tokia savaeiginė sistema.

1. Kalbos pasaulių shema (Veiklioji / Neveiklioji)



cs

Nemažai užuomenų į veikliąsias ir neveikliąsias kalbų pasaulio detales, bei jų pamatinį vaizdinį. Dėka įmenamų ir seniau įmintų dalių sudėliojimas bendrų sankursų koleriacijų primena imitaciją artimo proceso, kurį vadinu bendrų pasaulių shema (veiklioji,neveiklioji kalba).

Sankursai - tai iliuzinė pastata, kuri modeliuoja koleriacijų protopipinį veikmą ar net būseną. Visas apibrėžimas trunka ir tęsiasi per 3 ir daugiau sankurso tipus. Kadangi pradžia arčiausiai prototipinio sankurso, greičiausiai bus atvaizduojama pagal iliuzines sankursų detales.

Visos shemoje panaudotos detalės yra koleriacijų išraiška. Koleriacija - tai būdas atvaizduoti prostarinę semiolokaciją, kuri eina į gylį, arba išorėje atrodo padrika, netvarkinga. Bet netvarkinga, tik tada, kai nėra suvokiama reali galia ir nėra nuorodų į paskirtis.

Shemoje pagrindinės dalys: parampika ir rimozika su atverstomis detalėmis yra didžioji sąjunga, kuri kartu įtraukia skytinio paviršių. Tačiau parampika ir rimozika tiesiogiai nesaveikauja su sankursų, tik sąveikauja su tentekstais, kurie sąveikauja su sankursų. Todėl svarbi galinė stotelė - tentekstai, kur sueina rimozikos ir parampikos galimybės.

Dar, sankursinė apraiška turi visą galimybių racioną, kurį įvardyjame kaip veiklioji, neveiklioji kalba. Neveiklioji kalba siejama su rimozikos balansine būsena, kuri buvo apibudinta kaip prostarinė. Veiklioji kalba siejasi su parampikos ir rimozikos atverstomis semiolokacijomis. Tada visas bendras būdas vadinamas: "prostarinė semiolokacija".


cs

#21
spalio 31, 2017, 15:12:17 Redagavimas: spalio 31, 2017, 15:21:58 by cs
Pirmoji prostarinė semiolokacija:

(Neveiklus pasaulis) 1 Sankursas - Rimozika - Tentekstas - Parampika - (Veiklus pasaulis) 2 Sankursas - RRimozika = Parampika = PParampika - Tentekstas - 3 Sankursas = Skytinis paviršius - Tikrovė.

Pagal atverstasiąs dalis prostarinė semiolokacija vaizduojama sekos principu, kuris eina link gelmės. Gelmė yra tikrovės fragmentas, o tikroji nusidriekianti gelmė yra rimozika ir parampika(kuris yra neveiklus pasaulis).

Kalbos pažinimo lygiai yra sutalpinti į prostarinę semiolokaciją, bet apibrėžimas vis dar nepilnas, galbūt ieškojimas tikrosios gelmės neduoda aiškaus vaizdinio, tat iliuzinis vaizdas viską papildo.

Taip nagrinėjama kalbos semiolokacija, kuri atveria pradinę - balansinę būseną ir taip sankursas veikia savo gelmėmis, kurios yra laipsninės arba sankursai. Sankursų rūšių pokolkas nėra daugiau, kaip 3. Sankursai reikalingi tam, kad tikrovės fragmentas turėtų atramą, o atrama tai 1, 2, 3 laipsnio sankursai. Taip kaip vertinimo kriterijus ar ypatybė pasireiškia galimybė nustatyti ir tikslingai užvadinti gelmes sudedant į laipsnius.

Neveiklus pasaulis arba pastata yra origanizuojama ir daugiareikšmė, semiolokacinė paviršinė gelmė. Neveiklumas atneša iliuzinę gelmę, kurią išskaidyti nėra paprasta, nes jos dalys: parampika ir rimozika - šios pagrindinės dalys modeliuoja tolimesnius kalbos ypatingumus. Bet atsižvelgiami ypatumai į neveiklumo sąlygas.

Veiklus pasaulis yra kitokiaįvairinė pastata, kuriai nėra daugiareikšmės pastatos, o tik paprastos dalys. Sudėtyje, veiklioji kalba yra modeliavimo iliuzinė kalba, kuri vaizdiniuose palieka ypatybes, o ypatybės, jei neišnyksta tampa neveikliu pasauliu arba pastata.

Modeliavimo sąlygos yra veiklios ir neveiklios, kaip origanizuojama kalba yra pasidalinimo ir skirtumo ypatybėje. Nors daugiarūšė balansinė būsena yra atrama, dar sąlygas koleriuoja viduje, t.y. iš veikliosios ir neveikliosios pasaulio nuotekties daiktų ir būsenų. Landa yra priskiriama kaip neįmenamų dalykų jungtimi, palieka veikiosios ir neveikliosios sąlygos ir pasiskirstymas.


cs

Tribentarinės semiolokacijos.

Be prostarinės semiolokacijos yra atviroji arba sekanti atrada, kurią įvardiname ir savaeiginiame procese pažymime.

Tribentarinė semiolokacija yra nepažinta vieta arba tyrinėjimo dalis ir pasaulis, kuriame pats pamatinis pažinimas yra netribentarinis bolmoksas. Bolmoksas pažymi tai - ką procese dėl susidarymų ir sandaros galima palaikyti sudaryti į pirminius rinkinius. Be tribentarinio pažimėjimo nėra semiolokacinio rodinio arba paskyrosios "šalies". Pasauliai atvaizduojami su pirminiais rinkiniais, kurių vienas netribentarinis bolmoksas.

Pradinės sankursų shemos įminė pradines ir pirmines rinkinio svarbias dalis: parampika ir rimozika. Dabar, Tribentarinė semiolokacija pasisavina jų dalis ir panaudoja padavimui, kurį sukoleriuoja atsvari sandaros taisyklė. Pagal taisykles ir nuorodas tribentarinė semiolokacija turi šalies bonusą, kuris išplečia prostarinės semiolokacijos pažinimo ypatybes.

Turėdami be šalies pradžią, kuri yra galinė arba rodomoji iliuzinė pastata, šalia pridėdami sankursų ypatybes, tribentarinę semiokaciją, kurios bus 4,5,6 sankursai.

Dabar jokios shemos nepridedu, bet tribentarinės semiokacijos principą nurodau į įmenamas sankursų koleriacijas. Turiningas ir plečiamas pasaulis yra "boloksima", tyrinėjimas "bolmoksas". Šiais ypatingumais vadovausiuosi dar ateinantį kartą, kuriuose koleriacijose bus pridedama pastatos ypatingasis ir pradinis esinys.

Padavimas šiuometu turi prostarinę semiokaciją, tribentarinę semiokaciją, o jų vieningumas susikerta per sankurso filtravimą. Tolesnis įvadas yra į ieškojimo ir atradimo sheminį kalbos atvaizdavimą ir perteikimą.

Kalbos pasauliai yra veiklieji, neveiklieji ir tyrinėjimo, atradimo. Kadangi tai yra teminiai ir pasirenkami ypatingumai, priskiriama prie analogiškų atradimų. Bolmoksas ir boloksima yra analogiškos tarpinės semiokacijos, o jų atrada yra pastata visai grupei ir racionui "gudrių ir veiklių dalykų".

Neveiklieji dalykai susisiekia ir yra koleriacijos bendros išlygos ir saugojimo dalykai. Iliuzija padeda sukurti bendrą kertinį, kurį prideda prie tribentarinės atrados. Bus įsivedama veikliosios ir neveikliosios atrados bolmoksas ir boloksima.


cs

#23
lapkričio 01, 2017, 19:59:52 Redagavimas: lapkričio 01, 2017, 20:20:07 by cs
Pradinė filosofija ir Bolmoksas, Boloksima (apie temines tiesas)

Idėja atskirti semiolokacinius ir semiolokacinius tarpinius padavimus teko per gerus plano taisyklingumus. Priartėjat prie sąvokų bolmoksas ir boloksima suartėjama su rėžimo gelmių ir ištakų šaka.

Pavadinimas filosofiniu pagrindu 'bolmoksas', kyla iš idėjos tyrinėti ir pažinti pasaulio ypatingumus per kalbos ir minties kūrybingumą. Boloksima tai visas minties plečiamas pasaulis ir jos pagrindu yra susikūrusios neviena bolmokso dalis, kurią sutapatinus ar atrados metodu išnarpliojus einama teminės tiesos keliu.

Teminė tiesa vaizduojama kaip galinga, tvirta minties ir kalbos apsprendžianti dalis. Jos sudėliojimas kyla iš teminės nuosakos su tiesa aspektu. Taigi, pagrindas yra sutapatinimo ir analogijos teisingos temos ieškojimas.

Laisvas gryninimas ir siekimas teminės tiesos yra vienas iš pagrindų, kurį progresiškai atrado panaudojimą boloksima. Vidinis arba boloksimos pasaulio vaizdinys yra viską apiimantis didelis teminis tiesos rinkinys.


cs

Trumpai. Esminis skirtumas, kurį kalboje sutinkama yra minties negatyvizmas, minties ir kalbos ryšio netobulumas ir funkcionalumas nestatomas, derinamumais. Daug nurodanti pradžia, tai pasaulių suvokimas ir veikla, siejanti minties pagrindu veikiančią pastatą, kuria susiderinamumai yra yra ateinantis per kalbos gebėjimus ir tobulumus. Taigi, kintamumas pagal ryšio suderinamumą veikia, kaip semiolokacinis negatyvizmo pašalinimas.

Visos neaktyvuotos ir ryšį sudariusios derinamumų pastatos rezultato negatyvizmas yra užslėptas ir neparodomas kaip teminis tiesos suderinamumas neturi vertės ir yra nepaveikiamas. Kadangi ieškoma vietų kur paveikiama mintis sustoja arba nustatomas derinamumas. Bet šį ryšį turi duoti semiolokacinis negatyvizmo pašalinimas.

cs

#25
lapkričio 05, 2017, 18:42:53 Redagavimas: lapkričio 05, 2017, 19:32:57 by cs
Tokie, kaip veiklumo, neveiklumo pasauliai yra pagrindiniai visoje kalbos pažymimose semiolokacijose. Todėl, tas pažymimas semiolokacija sudėlioja į skyrius, kurie turi analogijos detalizaciją-semiolokaciją. Visas skyrius apiimantis nagrinėjimą semiolokacijų yra susijęs su pasatos tyrkstimi(arba poveikio skalės apibudinimu).

Pačiame atradime, semiolokacijos detalizacija pradinė yra prostarinė semiolokacija ir pagrindai, kuriais veiklumas, neveiklumas sutapatinamas yra per iliuzinę pastatos semiolokaciją. Sankursai - tai bendra apibendrinanti semiolokacijų grupė, kurioje detalizuotos shemos turi priekinę ir galinę semiolokaciją. Vadinasi, tyrkstis yra laikinumo sąvokoje, galioja neapibūdinti dėsniai ir pašaliniai detalumai.

Pačios pagrindinės pasaulių kalbose esančių dalių yra boloksima ir bolmoksas. Šie tapatinami su semiolokacijų pagrindu, kuriuo atveikia veiklumo, neveiklumo skyrius. Šie skyriai virsta tyrinėjamo pasaulio pastata, kai yra sutapatinama su ryšio taisyklingumais ir taisyklėmis. O pastata reiškia, kad skyriai virsta pasauliais, kurie koleriuojami kaip priekiniai, galiniai ir pašaliniai, vidiniai.

Turintys šiuos bruožus, prostarinė semiolokacija yra principo esinys, kuriame dėmenys, veiklumas ir neveiklumas yra nekintantys arba kintantys su semiolokacijos taisyklėmis. Prostarinė atrada yra viena pagrindinių taisyklių, kuriomis semiolokacija įgauna pavidalą per iliuzinę pastatą, (koleriuojama taisyklė).

Be semiolokacinių taisyklių, viskas veikia prostarinėje semiolokacijoje kaip: veiklus, neveiklus pasauliai. Taisyklės reikalingos semiolokaciniams pagrindams panaudoti daugiau jo pagrindu esančių detalizacijų ir iliuzijų krypčių.

Daugiau nei atrasta taisyklių, nėra būdingo ryšio joms įsisaugoti ar net atstoti semiolokacinėmis vietomis, kurios nėra vien dėsnio galimybės, bet ir kalbos detalizacija. Teikiamas artimas pavidalas, kurį semiolokacija per pastatos ir atrados taisyklingumus sukoleriuoja yra ryšio su taisyklėmis pronokacija(ryšio suteikimas ir sutapatinimas). Kad visa bendra taisyklių rūšis būtų įgali reikia tyrkstimi ir pronokacijos gelminių taisyklingumų.

Taip veikimas ir neveikimas yra priešingos taisyklingos savieigos kryptys pastatos ir atrados kurse. Sankurse šios atrados veikimas ir neveikimas yra priklausomas nuo iliuzinės pastatos virsmo semiolokaciniu vaizdiniu. Kitais atvėjais arba alternatyvių versijų nėra. Bet esminis virsmas yra teisingos vietos, kurią semiolokacija sutapatina ir susieja yra būdingo taisyklingumo teminė tiesa.

cs

#26
lapkričio 05, 2017, 20:51:36 Redagavimas: lapkričio 05, 2017, 21:14:47 by cs
Pasaulių sudaromosios, semiolokacijos taisyklės:

1. Prostarinė semiolokacija, kurios pagrindinės dalys rimozika ir parampika savo taisyklingumu yra neveiklusis koleriacijų prototipinis modeliavimo pradinis rinkinys.
2. Sankursai - tai iliuzinė pastata, kuri modeliuoja koleriacijų protopipinį veikmą ar net būseną.
3. Veiklus ir neveiklus pasauliai yra taisyklingos būsenos, kur koleriacijų išraiška panaudodama detales palieka shemaformines išraiškas, siejančias su minties pradine būsena ir formatu.
4. Koleriacija - tai būdas atvaizduoti prostarinę semiolokaciją, ir kitas semiolokacija, kurios sutinkamos pavidale, su būsena ir modeliuojamų koleriacijų išraiškomis.
5. Tikrovės atrama pasidalijusi per 1,2,3 sankursų tikrovės fragmentus ir minties dėliojimo taisyklingumus.
6. Tyrinėjimo atrama tęsiasi 4,5,6 sankursų fragmentuose, kuriuose yra bolmoksima ir bolmoksas.
7. Boloksima tai visas minties plečiamas pasaulis ir jos pagrindu yra susikūrusios neviena bolmokso dalis, kurią sutapatinus ar atrados metodu išnarpliojus einama teminės tiesos keliu.
8. Bolmoksas tai kelias pažinti ir tyrinėti kalbos pasaulius, kurie užsklesti ir atviri, kuriems taisyklės priteikia svarbios taisyklingos būsenos pradinio rinkinio dalis. Bolmoksas pažymi tai - ką procese dėl susidarymų ir sandaros galima palaikyti sudaryti į pirminius rinkinius.
9. Tribentarinė semiolokacija yra nepažinta vieta arba tyrinėjimo dalis ir pasaulis, kuriame pats pamatinis pažinimas yra netribentarinis bolmoksas.
10. Netribentarinis bolmoksas yra anti-semiolokacija, kuri neturi konkrečios tvarkymo taisyklės. Tačiau taisyklės apibrėžia bolmokso esmines fragmentų išraiškas, teminės tiesos pagrindu.
11. Teminė tiesa vaizduojama kaip galinga, tvirta minties ir kalbos apsprendžianti dalis. Jos sudėliojimas kyla iš teminės nuosakos su tiesa aspektu.

Sankursas ir filtrai

SPACE

Kad man atrodo, reikia pabandyti eiti iš kito galo. T.y. nuskaityti mintis, ir tada jas įdiegti į DI. Kaip dažnai būna straipsniai "ar yra gyvenimas po mirties", ten pavaizduoti keli mokslininkai, laboratorijoj ar morge pasilenkę prie paciento ir jungia kažkokius laidus. Viskas seniai yra nuskaityta, tik gal kiek viešai neskelbiama.
Paimkim Light Light t.y. electromagnetic radiation, dabar viskas šiuolaikinėje astrofizikoje (o tai reiškia visatoje) yra electromagnetic radiation. Ir ten žr. pirmą .gif kur prizmė pavaizduota. Dabar kambaryje yra 10 žmonių, vidudienis, visi sutiks, kad dabar yra balta, vadinama dienos šviesa. Bet pridėjus didelę prizmę prie lango, pasidarys prietema ir rainbow colors visur. Tai kas dabar yra kambaryje, ar balta šviesa ar rainbow?

cs

#28
lapkričio 05, 2017, 22:37:49 Redagavimas: lapkričio 05, 2017, 23:13:48 by cs
@SPACE Pasirengiamas būdas nėra nustatytas neigti mokslines temines tiesas (nors jos tampa išmetamomis ir pakeičiamomis, originaliomis). Gal atrodo, kad DI demonstracinis minčių ir kalbos rinkinys nieko nenusako, nepagrindžia ir nėra įmanomas, bet, kaip ir dėliojau, manau, spektras yra visa mano siekiamybė, atrasti sąvybių spektrą ir rinkinį, kuriuo kalba ir mintis įgauna apsrendžiančią dalį. Man reikalinga apsprendžiama dalis su spektru, po kurio viskas galbūt būtų lengva permanyti.

Jau įmeniau, kad tai yra teminė tiesa, vadinasi jos pagrindu viskas ir apsprendžiama, mokoma, diegiama, tiriama, rodoma, statoma ir t.t. Todėl, teminė tiesa, labai svarbi ir būtent, naudojama su pastatos motyvu galima įmatyti DI rinkinį, kuriame sudėtingiausios technologijos arti tikrovės esančios dalys, bet tikrovės apsprendžiama dalis lyginantis su žmogumi yra maža. Dėl to, jeigu nesurenkama aiškaus ir planingo spektro, nėra sudėliojama ryšinė sąvybė, kurią demonstruoja per kalbą ir mintį. Man svarbi kiekviena spektro dalis, kurį siekiu sudėlioti.

Apie šviesą, manau kad nereikia perdaug įsitikinti, kad realybė egzistuoja kvantu pavidalu, nes skirtingos minčių siekiamybės, gali visa informaciją perkurti ir panaudojimą atrasti kiek geresnį, tik tam turi būti pramanyta technologija ir metodas. Todėl šviesa kaip fotonas nėra pilnai įtikinamas pagrindimas. Dar daug dalių pagal spektro sąvybes galima surasti ir užvadinti. Dabar matosi, kad jos slepiamos. Taip pat dėl natūralių šviesos šaltinių yra nesuderinamumų, nes pavyzdžiui: liepsna, lava, mėnulio paviršius, saulė, skleidžia EM radiation, tik apie tai nekalbama plačiuoju požiūriu. O natūraliuose šaltiniuose kad pamatyti EM radiation reikia netik būti išstudijavus EM laukų galingumų spektrą.

cs

#29
lapkričio 08, 2017, 21:09:01 Redagavimas: lapkričio 08, 2017, 21:11:08 by cs
Karesimbeliacinė koleriacija. (Kare) vieta. Katatas.

Esanti būsena, bei iliuzinė pastata yra keičianti karesimbeliacinį pogrūpį, kuriame sankursas pažymimas. Visi sankurso pogrūpio fragmentai nukreipiami į šią (karesimbeliacinę) būties vietą yra keičiantys iliuzinės pastatos savirealizaciją. Savirealizacija persimaino į tikrovės fragmentą.

Tyrinėjimas susijęs su šia karesimbeliacine (kare) vieta (Tentekstas-Tentekstas-Tikrovė-Bolmoksas-Bolmoksima-Bolmoksima+). Joje Boloksima, Bolmoksas yra pagrindiniai ir pradiniai visumos šaltiniai. Šaltiniai yra besiformuojantys pradmeniniai karesimbeliacinai katatai. Katatas - šaltinis esantis už daugelio skiriančiųjų sluoksnių.

Pradiniai tentekstai yra antrosios skiriančiosios realybės pusės karesimbeliaciniai katatai. Realybės katatas yra vidurinis ir savirealizacinis. Taip apibudinama pradiniai elementai, kuriais ateina Karesimbeliacinė koleriacija.

Tai kai turima ir prieš jungimus, sankursų centrėjimas atrodo taip: <1> 4 <6...> Centrėjimas yra ruožo sąvybė, kuri pastatos rezultate sudaro (kare) vietą parankią nuosekliam dėliojimui ir jungimui. Visi jungimai atsispindi lentelėje su sankursais ir jų filtrais.

Aukštyn