Žmogaus kalba

[cs]

Sulaikomi pritonizieji (negatyvūs semifunkciniai rodikliai), bei neopritonizieji (teigiami semifunkciniai rodikliai), iš jų pagal todėl iš jų sieties grupuojama tresa yra neįvaldyta ir neperprasta semifunkcija.

Norint suprasti teisingai semifunkcinius rodiklius:

1. Pritonizieji
2. Neopritonizieji

Didžiosios semifunkcinės sietys taip pat ir yra jų paskirtyje apibūdinamos, kaip neveiklios, bet jų aktyvumas tėra apibūdinamas: pritonizieji, neopritonizieji sukuriami rodikliai nusako sekų akivaizdžiuosius sferų konstantas. Jeigu sfera yra kryptinė, jai semifunkciniai rodikliai yra svarbūs ir žymintys laikinumą, bei grupės subtiliuosius ypatumus. Dekryptinė sfera yra neveikli, jai teisingi semifunkciniai rodikliai nieko neparodo.

Sietis turi antrikacijas ir būtinas sąlygas, rodikliuose atsispindi neabsoliuti neveikli informacija, bet veiklumas ir efektingumas yra pažabojamas.

Veiklumas kažkur tęsasi, jungiasi su antrikacijomis, bei atitinka sferas. Sferų brėžimo atkarpa žymi kiekvienos dalies veiklumo ateigas.

Bendras nusakymas, semifunkcija padeda įkrėsti ir atkrėsti dalies veiklumo ateigas, kurių dekryptinė sfera neparodo.

[cs]

Trumpai. Pradiniai reikalavimai, kuriuos turi kalba yra semifunkciniai gebėjimai, jie tarpininkauja ir gamina kalbos kūrimosi valdiklius iš įmintų prieštodinių valdiklių. Šie sukuroje atkelia balansą sudarydami sferas, kurių semifunkcija varydama siekia. Sukura vis dar būna savo tarpsnyje (vienakartinė, mažakartinė ir daugiakartinė), tai kompozicine prasme veikimo dažnis, kuriame atsiranda nuolaidžiosios sąlygos. Tai suprantama ir per suvokimą, kuriam svarbūs įmenami sietiniai dėmenys.

Pasitarnaudami prieštodiniai valdikliai atsiranda ir sukuroje, taip kongreguoja balansą ir sudarydami sferas įjungia arba išjungia sąvybes, kurios priklausomos kryptinėje sferoje. Pagal valdyseną, svarbūs valdikliai ir kišmo/kismo - jie atidengia pradines sukuros sąlygas iš pastatos rinkinio.

Sferos be valdiklių yra kryptinės ir dekryptinės, jų ateiga užblokuojama, tada įvedamos sąlygos sukuros dėmenyse. Tiems, kuriems ateina balansas, dėl įsimenamų sietinių dėmenų sugretinamas su balansine būsena. Nuolaidžiosios sąlygos - tai, kas yra įsimenamų dėmenų santvarka ir teisinga sferų logika, tai dar vadinama dregoginė preservacija.

[cs]

Taip kaip kišmo palenga dikrisuoja(atmežia - antrikacijos pirmas funkcijinis dedas) ir kuriuose atsiranda disantija - taip pavirtuojantys (paverčiami) viršupritaninės tresos abientai-dedai. Jie - tai paskutiniosios dedos-sukuros tarpsmuose neatvaizduojamos antrikacijos - gebėjimas. Taip ir lyginamųju dedų iš normos neatsiranda su disantiniais pasirinkimais.

Priminant, iš daugelio dedų sudaryta sukura yra (mažakartinė, daugiakartinė, vienakartinė). Jų ambientai yra skalėmis paruošta tresa ir jų gebėjimas yra funkcijinis dedas antrikacijos sferoje. Visa tai dar atsispindi per atmežia, kuriai sudaryta sfera atvaizduoja normos interaktyvumus ir sąsajas su praeitimi.

Kitiems šios sąsajos nėra artimos, antrikacinis gebėjimas yra pastatos ir pradžios gestikuligestas. Taip apibrėžiama pradžia turi visas pagrindines sąsajas, jų ambientai jas parinkinėja.

[elteide]

kas yra kišmas? 

[cs]

Dabartiniu suvokimu, kišmas tai - paskirtis, prie kurios yra sąsaja (palenga arba kišmo palenga), savyje tvyro būsenas ir sferas, prie kurių jungiama laidinė - tiesinė jungtis demodeliuojanti ir koleriuojantis pavidalus.

dar apie paskirtį kalbėta seniau:

t.y. aplenkti savo kopijas, demodeliuoti ir prikoleriuoti naujus pavidalus iš pradinių ir esminių pavidalų, kurių beformės struktūros išveda.

[cs]

1. Simplekto objekcija

Vienapusiai valdikliai,kurie atsidūria nekartą pažymi vietas:

1. Vietos būna straguojamos (atrandamos konkrečiame tarpsnyje)
2. Prieštodiniai valdikliai duoda simplekto objekciją (atpasakoja tarpsnio etapus)
3. Dregoginė preservacija turi pavaizdavimą (sukuriama terpė tresoje)
4. Daugiarūšės tresos(gediferencinė, viršupritaninė) ir vienarūšės tresos(shematoforminė, degediferencinė) atsiduria prieštodiniame valdiklyje.

Šios vietos, kaip ir daugelyje valdiklyje esančių stragų, atvaizduoja straguojančio valdiklio tarpsmus. Palaidas atvaizdavimas yra iš 4 tarpsmų, kurie įmenami citatoje.

Pagal naujas atrastas dalis, stragų valdikliai gali būti blokuojami ir keičiami į efektus, kurie ateina pagal 'mažos įdėją', tad nurodo sumažintą paskirtį, bet tiksliai apibrėžiamą. Stragavimas tai ryšių atkėlimas į valdymo ir kismo poziciją. Visi ryšiai yra pavienėse sferų ir tresų kompozicijose.

Tik tada, kai straguojamas atvaizdavimas veikia pagal ambientą, ateina rūšių sekos, kurios yra kryptinės ir dekryptinės. Jų dregoginė preservacija turi tresos antrikaciją ir prieštodinį valdiklį.

[cs]

Pagrindinės tresos sudėtyje atsiduria formuojamos funkcinės dedos, kurių sudėtis turi pertvaras ir pertvarose egzistuoja nuolaidžiosios jungimo stadijos, bei fiksuokliai. Susidėjus, gaunama standencija(fiksuotų jungiklių atrama), bei primontuotų giborginių (papildomų standencijų) fiksuoklių, standumo pertvara giborgizuoja sumatros (centrinio standencijos formuoklio) stragas, bei per dregooginę preservaciją atvaizduojama starguojama tresa (kalbėta anksčiau).

Šių visų formuotojų pradžia assifuojama ir atvedama funkcijinių dedų metodu, kai pertvarose įsivedama standumo pertvara giborgizuojanti tresos kompozicijas. Atsavara esanti giborgizuojamose tresos pertvarose su krana ir dregoogine preservacija ataugina kolistandencijas(minifikuotas-deminifikuotas standencijas). Jų kompozicijų matuoklis neegzistuoja, tačiau jų gaunama standencija - rezultate atvaizduoja nagrinėjamas dedas ir jiems atitinkamas, neatitolinantis prasmės standmuo tada lieka įsivedamas.

Papildomų bruožų standencija neįgauna, bet kaip ir visos tresos, turi 'mažos indeksaciją', kuri sumažina ir praranda nemažą pluoštą funkcijų ir prasmių, kurios taip pat tinka (kuriai? - šiai?) kompozicijai.

Giborgizuojama tresa

[cs]

Pagrindinis dedų metodas, tai - iš assifuojamų paprastųjų tresų sudaryti kranos sąlygų ir sferų mišinį, kuriam poveikis suteikiamas iš semifunkcinių dermių. Pablotas - semifunkcinis gebėjimas, pabloto sąsajos randamos paprastųjų tresų sudarytuose jungimuose, kartu prie kranos pablotų. Krotas - kranos sąlygų įvedėjas, bei jų kanalo assifuoklis, bendrinamas su tiesinių paprastų sferų ir tresų priglėgtimi(apsuptis, sandara, susietis-atskirtis).

Kaip ir tai pastatoje atkopiama, sąsajos surendžia(grynina, mažina), pagal pablotinį gebėjimą. Jo gebėjimas, sprendžia vienu metu paskirčių sudėliojimą, bet kartu ir atkrenta paskirtys. Kiekviename pabloto įdermių sąlygotame  konstrukte, yra įtresuotos aibės. Aibės nežymi absoliučiųju sprendimų, bet nurodo priglėgtimi pabloto sąsajos paprastąsias nuorodas į sudukuotas(krotas-funkcionuojamos) indeksacijas.

Kryptis iš kurios krotas aibėmis pasirodo, kaip pabloto sąsajomis, yra dvikryptis ir būna kryptinėje sferoje, ten sudukuojama antsvara nurodo, galimas indeksacija su kranos ir dedų krotomis. Sudukacija ir atrama esanti pavidale, kuriame tiesinės paprastos sferos su tresomis atmežia, galima simbolizuoti ir nurodyti antrikacijas ir nuorodas į priglėgtyje ir jungimuose sudarytas aibes.

Tikriausiai, kaip atkopia dermių pradiniai konduktai, yra kranos pablotų jungimuose perėjimų, prie kurių reikia specialių sąlygų, norint jas "atidengti". Jų "atidengimas" atkelia prarastus, naujus ryšius; assifuojama tresa yra surendžiama iš naujo, bei jungimuose nurodo nuorodas su pabloto sąsajomis. Tat, vienintelis nurodomas "atidengimas" yra vien assifavimas.

[cs]

Visas artikuligestų sužinotas ir sekų pozicivumas yra perteikiamas per tikrosios kalbos procedūrinę shemą, kurioje nežinomos jų 1/2 dalių, o kompozicija sutinka su krečiamomis(pakeičiamomis) dalimis, t.y. aukštas pozicijas vienyja krėtimas iš žemesnių pozicijų, o krėtimas antrikacijose žymi dalių įvestis.

Tą numatytas atpažinimo rinkinys ir shema parodo, tai yra žemesnių formų ir lygių tapimas kitomis formomis ir kitais lygiais. Svarbiausias sudarinėjimas yra klodų ir minties sukuvariniame nešėjuje tresose.

Antrikacija - nurodo kaip sudarinėjamas rinkinys ir iškelia prasmes, kurios persiteikdamos krečia atpažinimus iš žemesnių pozicijų ir gerai žinomų. Kaip tai vyksta yra pavaizduota nevienoje shemoje su tresos perkėlimu ir tresinimu.

Tresos veikimo analogija yra artikuligestų rinkinyje, bet neužduodant naujų nešėjų, šį rinkinį išskiria dėl krečiamų reikšmių. Sukuvariniai nešėjai sudaro svarbius klodus, kuriuose palaikoma būsena yra straguojama ir sekų kompozicijoje atkopiama iškelties pradinė forma ir lygis su antrikacija.

Forma ir lygis yra 2 kompozicinės dekos, iš kurių sudaryta krečiama dalis veikia, bei antrikuoja lygmens - formų takus. Takai įkomponuojami į trasos arba sferos sudaromąją dalį, bei tampa atkrečiama dalimi.

[cs]

papildoma kišmo funkcijos palenga, kuri turi a ir b kryptis.

Kišmas, beviso to, yra savaiminė semifunkcija, bei automatizuojama per sklaidos lainio kryptis(t.y. tampa kryptinė/dekryptinė). Turinti a ir b kryptis, nuotaikauja iš krypčių, kurių įkrovas galima datuoti skirtingomis, nevienodomis pagal tai surenkama pavaizdėsena: prijungiant kitas palengos funkcijas išryškėja. Jų skirtumas yra su pastata į laikinojo apibrėžimo trasas ir sferose atsiduria savijuncinės sąvybės, kurios neautomatizuojamos.

Papildoma kišmo ateities produkavimo sata yra atsekti(t.y. aplenkti savo kopijas, demodeliuoti ir prikoleriuoti naujus pavidalus iš pradinių ir esminių pavidalų, kurių beformės struktūros išveda.)

Kišmo ateities produkavimo sata gali koliariuoti pavidalus iš kismo ančių(detalizmo stragų), kurių assifuojanti funkcija atrado (t.y. aplenkti pavidalų neišeis). Nauji ir esami pavidalai atsiranda, dėl šios vietos, kišmo sąvybėse galima sutikti koliariavimo ypatybių, kurių assifuojanti tresa atkrečia(atneša).

Sfera, kuri turi ir a ir b kryptis yra kryptinė ir kalbos formos ir pavidalai turi kryptinį pasiskirstymą į 2 puses.

Kišmo palengos sfera turinti tokį pasiskirstymą atmatuoja prikoliariuoti esančių ir galinčių patekti krypčių junginių. Visais kanalais, matuojamas pasiskirstymas atitinka analogiją, kurią skirsto pagal polius. Poliai būna šiaurės ir pietų. Tačiau čia, yra kryptys ir jų dvikryptiškumas sustiprėja, kai geriau suprantama paskirtis, link ko kryptys pastatomos.

Tačiau prie tokios nueiti tenka labai ilgai, kryptys veda įvariais pasirinkimais, kurie jungiami arba beveik nepastebimi savo skirtumu.

Priskyrimas analogiškai atitinka pasiskirtymą, tačiau priskyrimas yra esančių jungčių skirsmuo, o pasiskirstymas visų jungčių esinys. Kartais, tai neturintys skirtumo esiniai, kurių kryptys nenumatomos ir taip skirtumo neįžvelgiama, kokiai funkcijai priskirti ryšio ypatybes, o kaip dėl nesamos ypatybės lieka pakartotinas suvokinio pertikrinimas, kuris nėra automatinis.

Visas šis balansas yra pasiekiamas kai sužinoma skirianti riba.

Už balanso nesama daugiau pasirinkimų. Kryptys vienintelis viską reguliuojantis priskyrimas su esančia ypatybe reguliuoti pasiskirstymą arba priskirti sąvybes pasiskirstymo dalims.

[cs]

Konsedebiliavimo kryptys, kurių yra:

a) "pastėria" (daugiatinės narių bendros parintys)
b) parinktys (vienatinės narių parintys)
c) "atmežia" (sandaros bruožo rodiklis ir parinkties skaidmens bruožai)

Atrados pakitimas yra konsedebiliavimo krypčių nuotekoje, bei jų tarpsmo krypčių atgaminime atstoja rinkinių būsenos sumų, kurių akiromatizuojamas kanalas pastėria(priklodo, nustėria, suieško).

Ta numatytas atpažinimo rinkinys ir modifuota konsidebiliavimo krypčių shema parodo, tai yra žemesniu formu ir lygiu tapimas kitomis formomis ir kitais lygiais. Svarbiausias sudarinejimas yra konsediabiliavimo klodu ir minties sukuvariniame nešejuje tresose.

Atrodo nepaprastai, kad šie pakitimai, kuriu rezultatas deliojamas iš ju tarpsmo krypciu - konsedebiliacijų, bet nepavaldus visam apibudinimui, kaip nauja sukuvarinio nešėjo ir tresos rušis. Latines sklados yra neaktyvios ir apibudinimo iš konkreciu busenu rinkiniu neišduodantis antrikacinio nagrinejimo. Del bendru pakitimu kryptys irgi parodo kitima, o tarpsmo rodikliai nusako akiromatizuojama kanala.

[cs]

Antiglobinis semifunkcinės gebos maga(automatinė rėžimo jungiamoji), bei globinis paviršius yra sferų sekų šifravimo su kryptimi punktai, pagal kuriuos sfera tolyje pažymi sekų paskirtis. Jeigu koduotame paviršiuje randamos kodavimo skiltys:

1. Standumo vidinė įvestis;
2. Standumo išorinė įvestis;

Koduojama įvestis turi aiškias sferos vietų pavišių parinktis ir pastėria aukštas pozicijas, kurių akiromatizuojamas kanalas gauna. Griborgizuojama tresa yra kartu ir žyminti šias aukštas pozicijas, už kurių yra padedami nariai, norėdami atversti narius, koduoja ties pastėria ir parinktys turi savo sferos vidinę įkodaciją.

Kaip rėžimas formuojamas aukštose sferų pozicijose, taip rėžimo jungiamoji maga sferose, kurios yra dekryptinės žymi standumo pertvaros įvestis.

Taip pat yra kranos pagrindinės įvestys:

1. Analogiška
2. Pagrindinė

[cs]

Antiglobinis semifunkcinės gebos maga(automatinė rėžimo jungiamoji), bei globinis paviršius yra sferų sekų šifravimo su kryptimi punktai, pagal kuriuos sfera tolyje pažymi sekų paskirtis.

Tokiomis sąlygomis, magos antiglobinis punktas su pastaraja jungtimi sudaro tolyje nustatomas sekas, kurios užeina ir įeina į tam tikras ribas, kurių ilgiai yra analogiški vienai funkcijai. Tai artimas kadrui arba filmui jungtis, kuri susieja "vaizdus", tačiau šiuo atvėju dalis su "laiku", šiuo atvėju su sfera.

Kai išeina antiglobinis punktas už ribos, sudaroma sfera fiksuoja užribio sferas, bei nustatoma seka su krana per akiromatizuojamą kanalą atveda fukcinius gebėjimus.

Atrados pakitimas yra konsedebiliavimo krypčių nuotekoje, bei jų tarpsmo krypčių atgaminime atstoja rinkinių būsenos sumų, kurių akiromatizuojamas kanalas pastėria(priklodo, nustėria, suieško).

Šio atrados pakitimo aptikti leidžia konsedebiliavimo krypčių pasiskirstymas nuotekoje. Atgaminimas nuo būsenų sumų sudaro akiromatizuojamo kanalo skiltis. Sumos dažnyje nurodo, kaip pastėria laikinuosius skirsnius ir jų dalis. Tai neaprėpia didelios krypčių būsenos ir nevyrauja jokia fiksuojama būsena, tačiau tai -pats jungimų junginėjimo principas su žinomomis funkcijomis.

[cs]

Ribotas analogijų konstrukto vietos ieškinys.

[cs]

'M' pobūdžio ar paleisties-atverties pastėroji tresa yra viena iš pagrindinių sukuvarinių nešėjų. Kaip ir paprastoji tresa ir daug, panašiau atspindi semifunkcines paskirtis, kurias duoda akiromatizuojamas kanalas turintis pagalbinius deda ir krana. Šių pastėrija analogiška, bei jų struktūrų paskirtys visur analogiškos kitai vietai.

Kitos vietos atskleistis, bei paskirtis yra užkoduojama ties semifunkcinėmis "pažvelgimo" galimybėmis. Mes turime sutrumpėjusį vaizdą, iš vietos, kurioje vyksta tariamos analogijos. Pats atkuriamas vaizdas, netikslesnis, nei atrasti metodai jį apžvelgti.

Turi gerai išugdytus semifunkcinius gebėjimus:
1. Pastata (amžina, laikina);
2. Pagrindinės sferos (kryptinė, dekryptinė), Pašalinės sferos(antrikacija);
3. Vienkartinė sukura, Daugiakartinė sukura, Mažakartinė sukura;
4. Funkcijos: (Tikrosios kalbos procedūrinė shema, Assifavimas, Dregoginė preservacija, Prieštodiniai valdikliai, Kišmo palenga, Straguojama tresa; Giborgizuojama tresa; Konsedebiliavimo kryptys, Krana, Krotas);
5. Daugiarušės tresos(gediferencine, viršupritanine); vienarušės tresos(shematoformine, degediferencine); papildomos tresos (tigediferencinė,tigeshemato)


Taigi, straguojama vieta yra sferų pastatos efektinė vieta, kurioje yra visi šie gebėjimai, kadangi, vaizdas neaiškus, piešiamas artimas jos vaizdas iš tolimos dar tirinėti vertos pastatos. Šiai vietai atstojantys vaizdai šiuo metu sudarydami tokias sąlygas yra sąlygoti ir peržvelgimas yra analoginės vietos atradimo "vieta".